Socialinis pedagogas - tai asmuo, siekiantis padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigose, kitose socialinėse įstaigose. Pagrindinis stebimosios praktikos tikslas - supažindinti I kurso socialinės pedagogikos studentą su socialinio pedagogo darbo pobūdžiu. Suprasti, kad socialinio pedagogo paskirtis - spręsti ypač sunkias ir aktualias socialines visuomenės problemas. Socialinis pedagogas dirba išskirtinėmis sąlygomis su įvairiais žmonėmis, be „iš viršaus“ nuleistų darbo planų, programų; visa tai jis turi susidaryti pats, atsižvelgdamas į socialines sąlygas. Socialiniam pedagogui tenka paveikti ne tik globotinį, bet ir tuos asmenis, nuo kurių priklauso kasdienis vaiko gyvenimas ir ateitis. Svarbiausias ir sudėtingiausias socialinės pedagogikos uždavinys - socialinis pedagogas privalo padėti žmogui geriau pažinti save ir aplinką, ypač socialinę kultūrinę terpę, orientuotis aplinkoje ir pačiam sureguliuoti savo santykius su grupe, visuomene. Padaryti taip, kad žmogus liktų kuo stabilesnis, kad jį mažiau veiktų išoriniai dirgikliai.
Stebimoji praktika atlikta Šiaulių vaikų globos namuose, Šiaulių miesto nakvynės namuose ir Šiaulių miesto dienos užimtumo centre „Goda“ suteikė galimybę suprasti šio darbo specifiką ir pagrindinį socialinio pedagogo tikslą - suteikti žmogui galimybę tapti pačiu savimi.
Šiaulių vaikų globos namai
Globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta globoti našlaičius, tėvų globos netekusius vaikus, teikianti socialines ir ugdymo paslaugas. Šiuo metu Šiaulių vaikų globos namuose gyvena 96 ugdytiniai nuo 4 m. iki 18 m., iš kurių 95 vaikai iš asocialių šeimų ir 1 vaikas našlaitis. Pagrindiniai įstaigos tikslai:
- Užtikrinti nuolatinę ar laikinąją globą vaikui, likusiam be tėvų globos.
- Užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą bei saugią ir sveiką aplinką, tinkančią augti, vystytis ir tobulėti.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui, puoselėti jo dvasines, psichines, fizines galias, diegti žmogiškąsias vertybes, ugdyti savarankišką, savo gyvenimą organizuoti ir vertinti gebantį žmogų.
- Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms.
- Rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje.
- Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą (priežiūrą visą parą, apsaugant jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo), ginti ir atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems jo interesams.
- Rengti vaiką mokyklai: organizuoti arba vykdyti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ikimokyklinį vaikų ugdymą.
- Sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti bendrojo lavinimo mokyklą.
Šiaulių globos namų ugdytiniai, mano nuomone, pilnai aprūpinti tiek materialiai tiek dvasiškai, kiek tai įmanoma padaryti tokio pobūdžio įstaigoje. Vaikai gyvena 8-iose šeimose po 7-12 vienoje grupėje. Grupės skirstomos pagal amžiaus kategorijas. Vienoje grupėje yra 4-5 kambariai, vaikai gyvena po vieną ar po du kambaryje ir tai suteikia teisę jiems turėti savo, nors ir mažytę, erdvę. Yra darbo kambarys, kuriame vaikai ruošia pamokas, taip pat poilsio vieta, kur ugdytiniai gali žiūrėti televizorių ar užsiimti kita veikla. Darbo ir poilsio inventoriaus netrūksta, mokinukai aprūpinami visais reikalingiausiais darbo įrankiais nuo pieštukų iki kuprinės ir pan. Laisvu laiku gali išeiti į lauką pažaisti kamuoliu ar su kitais įvairiais žaislais. Organizuojami šventiniai renginiai, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ar Naujųjų metų proga. Vienas iš svarbiausių globotiniams - Motinos dienai skirta šventė, kurios metu vaikai rengia koncertus, piešia, kuria ir kitais būdais išreiškia savo meilę mamai.
