Vaikai natūraliai reaguoja į muziką - jie pradeda judėti, kartoti garsus, imituoti veiksmus. Per dainas jie ne tik linksminasi, bet ir mokosi. Vaikiškos dainelės video - tai ne tik pramoga, bet ir svarbi ugdymo priemonė, skatinanti vaikų kalbos, emocinio bendravimo, sensorinių įgūdžių ir kūrybiškumo lavinimą.

Šiame straipsnyje gilinamės į vaikiškų dainelių video naudą, jų pritaikymą įvairiems poreikiams ir galimybes, kurias jos atveria vaikams, pedagogams ir tėvams. Taip pat aptarsime prasidainavimo pratimų svarbą vaikams, pateiksime konkrečių pavyzdžių ir metodikų, kurios padės lavinti balsą žaismingai ir efektyviai.

Vaikiškų Dainelių Video Nauda

Vaikiškos dainelės video yra puikus būdas sujungti pramogą ir mokymąsi. Jos ypač naudingos vaikams, turintiems kalbos, emocinio bendravimo ar sensorinių iššūkių. Muzika ir dainavimas padeda:

• Lavinti kalbą: Dainos skatina vaikų žodyno plėtrą, tarties aiškumą ir gramatinės struktūros supratimą. „Puiki pagalba logopediniam ugdymui, vaikams lengviau ištarti žodžius plojant ritmą ar dainuojant.“
• Gerinti emocinį bendravimą: Dainos padeda vaikams išreikšti emocijas, suprasti kitų jausmus ir mokytis bendrauti.
• Stiprinti sensorinius įgūdžius: Muzika stimuliuoja klausą, judesius ir koordinaciją.
• Skatinti kūrybiškumą: Dainos ir muzika įkvepia vaikus kurti, improvizuoti ir išreikšti save.
• Ugdyti dėmesį ir pasitikėjimą savimi: Edukacijos, sujungiančios judesį, dainą ir pasakojimą, lavina kalbą, dėmesį ir pasitikėjimą savimi.

Edukacinės Programos ir Individualus Pritaikymas

Edukacinės programos, tokios kaip „Dainos pasaka“, sujungia judesį, dainą ir pasakojimą į vieną gyvą patirtį. Vaikai kuria, vaidina, dainuoja - taip lavėja kalba, dėmesys, pasitikėjimas savimi. Svarbu, kad visos edukacijos būtų kuriamos individualiai - pagal vaikų amžių, metų laiką, ugdymo tikslus. Tai užtikrina, kad kiekvienas vaikas galėtų maksimaliai išnaudoti dainelių teikiamą naudą.

Edukatorė Inga Gučienė veda užsiėmimus, kuriuose video muzikos pamokėlės kuriamos taip, kad pedagogas turėtų veiklos „paruoštuką”, ir kiekvienas vaikas galėtų išreikšti save - ar tai būtų balsu, judesiu ar vaizduote. „Labai dažnai naudojame pamokėles rytais darželio grupėje. Mankštiname ne tik pirštus, bet ir balsus.“

Vaikiškos Dainelės Vaikams Su Autizmo Spektro Sutrikimais

Vaikiškos dainelės video gali būti ypač naudingos vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Jos gali padėti:

• Sumažinti nerimą ir stresą: Muzika turi raminantį poveikį ir gali padėti vaikams nusiraminti.
• Gerinti socialinę sąveiką: Dainos gali skatinti vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą.
• Lavinti komunikacijos įgūdžius: Dainos gali padėti vaikams išreikšti save ir suprasti kitų kalbą.

Viena mama, auginanti sūnų su autizmo spektro sutrikimu, džiaugiasi atradusi šias pamokėles, nes sūnui jos patinka, jis įsitraukia, kartu dainuoja, ploja, šoka.

