Kiekvienas naujas tėvas su nekantrumu ir nerimu stebi savo mažylio vystymąsi. Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių fizinės raidos etapų, kurį pasiekia kūdikis, yra gebėjimas savarankiškai laikyti galvą. Tai ne tik džiuginanti akimirka tėvams, bet ir esminis žingsnis, atveriantis kelią kitiems motoriniams įgūdžiams - vartymuisi, sėdėjimui ir šliaužiojimui. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, egzistuoja tam tikros raidos gairės, kurios padeda suprasti, ar procesas vyksta sklandžiai.
Kūdikio galva, palyginti su visu kūnu, yra gana didelė ir sunki, o kaklo raumenys gimimo metu dar labai silpni. Todėl gebėjimas ją nulaikyti atsiranda ne iš karto, o vystosi palaipsniui, stiprėjant nugaros ir kaklo raumenynui. Pirmosiomis savaitėmis naujagimio kaklo raumenys yra visiškai silpni. Jei paguldytumėte vaiką ant nugaros ir švelniai patrauktumėte už rankų į sėdimą padėtį, jo galva loštųsi atgal.
Antrąjį gyvenimo mėnesį pastebėsite ryškesnius pokyčius. Kaklo raumenys stiprėja, todėl gulėdamas ant pilvo kūdikis jau gali pakelti galvą maždaug 45 laipsnių kampu ir išlaikyti ją šiek tiek ilgiau. Tai laikotarpis, kai įvyksta didžiausias progresas. Šiuo etapu galvos laikymas dažniausiai jau yra visiškai įvaldytas. Vaikas gali lengvai sukioti galvą į visas puses, stebėti aplinką, o kaklo raumenys yra pakankamai stiprūs, kad pasiruoštų sėdėjimui ir ropojimui.
Kada kūdikis pradeda laikyti galvytę?
Vystymosi (judesių) raida įgyjama nuo galvos kojų link. Naujagimis. Gulint ant nugaros, jo galva nė kiek neišbūna vidurio linijoje ir yra laikoma pasukta tai į vieną, tai į kitą šoną, jis gali judinti galvą į šonus. 2 mėnesių kūdikis. Gulėdamas ant nugaros, vis dažniau ir ilgiau išlaiko galvą per vidurį, o laikomas vertikalioje padėtyje, išlaiko pats pakeltą galvą tiesiai bent 5 sekundes. Gulėdamas ant pilvo, pakeltą galvą ties vidurio linija išlaiko bent 10 sekundžių 45º laipsnių kampu nuo pagrindo. 3 mėnesių kūdikis. Stiprėjantys sprando raumenys leidžia vis ilgiau išlaikyti galvą: vertikalioje padėtyje išlaiko galvą pakeltą bent 30 sekundžių (gali būti dar ryškus galvos balansavimas). 4 mėnesių kūdikis. Gulintį ant nugaros, jį jau galima paėmus už rankyčių kelti (sodinti) - tai gydytojai vadina trakcijos mėginiu - tada galva kyla kartu su kūnu vienoje linijoje. 5 mėnesių kūdikis. Visiškai sustiprėja galvos kontrolė: pasodintas laiko galvą tiesiai, net palenkęs liemenį į šoną. Toliau apie galvos laikymą nebėra ką kalbėti - tai jau susiformavę.
Kiekvieno vaiko kelionė stiprėjimo link yra unikali. Vienas mažylis galvą tvirtai iškels jau antrojo mėnesio pabaigoje, kitas - tik įpusėjęs ketvirtąjį, ir abu šie variantai gali būti visiškai normalūs. Svarbiausia užduotis tėvams yra sukurti palankią aplinką vystymuisi: suteikti laisvę judėti, motyvuoti žaislais ir bendravimu bei riboti laiką, praleidžiamą suvaržytose padėtyse. Tačiau niekas nepažįsta jūsų vaiko geriau nei jūs patys. Jei jūsų intuicija kužda, kad raida vyksta ne taip, kaip turėtų, arba pastebite nerimą keliančius ženklus, niekada nebijokite ieškoti specialistų pagalbos.
Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.
Iki 4 mėn. turi ganėtinai sustiprėti galvos laikymas, todėl iki šio laiko būtina prilaikyti galvytę. Vaiko judesiai ir raumenys vystosi nuo galvos žemyn, todėl pirmaisiais mėnesiai yra silpnas ne tik galvytės laikymas, bet ir likęs kūnelis, - laikomas vertikaliai, kūdikis nenulaiko ir tiesaus liemens, ir jei mes kūdikį sodinsime, jis riesis į kamuoliuką (nugarytė bus „apvali“), todėl nešiodami vaikutį turite prilaikyti už krūtinės, pažastų, sprando.
Kūdikio galvytės formos pokyčiai ir priežastys
Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti.
Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija.
Plagiocefalija
Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).
Brachicefalija
Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.
Skafocefalija
Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.
Plagiocefalijos ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuoju kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami.
Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.
Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai.
Plagiocefalijos atvejų padaugėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS).
Rizikos grupę sudaro:
- Neišnešiotas naujagimis.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Ilgas, komplikuotas gimdymas.