Savaitę stebėjus socialinio pedagogo darbą vaikų globos namuose supratau, kad tai yra labai atsakingos pareigos. Tai turi būti stipri ir atsakinga asmenybė, kuri sugebėtų ne tik sutvarkyti kai kuriuos reikalingus dokumentus, bet ir mokėtų prieiti prie ugdytinio, suteikti jam reikiamą dvasinę ir psichologinę pagalbą. Vaikų globos namų ugdytiniai yra labai uždari, neprisileidžia ir nesileidžia į širdį svetimų žmonių, nes bijo likti įskaudinti. Šios įstaigos socialinis pedagogas privalo mokėti save pateikti vaikui ne kaip priešą, kuris tik nori atlikti savo darbą, bet kaip draugą, kuris nori ir gali jam padėti. O tai padaryti yra begalo sunku ir ne kiekvienas pedagogas tai sugeba. Pagrindinis tikslas socialinio pedagogo, dirbant vaikų globos namuose - įsijausti į ugdytinių „vaidmenį“, kad geriau suprastų jų mastyseną ir išgyvenimus, nes tik taip galima jiems padėti išspręsti kilusias problemas.
Atlikus stebimąją praktiką 8 grupėje, kur vaikų amžius nuo 9 iki 12 metų, teko artimiau pabendrauti su keletu ugdytinių, pasikalbėti apie jų gyvenimo sąlygas, emocijas, gyvenimo istoriją prieš patenkant į šią įstaigą. Įsimintiniausia (blogąja prasme) buvo Dominykos (vardas pakeistas) istorija. Devynerių metų mergaitė iki 8-erių metų gyveno su tėvais. Turi brolį 11 metų, kuris jau nuo 5-erių metų gyvena vaikų globos namuose. Lanko specialaus ugdymo centrą „Ringuva“. Pradėjusi pasakoti apie šeimyninį gyvenimą Dominyka neparodė jokių emocijų, ne taip kaip kiti vaikai. Jai šeima neasocijuojasi nei su laime, nei su gerove ar pan. Ji į globos namus pateko atėmus iš tėvų teisę į vaikų globą. Pakalbėjusi su auklėtoja, išaiškėjo, kad gyvendama asocialioje šeimoje mergaitė ne tik neturėdavo ką valgyti, bet ir kartu su mama eidavo prašyti iš žmonių išmaldos. Ši patirtis aiškiai atsispindi ir mergaitės karakteryje: ji baikšti, dažnai net agresyvi, kai reikia pakovoti už save, kartais nepagrįstai agresyvi, net isteriška, tokia jos elgsena sukuria konfliktines situacijas. Norint palengvinti jos gyvenimą ir išlaikyti ryšį su broliu, jie buvo apgyvendinti vienoje grupėje, bet tai nesumažino jos agresyvumo, dažnai ir su pačiu broliu kivirčijasi ir mušasi. Dominyka ne kartą buvo vestą pas socialinę darbuotoją ir psichologę, bet niekas jai nepadėjo ir tai verčia susimastyti, ar tikrai socialinis pedagogas yra pasiruošęs ar kvalifikuotas šiam darbui. Mergaitė geria vaistus, kurie padeda jai šiek tiek nusiraminti ir susivaldyti, bet, mano nuomone, turėtų būti ir kita išeitis jai padėti šiuo atžvilgiu. Dominyka labai mėgsta būti lauke, yra lankiusi futbolo treniruotes ir iki šiol labai noriai žaidžia šį žaidimą, jai kamuolys ir vartai - tai kažkas savo ir artimo, ji visiškai atsipalaiduoja ir užsimiršta futbolo aikštelėje. Joje ji nori dominuoti, dažnai neleidžia kitiems net pasireikšti. Mano nuomone, Dominykai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ir šilumos, pabuvus savaitę su ja pastebėjau, kad jai labai trūksta šiltų apkabinimų, paskatinimo žodžių, švelnumo.