Knygelės Su Dainelėmis: Papildoma Ugdymo Priemonė

Knygelės, kuriose pateikiamos dainelės, yra puiki papildoma ugdymo priemonė. Jos sukurtos taip, kad vaikai galėtų ne tik skaityti, bet ir klausyti, dainuoti, atlikti kūrybines užduotis. Tai padeda vaikams geriau įsisavinti informaciją ir lavinti įvairius įgūdžius.

Muzikos Poveikis Vaikams

Smegenis stimuliuoja vien tik pasyvus muzikos įsivaizdavimas. Studentai, kurie mokosi muzikos, yra 50 procentų imlesni už kitus. Nustatyta, jog muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas.

Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus.

Ankstyvasis Muzikinis Ugdymas

Mokslininkai taip pat įrodė, kad muzikos klausymasis bei muzikavimas skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Nustatyta, kad labai svarbu vaiko muzikinius gebėjimus pradėti lavinti dar ankstyvojoje vaikystėje iki septynerių metų. Todėl reguliarus, kasdienis vaiko buvimas garsų pasaulyje - geriausia terpė muzikinių gabumų raidai. Visi gimstame turėdami muzikinę klausą, tik ilgainiui nelavinama ji dingsta.

Garsas ir ritmas ypač svarbus vaikų raidai - gebėjimui kalbėti, vaikščioti, orientuotis erdvėje, koordinuoti judesius. Garsas veikia širdies ritmą, raumenų tonusą, net mūsų kūno temperatūrą. Psichologai tvirtina, kad muzikuojantis kūdikis anksčiau pradeda kalbėti, jo žodynas būna turtingesnis, muzika stimuliuoja ir psichinę, ir fizinę raidą. Be to, stiprėja emocinis vaiko ryšys su tėvais. Ypač kai muzikuojama su esančiu įsčiose ar ką tik gimusiu vaikeliu. Pastebėta, kad kūdikystėje muzikavę vaikai bręsdami būna ne tokie agresyvūs ir kritiški tėvams, puoselėja jiems šiltesnius jausmus nei kiti bendraamžiai.

Ankstyvojo muzikinio ugdymo pamokos naudingos ir tėvams. Dainuodami ir šokdami su mažyliu ant rankų, jie supranta, kad svarbu ne tik materialiai aprūpinti atžalą, bet ir žaisti su juo, liūliuoti mažąjį žmogų, kurti su juo. Užsiėmimai, bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą.

"Mocarto Efektas" ir Klasikinė Muzika

Išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką. Yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Taip pat atitinkami kūriniai gydo neurologinio pobūdžio alergijas.

Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika.

Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos“ labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu“ ir išgarsėjo visame pasaulyje. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kitų klasikų kūriniais.

Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina jose kraujotaką. Garsinės vibracijos pakelia organizmo tonusą, stiprina raumenų sistemą. Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių.

Muzikinis Sveikatinimas

Ar kelių mėnesių mažylis gali dalyvauti muzikinio sveikatinimo užsiėmimuose? Dar praėjusiame šimtmetyje mokslininkų Hullo, Dollardo ir Millerio pateikta stimulo-reakcijos teorija įrodė, kad kūdikiams lytėjimas, mylavimas, kalbinimas, žaidinimas yra gyvybiškai svarbus. Tad muzikinis sveikatinimas, kurio metu mamos yra mokinamos mažyliams dainuoti tinkamas daineles, juos mankštinti ir lavinti, yra labai naudingas tiek jų sveikatos, tiek smegenų neuroninių jungčių stimuliavimo požiūriu.

Praktinis patyrimas rodo, kad iki gimties ugdyti naujagimiai būna fiziškai stipresni, normalaus svorio, išsiskiria skvarbiu žvilgsniu, greičiau pradeda sekioti žvilgsniu judančius objektus, anksčiau ima sėdėti, ropoti, vaikščioti, kalbėti. Muzikinio sveikatinimo proceso tikslas - tai ne gražus dainavimas ar puikus grojimas, bet pats kūrybinis, relaksacinis, lavinamasis, stimuliuojantysis, nuotaiką keliantis darbo procesas, padedantis „įsijungti” žmogaus organizmo sveikatinamiesiems procesams.