- Įgimta kreivakaklystė.
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
Kaip išvengti kūdikio galvytės deformacijų?
Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę.
- Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
- Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
- Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.
- Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys.
Vienas dažniausiai pediatrų ir kineziterapeutų kartojamų patarimų - guldyti kūdikį ant pilvo (angl. tummy time). Tai nėra tiesiog žaidimas, tai - pagrindinė treniruotė kūdikiui. Pradėkite nuo kelių minučių 2-3 kartus per dieną. Palaipsniui laiką ilginkite.
Nors tėvai linki savo vaikams tik geriausio, kartais per didelis atsargumas arba nežinojimas gali pakenkti natūraliam vystymuisi.
- Daugelis kūdikių nemėgsta gulėti ant pilvo, nes tai reikalauja didelių fizinių pastangų. Tėvai, nenorėdami kankinti vaiko, dažnai atsisako šios veiklos. Tai didelė klaida. Jei vaikas verkia, pabandykite jį guldyti ant savo krūtinės (jums gulint ant nugaros) arba nešioti „lėktuvėlio“ poza.
- Šiuolaikiniai gultukai, sūpynės ir automobilinės kėdutės yra puikūs pagalbininkai tėvams, tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti vadinamąjį „konteinerio sindromą“. Kai kūdikis didžiąją dienos dalį praleidžia pusiau gulimoje padėtyje, suvaržytas diržų, jis neturi galimybės laisvai judėti ir stiprinti kaklo raumenų.
- Iki 3-4 mėnesių, kol vaikas tvirtai nelaiko galvos, būtina ją prilaikyti. Tačiau taip pat svarbu stebėti, kad vaikas nebūtų nuolat nešiojamas tik viena puse. Jei kūdikį maitinate, nešiojate ar migdote visada toje pačioje pusėje, gali išsivystyti raumenų asimetrija arba kreivakaklystė.
- Jei pastebite, kad jūsų mažylis gulėdamas ar būdamas vertikalioje padėtyje galvą suka ar kreipia tik į vieną pusę, tai gali būti raumenų tonuso sutrikimo arba kreivakaklystės požymis. Tėvai dažnai mano, kad vaikas „taip mėgsta“, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad vienos pusės raumenys yra labiau įsitempę arba silpnesni.
Nors svyravimai raidoje yra normalu, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai“, kurių nereikėtų ignoruoti.
Miegui kūdikį visada reikia guldyti tik ant nugaros. Tai yra pagrindinė staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) prevencijos priemonė.
Mano 4 mėnesių kūdikio galva vis dar šiek tiek svyruoja, kai jis pavargęs. Taip, tai gali būti normalu. Net ir išmokus laikyti galvą, nuovargis daro savo - raumenys pavargsta, ir kontrolė susilpnėja. Svarbu, kad pailsėjęs vaikas galvą laikytų tvirtai ir stabiliai.
Vertinant neišnešiotų kūdikių raidą, visada reikia atsižvelgti į koreguotą amžių (skaičiuojamą nuo numatytos gimimo datos, o ne nuo realios gimimo dienos).
Naudokite alternatyvas: guldymą ant savo krūtinės, guldymą ant didelio gimnastikos kamuolio (prilaikant už liemens), nešiojimą „tigro medyje“ pozoje (guldant ant savo dilbio pilvu žemyn).
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.
Jeigu pastebite, kad jūsų mažylis gulėdamas ar būdamas vertikalioje padėtyje galvą suka ar kreipia tik į vieną pusę, tai gali būti raumenų tonuso sutrikimo arba kreivakaklystės požymis. Tėvai dažnai mano, kad vaikas „taip mėgsta“, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad vienos pusės raumenys yra labiau įsitempę arba silpnesni.
Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui.
Stebint naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę. Jeigu kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti. Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą.
Dažniausios kreivakaklystės priežastys:
- Ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose. Pasitaiko, kad vaisius mamos pilvelyje įsitaiso netaisyklingai ir užspaudžia vieną kaklo raumenų, kurio reikia, kad pasuktų galvą. Tada išsivysto vadinamasis raumens suspaudimo sindromas - vienoje kaklo pusėje raumuo geras, kitoje - trumpesnis ir naujagimis jau gimsta kreivakaklis.
- Sunkus gimdymas. Gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų. Jis gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą. Dažnai ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis. Būna, kad tokį gumbelį pastebi patys tėvai ir sunerimę kreipiasi į gydytoją.
- Regos sutrikimai, ypač žvairumas. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad kūdikis žvairuoja, ir laiku nepradeda gydyti, kūdikis nuolatos laiko ydingai galvą ir dėl to gali vystytis kreivakaklystė.
- Neurologinės kilmės priežastys: naujagimis dažnai guli susirietęs, o kūno padėtis primena lanko formą. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Taip gulėdamas jis laiko galvytę pakreiptą į vieną pusę ir gali išsivystyti kreivakaklystė, kurios priežastys - neurologinės kilmės.