Atlikta praktika šioje įstaigoje padėjo man pažinti save. Nors anksčiau nebuvau susidūrusi su šio pobūdžio įstaiga, bet man tai buvo labai naudinga tiek profesine prasme, tiek savęs tobulinimo. Vaikų globos namai, kaip institucija, turi tikrai ne vieną problemą. Visų pirma, tiek iš aplinkinių, tiek iš pačių darbuotojų ryškiai matomas nusistatymas prieš vaikus, jų nurašymas. Dažnai girdimi žodžiai: „Kokį tėvai, tokius ir vaikai“, mano nuomone, to neturėtų būti, nes jie nekalti, kad tėvai nesugeba pasirūpinti savimi, o ką jau kalbėti apie kitus (vaikus). Antra, grupės galėtų būti suskirstytos į mažesnes ir ugdytiniams skiriama daugiau dėmesio, organizuojama daugiau veiklos. Atliekant šią praktiką stebėjau savo veiksmus skirtingose situacijose ir juos išanalizavau, manau tai padės man vėliau gerai atlikti šį darbą.
Šiaulių miesto nakvynės namai
Nakvynės namai - tai lovų tipo nakvynės vieta, kur laikinai apgyvendinami grįžę iš įkalinimo vietų, benamiai bei kiti asmenys, neturintys gyvenamosios vietos. Taip pat yra bendrabučio tipo kambariai asmenims ir šeimoms, patyrusiems stichines ir buitines nelaimes, ir krizių centras, patyrusiems smurtą šeimoje. Nakvynės namų patalpos suskirstytos aukštais: pirmame aukšte gyvena vieniši asmenys arba iš įkalinimo įstaigos grįžę žmonės. Antrame - šeimos su vaikais. Nakvynės namuose apgyvendinami asmenys, turintys Socialinės paramos skyriaus siuntimą. Nakvynės namuose gali apsigyventi Šiaulių miesto gyventojai arba asmenys, kurių paskutinė registracijos vieta yra Šiaulių mieste.
Pagrindiniai įstaigos tikslai:
- Padėti laikinai apgyvendintiems asmenims, praradusiems socialinius ryšius, integruotis į visuomenę, skatinant susirasti darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą.
- Teikti trumpalaikę socialinę globą gyvenamosios vietos neturintiems ar laikinai negalintiems ja naudotis asmenims ir padėti jiems išspręsti problemas, dėl kurių jie tapo šios įstaigos klientai.
- Teikti kokybiškas paslaugas.
- Skatinti paslaugų gavėjų aktyvumą ir savarankiškumą.
- Padėti paslaugų gavėjui išspręsti socialines, psichologines, teisines bei materialines problemas.
- Suteikti paslaugų gavėjui kuo daugiau informacijos apie pagalbą teikiančias įstaigas, tarnybas.
Kaip ir kiekviena įstaiga, taip ir nakvynės namai, turi vidaus tvarkos taisykles, kurių privalo laikytis ten gyvenantys asmenys. Visų pirma, už gyvenamą vietą mokamas valstybės nustatytas mokestis (41 Lt., tačiau taikomos ir nuolaidos, sveikatos sutrikimų turintiems asmenims, daugiavaikėms šeimoms ir pan.). Labiausiai nepatinkanti taisyklė gyventojams, tai kad į nakvynės namus gyventojai privalo grįžti ne vėliau kaip 23:00 val., kitu atveju jie nebeįleidžiami į gyvenamąsias patalpas ir, kaip pasakojo gyventojai, tenka miegoti net lauke. Atvykę svečiai į nakvynės namus privalo registruotis pas budėtoją ir svečiuotis ne ilgiau kaip 2 valandas.