Sveikatinamasis muzikos poveikis labai naudingas neišnešiotiems kūdikiams. Jie sparčiau vystosi, geriau įsisavina maistą, ramiau miega. Tokiems vaikams patartina leisti klausytis mamos širdies plakimo audio įrašo. Išgirdęs artimus, devynis mėnesius jį supusius garsus, mažylis iš karto nurimsta. Taip pat teigiamai veikia ir mamos balsas. Jai nesant šalia, mažylis jausis saugiau girdėdamas įraše užfiksuotus meilaus kalbinimo žodžius ar švelnią dainą.

Tyrimo metu grupė neišnešiotų naujagimių buvo izoliuoti nuo garsinės aplinkos ausinėmis. Kūdikiai geriau absorbavo deguonį ir daugiau miegojo, priaugdavo du kartus daugiau svorio. O kai patalpoje panaudojo muzikinę terapiją, šie kūdikiai trimis, penkiomis dienomis anksčiau buvo išrašyti iš ligoninės.

Muzika ir Kūrybiškumas

Visiems vaikams būdingas kūrybiškumas. Muzikinė kūryba gali išryškėti bet kurioje muzikinėje veikloje: dainuojant, šokant, grojant, mokantis muzikos rašto pradmenų bei kuriant ritmines, melodines atkarpėles. Pažindami pasaulį, vaikai ieško būdų jį savaip interpretuoti, pertvarkyti, padaryti ką nors savita. Deja, dažnai pačioje žmogaus gyvenimo kelio pradžioje atsiranda stabdys: vaikų kūrybiškumo nevertinimas, sumenkinimas. Suaugusiems atrodo, kad visa tai nereikalinga.

Tėveliai turėtų atsiminti, kad vaiko gyvenime naivioji kūryba yra pirma ir galbūt vienintelė, kad žiūrint iš jo mažyčio patyrimo pozicijų, ji yra ir originali, ir įdomi. Jei ši kūryba nesumenkinama, ugdomas kūrybiškumas kaip asmenybės savybė. Daugelis mokslininkų savo darbuose teigia, kad didžiausią įtaką vaiko kūrybiškumui daro socialinė aplinka, kurioje jis gyvena. Kūryba žaidimo metu vaikui teikia daug džiaugsmo, pasitenkinimo tuo, ką jis daro.

Vaikų kūrybiškumo pradmenys pasireiškia įvairioje muzikinėje veikloje jau nuo pat ankstyvojo amžiaus. Vaikai dainuoja, žaidžia, šoka mokydamiesi atlikti įvairius judesius, melodijas. Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda improvizuoti girdėtas melodijas, matytus žaidimus ar šokius. Pradeda pasireikšti pirmieji kūrybiniai gebėjimai.

Gerai dera muzika kitoje meninėje veikloje. Ji ne tik sukuria ryškesnį emocinį foną, bet ir praturtina veiklos turinį, pvz., gali būti piešiama dainelės nuotaika arba iliustruojamas jos tekstas. Menų integracija skatina vaiko vaizduotę, fantaziją, tenkina saviraiškos poreikį. Skatinkime vaikų iniciatyvumą, raginkime išsiveržti iš rutinos, kelti savitus kūrybinius sumanymus, vengti tradicinių sprendimų, pateikti nešabloniškus muzikos vertinimus bei apibūdinimus.