Jeigu gimdymo namuose gydytojai pastebėjo kreivakaklystę, naujagimį iškart siunčia pas gydytoją ortopedą, mat gydyti reikia pradėti kuo anksčiau. Kartais kreivakaklystė išsivysto vėliau, todėl jei kyla įtarimų, kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Jeigu ją sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Taip pat skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui.
Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Tačiau jeigu po metų vis dar išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos.
Jeigu raumeninė kreivakaklystė nėra laiku pastebėta arba išgydyta, paprastai atsiranda ir daugiau požymių: veidas atrodo asimetriškas, akys nėra lygiagrečioje linijoje, nes viena veido pusė vystosi greičiau už kitą. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.
Kūdikio galvos matavimai ir momenėliai
Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm.
Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies.
Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis.
Momenėlis yra minkšta naujagimio kaukolės dalis, oda padengtas įdubimas ties kūdikio viršugalviu, greta kurio susikerta kaukolės plokštelės. Jis svarbus normaliam kūdikio smegenų ir kaukolės augimui ir vystymuisi. Naujagimio kaukolė sudaryta iš atskirų dalių - plokštelių, sujungtų pluoštinėmis jungtimis (siūlėmis). Siūlės suteikia lankstumo ir padeda galvai šiek tiek susiaurėti: tai svarbu vaisiui gimdymo metu keliaujant gimdymo takais.
Kūdikio kaukolėje yra ne vienas, bet du momenėliai: priekinis (didysis, pagrindinis) yra ties viršugalviu, o užpakalinis - pakaušio srityje. Priekinis momenėlis įprastai būna ~3x4 cm dydžio, mažasis - ~1x1,5 cm. Užpakalinis momenėlis paprastai užsidaro, kai kūdikiui sukanka 2 mėnesiai, o priekinis momenėlis gali užsidaryti bet kuriuo metu - kai kūdikiui bus nuo 4 iki 26 mėn.
Momenėlį pajusite švelniai perbraukę pirštais per kūdikio galvą. Jeigu jį paliesite švelniai, tikrai nieko blogo nenutiks. Gydytojas kūdikio momenėlį liečia įprastinių medicininių apžiūrų metu. Kūdikio momenėlis įprastai būna minkštas ir plokščias. Jei pastebėsite, kad kūdikio momenėlis yra įdubęs, tikėtina, kad mažyliui trūksta skysčių. Tačiau tai jau sunkesnės dehidratacijos požymis, tad stebėkite pirminius simptomus.
Daugeliui mamų neramu, kad jų kūdikių momenėliai pulsuoja. Jos tai pajunta ant momenėlio uždėjusios du pirštus. Tačiau taip nutinka dėl ten esančių kraujagyslių. Jomis tekant kraujui ir jaučiama pulsacija. Kūdikio momenėlis gali užsidaryti gana anksti.
Jei bet kuris iš dviejų ar ir abu momenėliai neužsidaro iki 2-ojo gimtadienio, pasitarkite su gydytoju. Momenėlio srityje nėra kaulinio audinio, todėl kūdikio galva lengvai pažeidžiama, tad saugokite jį nuo bet kokių smūgių: nepalikite kūdikio vieno ant vystymo stalo, ant lovos, sofos ir kt.
Kaip pastebėti ir įvertinti kūdikio galvytės formos pakitimus?
Labai dažnai tenka išgirsti tėvus sakant, kad jie nepastebėjo, jog kūdikio galvytė nugulėta. Ir tai yra normalu. į savo kūdikį nežiūrite iš tam tikrų kampų (pvz. Be to, dauguma tėvų nėra informuojami apie prevenciją ir kaip pastebėti kreiva kūdikio galvytę iki tol, kol nugulėta galvytė tampa problema (apie 4-6 mėnesį). Akivaizdu, kad metas patiems tėvams pradėti rūpintis prevencija ir ankstyvu problemos pastebėjimu.
Rekomenduojame stebėti savo kūdikio galvytės pokyčius 4 mėnesius. Nuotrauka iš viršaus. Turimoje nuotraukoje padalinkite galvytę į keturias dalis dviem stačiai susikertančiomis linijomis: viena nuo nosies iki pakaušio, kita nuo ausies iki ausies (arba iki ten, kur ji turėtų būti). Įvertinkite: a) ar priekiniai kvadratai vienodai pilni? ar galiniai simetriški? b) ar ausys vienoje linijoje? Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite viršugalvį. Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite nuo smakro. Taip pat rekomenduojame kūdikį fotografuoti šonu. Šios itin paprastos 4 padėtys padės jums laiku pastebėti kūdikio galvytės deformaciją. Žinoma, tai negali atstoti specialisto, šeimos gydytojo apžiūros, tačiau, JŪS esate žmonės, kurie daugiausia laiko praleidžia su kūdikiu ir turi realiausius šansus anksti pastebėti pokyčius ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kitas saugus ir itin patikimas būdas stebėti kūdikio galvytę bei įvertinti formos pakitimus yra kraniometras. Kraniometras - specialus prietaisas galvos formai matuoti.
tags: #kada #sutvirteja #kudikio #galvyte