Daugiausia problemų ir konfliktų sukelia tai, kad gyventojai privalo bendro naudojimo patalpas valyti pagal nustatytą grafiką. Būna taip, kad vieni ar kiti neišvalo ar blogai tai padaro ir automatiškai kyla nesutarimai, prasideda konfliktai, kuriuos socialinis pedagogas privalo išspręsti. Klientų poreikiai tenkinami pakankamai gerai. Gyvenamosios patalpos sutvarkytos, su patogumais ir suskirstytos tinkamai. Pirmame aukšte žmonės gyvena po 2 kambaryje, o antrame šeimos gyvena vieno kambario bute. Gyventojams duodama patalynė, Socialinės paramos skyrius kartą per mėnesį skiria maisto talonus. Yra erdvi virtuvė, visapusiškai įrengta su visais reikalingais buitiniais prietaisais, kur klientai patys pasigamina valgį.
Nakvynės namuose dirba 4 socialiniai darbuotojai, kurie atlieka dokumentų įforminimo darbus, supažindina su vidaus tvarkos taisyklėmis. Norėdami pagerinti gyventojų gyvenimą, buitį ir būtį, socialiniai darbuotojai aktyviai bendradarbiauja su Socialinės paramos skyriumi, labdaros centru, vaikų teisėmis. Mano nuomone, šioje įstaigoje socialiniam darbuotojui dirbti yra sunkiausia, nes čia gyvena suaugę žmonės ir dauguma iš jų be motyvacijos. Klientai yra nusiteikę prieš „išorinį“ pasaulį, dėl susiklosčiusio gyvenimo ir nebeturi motyvacijos gerinti jo, o socialinio darbuotojo tikslas ir yra padaryti kliento gyvenimą kuo geresnį. Įteigti žmogui, ką jis turi daryti ir kaip, yra labai sudėtinga. Kitas atvejis yra su šeimomis, kurios turi vaikų, nes reikia sudaryti palankias sąlygas augti ir vystytis vaikams, prižiūrėti tėvus ar tinkamai jais rūpinasi ir padėti.
Atlikdama praktiką nakvynės namuose, pastebėjau, kad tėvai labai atsainiai žiūri į vaikus, jų auklėjimą ir tobulinimą, ir visa tai stengiasi ištaisyti darbuotojai, patys užsiimdami su jais ir skatindami tėvus. Nakvynės namuose atliktoje praktikoje teko susipažinti ne tik su šios įstaigos nuostatais, darbuotojais, bet ir su pačiais gyventojais. Vienas iš jų buvo Remigijus (vardas pakeistas), gyvenantis nakvynės namuose jau 3 mėnesius. Iš pirmo žvilgsnio ramus, konkretus žmogus, atsakinėjantis į klausimus per daug neišsiplėsdamas, o tai rodo, kad yra atsargus ir neprisileidžiantis žmonių asmuo. Bendravo noriai, iš pirmo įspūdžio atrodo geranoriškas vyriškis, kurio gyvenimo istorija nepavydėtina. Užaugo su seserimi pas močiutę, po kurios mirties jų dėdė išvarė juos abu iš namų į gatvę. Dar sovietiniais laikais, kai buvo darbas, dirbo kombinate, turi batsiuvio specialybę. Sutrikus sveikatai, prarado darbingumą ir galimybę save išlaikyti, taip susiklosčius gyvenimui atsidūrė nakvynės namuose. Darbo birža tinkamo darbo nesuranda, tai gyvena iš invalidumo. Paklausus apie problemas gyvenant čia, vyriškis nusijuokė ir pasakė, kad čia jokių problemų negali būti, juk turime stogą virš galvos ir visas reikiamas sąlygas normaliam gyvenimui. Vienintelis dalykas, kuris nepatiko, tai grotos ant langų, nes namie jausdamasis lyg kalėjime, ir dar tai, kad iki 23 val. turi grįžti, nes kitaip tenka miegoti prie nakvynės namų po medžiais lauke. Pakankamai gerai prisitaikęs prie gyvenimo įstaigoje, nekonfliktuoja su gyventojais, kartu grupėmis gamina maistą. Socialinio pedagogo pagrindinė pagalba šiam žmogui įstaigoje - reikiamų dokumentų tvarkymas. Mano manymu, tai yra pakankamai motyvuotas asmuo, kurį tereikia paskatinti ir nukreipti tinkama linkme.