Jei viena ar kita veikla nepavyksta, mokykime įveikti sunkumus, ieškoti kitų sprendimo būdų. Sudarykime kūrybingumui palankią atmosferą. Vaikas galės kurti, jei jausis svarbus, gerbiamas. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių muzikinių gabumų reikšmę kūrybingumui. Teigiama, jog kūrybingumą lemia mąstymo strategijos bei gebėjimai - vaiko galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį. Muzikos klausymas taip pat veikia ir vaizduotę. Muzika yra būtina reikštis psichiniam vaiko aktyvumui, kuris ypač susijęs su vaizduote. Ji - visiems prieinamas būdas atsipalaiduoti, pasidžiaugti ar patenkinti vidinio pasaulio poreikius.

Dainavimas ir Kalbos Raida

Dainuojant ir kalbant veikia tie patys kalbos padargai. Nuo jų valdymo priklauso vaiko kalbinė raiška. Kaip žinia, dainuojant balsas lavėja geriausiai. Dainavimas gydo mikčiojimą. Dainuodamas vaikas geriau pajunta kalbos intonaciją, tempą. Dainuojant įvairaus turinio dainas turtinamas vaiko žodynas ir jo kalba tampa išraiškingesnė.

Įvairaus pobūdžio dainų atlikimas daro teigiamą įtaką fiziniam vaiko vystymuisi. Dainuojant lavėja vaiko kvėpavimo aparatas, kuris geriau aprūpina organizmą deguonimi ir pagerina širdies darbą. Įvairūs vokaliniai pratimai labai sėkmingai šalina kalbos defektus, tobulina dikciją ir artikuliaciją, o stovėsena dainavimo metu padeda lavinti taisyklingos laikysenos įgūdžius. Be to, dainavimas formuoja malonų balso tembrą, stiprina balso klostes.

Audijavimas ir Muzikos Suvokimas

Pagrindinis ir svarbiausias gebėjimas, padedantis suvokti muziką, yra audijavimas. Audijavimas yra sumavimas ir apibendrinimas to, ką girdėjome, ir numatymas to, kas seks. Jis muzikoje atitinka mąstymo ir kalbos santykį. Audijuoti išmokstama taip pat, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Audiacija apibūdinama kaip gebėjimas mintyse girdėti ir suprasti muziką net tada, kai nėra realaus muzikos garso. Jos negalima greitai išmokti.

Šis gebėjimas yra nuosekliai išlavinamas ir jį geriausia pradėti lavinti kiek galima anksčiau. Vos gimę vaikai mokosi mąstyti, taigi kartu gali pradėti audijuoti. Matematikos tėvas Pitagoras teigė, kad po matematikos mokslo žmogaus protą labiausiai lavina muzika. Mokslininkas F.A. Alkvinas muziką apibūdino kaip mokslą apie skaičius, besirandančius garsuose.

Prasidainavimo Pratimai: Kelias į Geresnį Balsą

Prasidainavimo pratimai yra neatsiejama vokalo lavinimo dalis, ypač svarbi pradedantiesiems dainininkams, įskaitant ir vaikus. Tinkamai parinkti pratimai padeda apšildyti balso stygas, pagerinti intonaciją, dikciją, kvėpavimo kontrolę ir bendrą vokalo aparato lankstumą.

Prasidainavimo pratimai yra būtini norint paruošti balso aparatą dainavimui. Jie padeda:

• Apšildyti balso stygas: Kaip ir bet kuris kitas raumuo, balso stygos reikalauja apšilimo prieš intensyvų naudojimą. Prasidainavimo pratimai padeda padidinti kraujotaką ir elastingumą, sumažinant traumų riziką.
• Pagerinti intonaciją: Reguliarus prasidainavimas padeda vaikams geriau suvokti ir atkartoti garsų aukštį, todėl jie dainuoja tiksliau ir intonuoja teisingai.
• Lavininti kvėpavimo kontrolę: Prasidainavimo pratimai dažnai apima kvėpavimo pratimus, kurie padeda vaikams išmokti valdyti savo kvėpavimą ir naudoti diafragmą dainuojant. Tai leidžia jiems dainuoti ilgiau ir galingiau be įtampos.
• Gerinti dikciją ir artikuliaciją: Prasidainavimo pratimai, skirti artikuliacijai lavinti, padeda vaikams aiškiai ir suprantamai ištarti žodžius dainuojant.
• Padidinti balso diapazoną: Reguliarus prasidainavimas padeda vaikams palaipsniui plėsti savo balso diapazoną, leidžiant jiems dainuoti aukštesnes ir žemesnes natas.

