Preeklampsija - tai pavojinga būklė, kuri gali išsivystyti nėštumo metu, paprastai po 20-osios savaitės. Ji pasireiškia aukštu kraujospūdžiu ir organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, sukeldama komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, kaip eklampsija (traukuliai).
Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje. Rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais. Ši liga pasireiškia nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios nėštumo savaitės. Preeklampsija yra rimta būklė, kuri gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip eklampsija, placentos atšoka ir vaisiaus augimo sutrikimai. Liga yra svarbi, nes ji gali paveikti ne tik moters sveikatą, bet ir vaisiaus vystymąsi.
Kas sukelia preeklampsiją ir kokie yra rizikos veiksniai?
Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Patogenezėje svarbus vaidmuo tenka trombocitams. Preeklampsijos rizikos faktoriai apima:
- Nėščiųjų amžius: iki 15-20 metų arba 40-45 metų.
- Pirmasis nėštumas.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Genetinis paveldimumas (autosominis recesyvinis).
- I arba II tipo cukrinis diabetas.
- Lėtinė hipertenzija.
- Inkstų ligos.
- Buvusi preeklampsija (gali kartotis 10-15 % nėščiųjų).
- Dirbtinis apvaisinimas, ypač apvaisinimas donoro sperma, preeklampsijos riziką didina 2-3 kartus.
- Socialinė padėtis (ypač dažnėja preeklampsija blogai besimaitinančioms nėščiosioms).
Pagrindiniai preeklampsijos simptomai
Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Pagrindiniai simptomai apima:
- Padidėjęs kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis).
- Baltymo buvimas šlapime (proteinurija), kas rodo inkstų veiklos sutrikimą.
- Staigus patinimas, ypač veido ir rankų srityse (edemos).
- Stiprus galvos skausmas, kuris nesumažėja net ir išgėrus vaistų.
- Regėjimo sutrikimai (pvz., mirgėjimas, neryškus matymas, neaiški kalba).
- Skausmai skrandžio plote, ypač dešiniame šone (epigastriumo srityje).
- Pykinimas ir vėmimas.
- Staigus svorio padidėjimas.
- Plaučių edema (apsunkintas kvėpavimas, dusulys).
- Trombocitopenija - trombocitų kiekio sumažėjimas periferiniame kraujyje.
- Kepenų funkcijos sutrikimas, kurį rodo padidėję kepenų fermentų kiekiai.
- Centrinės nervų sistemos sutrikimai.
Kaip diagnozuojama preeklampsija?
Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Reguliariai matuojamas kraujospūdis ir atliekami šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti baltymo kiekį. Gydytojas taip pat gali skirti kraujo tyrimus, kad įvertintų inkstų ir kepenų funkciją, bei kitus biocheminius rodiklius. Jei nėščioji jaučia galvos skausmą, svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrikusi rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis nei 140/90 mmHG, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus. Proteinurijai nustatyti surenkamas 24 valandų šlapimas arba atliekami tyrimai iš šlapimo, paimto 4-6 valandų intervalu.
Gydymas: kaip valdyti preeklampsiją?
Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Dažniausiai moteris gydoma ligoninėje, o nėštumą prižiūri specialistas. Taikomas gydymas:
- Griežtas gulimas režimas: Skiriamas poilsis, siekiant sumažinti organizmo apkrovą.
- Intensyvi terapija: Užtikrinamas širdies veiklos ir kvėpavimo palaikymas.
- Kraujospūdžio mažinimas: Vartojami medikamentai, tokie kaip labetololis, hidralazinas, nifedipinas, siekiant stabilizuoti kraujospūdį.
- Stebėjimas ir kontrolė: Nuolat stebima nėščiosios ir vaisiaus būklė, atliekami reguliarūs kraujo ir šlapimo tyrimai, taip pat vaisiaus augimo dinamikos ir kraujotakos tyrimai.
- Gimdymo skatinimas: Jei vaisius yra pakankamai subrendęs (37-38 nėštumo savaitė) arba moters būklė sunkėja, gali būti skatinamas gimdymas. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
- Pogimdyminis gydymas: Po gimdymo moters sveikatos būklė ir toliau atidžiai stebima, tęsiamas kraujospūdį mažinantis gydymas, kol susinormalizuoja kraujospūdis.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo.
Preeklampsijos komplikacijos
Preeklampsija gali sukelti įvairių pavojingų komplikacijų, tokių kaip:
- Eklampsija: Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Eklampsija yra itin sunki nėščiosios būklė, pasireiškianti generalizuotais traukuliais.
- HELLP sindromas: Tai kraujo krešėjimo kaskada, kai susidaro daug mažų trombų kraujagyslėse, sutrikusi kepenų funkcija ir sumažėjęs trombocitų kiekis.
- Placentos atšoka: Ši komplikacija gali sukelti stiprų kraujavimą ir vaisiaus hipoksiją. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti.
- Vaisiaus augimo sutrikimai: Preeklampsija gali paveikti placentos funkciją, todėl vaisius gali negaudyti pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, kas lemia sulėtėjusį jo augimą.
- Ūminis inkstų nepakankamumas.
- Plaučių edema.
- Smegenų kraujavimas.
Preeklampsijos prevencija
Nors apsisaugoti nuo preeklampsijos šimtu procentų neįmanoma, tam tikros priemonės gali sumažinti riziką:
- Sveika mityba ir svorio kontrolė.
- Reguliarus fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju).
- Pakankamas poilsis.
- Aspirino vartojimas mažomis dozėmis (nuo 12-14 nėštumo savaitės iki 20 savaitės, o kartais ir iki gimdymo) gali būti skiriamas esant didelei rizikai.
- Papildomas kalcio vartojimas (apie 1 g per dieną).
- Žuvų taukų, folio rūgšties bei vitaminų A, C ir D vartojimas.
- Prieš pastojant svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei yra buvusių sveikatos problemų ar rizikos veiksnių.
Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių. Jei moteriai didėja kraujospūdis ir atsiranda kiti pavojingi simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, epigastriumo skausmas, šlapimo kiekio mažėjimas - būtina nedelsiant vykti į ligoninę.
Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri reikalauja atidaus stebėjimo ir savalaikio gydymo, siekiant apsaugoti motinos ir vaisiaus sveikatą. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms.
tags: #preeklampsija #nestumo #metu