Apie nakvynės namus buvau girdėjusi ne pačius geriausius atsiliepimus ir mane ši įstaiga šiek tiek baugino. Bet susipažinus su nakvynės namų gyvenimu, supratau, kad tiek žmonės yra kaip ir visi, tik susiklosčius nepalankioms gyvenimo sąlygoms prarado motyvaciją gyventi geriau. Įstaigos klientai geranoriški, bet kaip ir dauguma žmonių atsargūs, nesileidžia į asmeniškumus ir smulkmenas.
Dienos užimtumo centras „Goda“
Šiaulių miesto savivaldybės Dienos užimtumo centras „Goda“ yra socialinių paslaugų įstaiga, teikianti socialinės globos ir dienos užimtumo paslaugas žmonėms su proto ir judėjimo negalia. Į Centrą priimami Šiaulių miesto gyventojai nuo 7 metų amžiaus, kuriems yra nustatytas poreikis dienos socialinės globos ar trumpalaikės globos paslaugoms gauti ir turintys Sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos nukreipimą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus siuntimą. Įstaigoje yra 70 vietų, šiuo metu ten lankosi 57 žmonės su proto negalia.
Centre teikiamos informavimo, konsultavimo, maitinimo organizavimo, socialinio darbo, bendravimo, asmeninės higienos ir priežiūros, asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo, maisto paruošimo, dienos globos, savaitės globos, laikinojo gyvenimo, užimtumo, laisvalaikio organizavimo, nakvynės, ugdymo ir mokymo, darbo terapijos, specialiojo transporto paslaugos. Daug dėmesio Centre skiriama klientų užimtumo organizavimui, lavinami protiniai, dvasiniai ir fiziniai sugebėjimai, klientai ruošiami savarankiškam gyvenimui. Ugdomi darbo, gyvenimo įgūdžiai. Organizuojamas centro klientų ugdymas, atsižvelgiant į jų intelekto galimybes, integruojant į specialiojo ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigas, laikantis pedagoginių, psichologinių ir medicininių rekomendacijų.
„Godoje“ labai daug dėmesio skiriama kiekvienam lankytojui, analizuojami jo pomėgiai ir pagal juos pritaikoma veikla. Centre veikia dailės ir teatro studija, vyksta keramikos, medžio darbų užsiėmimai, yra treniruoklių salė. Vienas iš neįtikėtiniausių dalykų dienos socialinės globos centre „Goda“ yra suburtas spalvų orkestras. Jame klientams yra pritaikyti instrumentai, natos suskirstytos...
Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami dar labai maži, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją - paimti vaiką valstybės globon. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms. Tuo tarpu rekomendacijos, kuriomis siekiama apsaugoti be globos likusius vaikus, nurodo, jog pats geriausias nekintamas sprendimas vaikui yra jo grąžinimas į šeimą ir to reikia siekti, net jei vaiko biologinė šeima neatrodo ideali ar jos tradicijos ir gyvenimo būdas skiriasi nuo visuomenėje paplitusių normų. Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nuostatas, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kuriomis jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetas.
Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų dirbančių Lietuvoje - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą savo istoriją pradėję Utenos vaikų globos namai. Per beveik 100 gyvavimo metų globos namai keitė ne tik veiklos vietą. Pradėję veikti kaip perpildyti vaikų globos namai, kuriuose 50 įvairaus amžiaus vaikų prižiūrėjo tik viena auklėtoja, nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Tuo metu dar nebuvo strateginių pertvarkos dokumentų, o deinstitucionalizacijos idėjas aptarinėjo tik aktyvių nevyriausybinių organizacijų, o ne valdžios institucijų atstovai. Tiesa, reikia paminėti, kad iki 2012 m. Globos namų direktorės Dianos Deveikienės teigimu, šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Ypatingas dėmesys skiriamas mamoms, nes, kad ir kaip gerai būtų aprūpinti globos namai, kad ir koks visapusiškas dėmesys vaikui būtų skiriamas, tėvų dėmesio niekas neatstos. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius. Atvežus į globos įstaigą likimo valiai paliktą vaiką, pirmiausia surandama jo mama, kuriai sudaromos sąlygos apsigyventi tame pačiame pastate su vaiku. Tėvams, kuriems trūksta žinių ir įgūdžių, leidžiančių jiems saugiai ir sėkmingai auginti vaikus, kurti pagarbius tarpusavio santykius, efektyviai įveikti iškylančius neaiškumus ir sunkumus, sudaromos galimybės lankyti Pozityvios tėvystės mokymus. Dažna problema šeimoje - vyro smurtinis elgesys, taigi stengiamasi nutraukti tokį elgesį ir kurti gyvenimą be smurto bei žmogaus teisių pažeidimų prieš artimuosius. Tad nuo 2013 m. įstaigoje veikia ir Utenos apskrities vyrų krizių centras, kurio tikslas - suteikti pagalbą smurtaujantiems vyrams. Krizių centre teikiamos socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams bei jų šeimos nariams. Taip pat organizuojamos individualios ir grupinės konsultacijos smurtinio elgesio keitimo programose. Vyrų krizių centras bendradarbiauja su Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Utenos skyriumi.
Lietuvos visuomenė turi daug išankstinių nuostatų ir neteisingų stereotipų, susijusių su globos netekusių vaikų įsivaikinimu, vienas jų - jog tapti globėju yra sunku. Nuo 2008 m. globos namų specialistės ne tik veda globėjų ir įtėvių mokymus, o taip pat ir ieško naujų globėjų bei dalijasi gerąja patirtimi. Jų siekiamybė - kad vaikus globotų šeimos ar pavieniai globėjai, kas nutinka vis dar ganėtinai retai. Aktyviai vykdomoje globėjų ir įtėvių rengimo programoje dalyvauja Zarasai, Kupiškis, Molėtai, Rokiškis, Ukmergė ir Utena. Globos namai užsiima ir visuomenės švietimo veiklomis, stengiasi užmegzti kuo glaudesnius ryšius su bendruomene, tokiu būdu mažindami juose gyvenančių vaikų diskriminavimą. Vykdomos įvairios kultūrinės, sporto veiklos, prisidedama prie visuomeninių akcijų (pvz.: „Maisto banko“).
Auklėtojams perkvalifikuoti pagal Ugdymo plėtotės centro parengtą projektą "Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra" numatyta skirti 1,6 mln. litų. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), ilgametę darbo praktiką turintiems auklėtojams suteikta galimybė įgyti socialinio pedagogo kvalifikaciją, praktinę auklėtojų veiklą prilyginti neformaliuoju būdu įgytoms žinioms bei gebėjimams. 2010 metų gruodžio mėnesį patvirtintos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijos. Pagal šį dokumentą kai kurios aukštosios mokyklos vertina ir pripažįsta įvairioje aplinkoje įgytas kompetencijas: dirbant, keliant kvalifikaciją, dalyvaujant įvairių organizacijų ir grupių veikloje, atliekant savanorišką veiklą, dirbant bendruomenei naudingą darbą, mokantis įstaigose, kurios vykdo neformalųjį švietimą, ar savarankiškai. Kad aukštosios mokyklos galėtų įdiegti neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą, bus skelbiamas konkursas ES struktūrinių fondų finansuojamam projektui.
Vaikų globos įstaigų pertvarka įvykdyta vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Vaikų globos įstaigų tinklo optimizavimo planu. Jame numatyta, kad vaikų globos namuose gali dirbti tik socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai. ŠMM teigimu, vaikų globos namuose šiuo metu dirba 209 auklėtojai, iš jų 175 turi aukštąjį išsilavinimą, kiti - aukštesnįjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą.