Žaismingi Prasidainavimo Pratimai Vaikams

Svarbu, kad prasidainavimo pratimai vaikams būtų įdomūs ir žaismingi. Tai padeda išlaikyti jų dėmesį ir motyvaciją. Štai keletas pavyzdžių:

• Lūpų vibracija (Trills): Paprastas, bet efektyvus pratimas, kuris padeda atpalaiduoti lūpas ir veido raumenis. Vaikai tiesiog vibruoja lūpomis, tarsi imituotų arklio žvengimą.
• Liežuvio mankšta: Šis pratimas padeda lavinti liežuvio lankstumą, kuris yra svarbus aiškiai artikuliacijai. Vaikai gali iškišti liežuvį ir judinti jį aukštyn, žemyn, į kairę ir į dešinę.
• „Mamos“ ir „Tėčio“ dainavimas: Vaikai dainuoja žodžius „mama“ ir „tėtis“ skirtingais aukščiais ir tempais. Tai padeda lavinti intonaciją ir balso kontrolę.
• Gyvūnų garsų imitavimas: Vaikai imituoja įvairių gyvūnų garsus, tokius kaip miaukimas, lojimas, cypsėjimas ir kt. Tai ne tik smagu, bet ir padeda lavinti balso lankstumą ir tembrą.
• Skieemuo „Ma Me Mi Mo Mu“ dainavimas: Vaikai dainuoja šiuos skiemenis skirtingomis natomis. Tai padeda lavinti artikuliaciją ir balso kontrolę.
• „Svingas lengvai ir žaismingai“: Remiantis Vitos Rusaitytės-Sasnauskienės ir Skirmanto Sasnausko metodine priemone, galima naudoti žaismingus vokalinius pratimus, kuriuose tekstas yra nesudėtingas, patogus ištarti ir suprantamas. Pavyzdžiui, pratimas „Birbimas“, kuriame vaikai imituoja važiavimą automobiliu, aktyvina kvėpavimo raumenų darbą.
• Bliuzo improvizacijos ir ritminiai pratimai: Supažindina jaunimą su svingo vokalo melodine ir ritmine stilistika, elementais, dainavimo būdais.

Metodikos ir Patarimai

• Pradėkite nuo paprastų pratimų: Pirmiausia įsitikinkite, kad vaikai teisingai atlieka pagrindinius pratimus, ir tik tada pereikite prie sudėtingesnių.
• Būkite kantrūs ir palaikantys: Vaikams reikia laiko, kad išmoktų teisingai dainuoti. Būkite kantrūs ir palaikantys, skatinkite juos ir girkite už pastangas.
• Padarykite tai smagu: Paverskite prasidainavimą žaidimu. Naudokite rekvizitus, kostiumus ir kitus elementus, kad pratimai būtų įdomesni.
• Reguliarumas: Geriausi rezultatai pasiekiami reguliariai atliekant prasidainavimo pratimus. Stenkitės daryti tai kasdien, net jei tik kelias minutes.
• Atsižvelkite į amžių: Pratimai turi būti pritaikyti vaikų amžiui ir gebėjimams.
• Profesionali pagalba: Jei turite galimybę, kreipkitės į vokalo mokytoją, kuris gali suteikti individualias konsultacijas ir parinkti tinkamus pratimus.
• Scenos judesys ir sceninis kostiumas: Daug dėmesio skirkite scenos judesiui ir sceniniam kostiumui, tai padeda vaikams pasijusti labiau pasitikinčiais savimi ir atsipalaidavusiais.

Kvėpavimo Lavinimas

Kvėpavimas yra pagrindas geram vokaliniam skambesiui. Štai keletas kvėpavimo pratimų, tinkamų vaikams:

• „Žvakės pūtimas“: Vaikai įsivaizduoja, kad pučia žvakę, ir lėtai išpučia orą. Šis pratimas padeda lavinti kvėpavimo kontrolę.
• „Pilvo kvėpavimas“: Vaikai guli ant nugaros ir deda ranką ant pilvo. Jie įkvepia orą taip, kad pilvas pakiltų, ir iškvepia, kad pilvas nusileistų. Tai padeda išmokti kvėpuoti diafragma.
• „Šuns kvėpavimas“: Vaikai kvėpuoja greitai ir paviršutiniškai, tarsi šuo. Tai padeda apšildyti kvėpavimo raumenis.

Dikcijos ir Artikuliacijos Lavinimas

Aiškus žodžių tarimas yra būtinas geram vokaliniam pasirodymui.

• Liežuvio laužyklės: Vaikai kartoja liežuvio laužykles, tokias kaip „Šešios žąsys su šešiais žąsiukais“.
• „Balsių mankšta“: Vaikai aiškiai taria visus balsius (a, e, i, o, u) skirtingais garsais.
• „Priebalsių mankšta“: Vaikai aiškiai taria įvairius priebalsius, tokius kaip p, b, t, d, k, g.

Balso Priežiūra

Svarbu mokyti vaikus rūpintis savo balsu. Štai keletas patarimų:

• Venkite rėkimo ir šaukimo: Rėkimas ir šaukimas gali pažeisti balso stygas.
• Gerkite daug vandens: Vanduo padeda išlaikyti balso stygas drėgnas.
• Venkite rūkymo ir alkoholio: Šios medžiagos gali dirginti balso stygas.
• Ilsėkitės: Balso stygoms reikia poilsio, ypač po intensyvaus dainavimo.

Muzikiniai Gebėjimai ir Ugdymas

Jei vaikas turi muzikinį talentą, reikėtų sudaryti sąlygas jam lavinti savo gebėjimus. Džiazo mokyklos priima muzikai gabius mokyklinio amžiaus vaikus. Muzikiniai gebėjimai patikrinami stojamojo egzamino metu. Jei vaikas jau mokėsi muzikos, jo gebėjimai ir žinios yra įvertinami, ir jis priimamas į atitinkančią aukštesnę klasę bei vokalinį ansamblį.

Mokslo metai mokykloje trunka 10 mėnesių. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje mokiniai laiko solfedžio, muzikos teorijos, dainavimo, o nuo 4 klasės ir improvizacijos egzaminus. Mokykloje dirbama pagal septynerių metų programą, vadovaujantis unikalia metodika. Pamokos vyksta pagal kruopščiai sudarytą planą. Naudojant specialius pratimus, lavinamas balsas, mokomasi muzikinio rašto ir natų skaitymo iš lapo, muzikos teorijos, džiazo stilistikos pagrindų, pradedant swingo ritmu ir kitais. Ypatingas dėmesys yra skiriamas intonavimui, daugiabalsiam dainavimui acapella stiliumi, improvizacijai. Didžiąją dalį dainų vaikams kuria Artūras Novikas. Atliekami ir džiazo standartai bei populiarios dainos, bet didelį dėmesį kreipiame į tai, kad atliekami kūriniai turėtų meninę vertę ir ugdytų moksleivių skonį.

tags: #prasidainavimo #pratimai #vaikams

• Sužinokite apie pleistrą nuo nėštumo
• Šlapimo pūslės uždegimas nėštumo metu
• Vaikų saugumo vadovas keliuose
• Ugdymas Kruopių ikimokyklinio ugdymo skyriuje
• LPL poveikis vaisingumui