Lietuvos policijos sistemoje nuolat vyksta pokyčiai, siekiant užtikrinti efektyvesnį darbą ir geresnį visuomenės saugumą. Vienas iš tokių pokyčių - naujo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko paskyrimas. Atrankos komisijai, vadovaujamai Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo, teko nelengva užduotis išrinkti tinkamiausią kandidatą. Po visų kandidatų išklausymo, komisija laimėtoju paskelbė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoją Darių Žukauską, kuris laikinai vadovavo apskrities komisariatui nuo praėjusių metų pabaigos.
Darius Žukauskas, gimęs 1971 m. Ukmergėje, turi aukštąjį išsilavinimą, įgytą Lietuvos policijos akademijoje, kur jam suteiktas teisės magistro laipsnis. Jo tarnyba vidaus reikalų sistemoje prasidėjo 1995 metais Ukmergės rajono policijos komisariate. Per ilgus darbo metus jis ėjo įvairias pareigas, nuo jaunesniojo inspektoriaus iki komisaro pavaduotojo, o vėliau ir viršininko pareigų Lietuvos kriminalinės policijos biure. Nuo 2007 m. vasaros D. Žukauskas dirbo Kauno miesto VPK viršininko pavaduotoju, atsakingu už kriminalinę policiją. Už nepriekaištingą tarnybą jis ne kartą buvo skatintas ir apdovanotas pasižymėjimo bei atminimo ženklais. 2001 m. jis apdovanotas 1-ojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, o 2004 m. gavo Ministro Pirmininko vardinę dovaną - laikrodį.
Naujasis Kauno policijos vadovas, kaip ir daugelis pareigūnų, vadovaujasi svarbiomis vertybėmis. Vienas iš tokių pareigūnų, kurio drąsa ir pasišventimas buvo pastebėtas, yra Andrius, antras metus dirbantis Kauno apskrities VPK. Jis nesureikšmina savo poelgio, kai šoko į ledinį vandenį, kad išgelbėtų skęstantį vyrą. Jo požiūris atspindi policijos pareigūnų kasdienybę: „O ką čia galvoti? Nėra laiko pamąstymams. Tu tiesiog atlieki savo pareigą, darai taip, kaip turi būti.“
Policijos vadovų požiūris į tarnybą ir bendravimą su kolegomis yra svarbus visos sistemos funkcionavimui. Alfonsas Motuzas, neseniai pradėjęs vadovauti Klaipėdos apskrities policijos komisariatui, pabrėžia kolegiškumo svarbą: „Noriu būti atviras, siekiu, kad komisariate bendravimas būtų kolegiškas, paprastas. Viršininkas neturi susireikšminti ir užsidaryti. Atėjau tam, kad su pareigūnais galėtume bendrauti kaip kolegos, nes visi pareigūnai - nuo patrulio iki aukščiausio vadovo - esame surišti nematoma virvele, tad labai tarpusavyje susiję.“ Jis taip pat akcentuoja, kad policininkai nėra „robotai, vien vykdantys instrukcijas“, ir kad užuojauta bei dėmesys nukentėjusiajam gali padaryti didelę dalį darbo. A. Motuzas taip pat siekia palaikyti glaudų ryšį su visais apskrities rajonais, planuodamas lankytis seniūnijose ir bendrauti su vietos gyventojais, kad geriau suprastų jų problemas ir propaguotų saugios kaimynystės idėją.
Karjeros kelias ir asmeninis gyvenimas taip pat susiję su tarnyba. Generolas Rustamas Liubajevas, VSAT vadas, gimė 1966 m. Vilniuje, aukštąjį išsilavinimą įgijo Filologijos fakultete ir vėliau Teisės universitete. Jo tarnyba prasidėjo 1992 m. kontrolieriaus pareigose, o vėliau jis ėjo svarbias pareigas Pasienio policijos departamente, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje FRONTEX, kol galiausiai buvo paskirtas VSAT vadu ir jam suteiktas generolo laipsnis. Jis vedęs, turi dukrą ir sūnų.
Kiti aukšti pareigūnai taip pat turi ilgametę tarnybos patirtį. VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Saulius Nekraševičius gimė 1980 m. Kaune, aukštąjį išsilavinimą įgijo Lietuvos karo akademijoje. Jo karjera vidaus reikalų sistemoje prasidėjo 2003 m. Ignalinos rinktinėje, kur jis ėjo įvairias pareigas, kol galiausiai buvo paskirtas VSAT vado pavaduotoju. Jis vedęs.
Pulkininkas Antanas Montvydas gimė 1964 m. Ventos gyventojas, teisės magistras, tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1985 m. Akmenės rajone. Jis dirbo kriminalinės policijos pareigūnu, vėliau ėjo įvairias pareigas Pasienio policijos departamente ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kol galiausiai buvo paskirtas VSAT vado pavaduotoju. Jis vedęs, turi sūnų.
Pulkininkas Donatas Škarnulis, gimęs 1977 m. Alytuje, taip pat turi aukštąjį išsilavinimą ir ilgametę tarnybos patirtį. Jis pradėjo tarnybą Pasienio policijos departamente, vėliau dirbo Valstybės saugumo departamente, o vėliau grįžo į VSAT, kur ėjo svarbias pareigas Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdyboje ir Kriminalinių tyrimų valdyboje, kol buvo paskirtas VSAT vado pavaduotoju. Jis vedęs.
Istorinėje perspektyvoje policijos vadovų vaidmuo taip pat buvo reikšmingas. Martynas Kregždė, Nepriklausomos Lietuvos Panevėžio miesto ir apskrities policijos viršininkas, gimė 1872 m. Medeikiuose. Jis tarnavo caro valdžios įstaigose, vėliau grįžo į nepriklausomą Lietuvą ir tapo Panevėžio policijos vadu. Jis buvo pamaldus evangelikas reformatorius, aktyviai dalyvavo Bažnyčios veikloje. M. Kregždė mirė 1928 m. darbo vietoje, nuo širdies infarkto, palikdamas ryškų pavyzdį savo pareigingumu.
Policijos darbas reikalauja ne tik profesinių įgūdžių, bet ir fizinio pasirengimo bei gebėjimo dirbti ekstremaliose situacijose. VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio pareigūnai, vadovaujami vado Viktoro Čedovičiaus, ruošiasi įvairioms situacijoms, treniruodami žirgus ir save. Šis darbas reikalauja daug pastangų, tačiau jis taip pat atneša daug dėmesio ir teigiamų emocijų iš visuomenės. „Būna labai daug emocijų, kai žmonės pirmą kartą paliečia, paglosto žirgą“, - sako V. Čedovičius.
Policijos pareigūnų darbas susijęs su įvairiomis rizikomis, tačiau sistema siekia užtikrinti jų saugumą ir gerovę. Vis dėlto, pasitaiko ir skaudžių nelaimių, kai pareigūnai patys tampa eismo įvykių ar kitų incidentų kaltininkais. Tokiais atvejais svarbu, kad būtų užtikrintas teisingumas ir nukentėjusiųjų apsauga. Kaip pastebi ekspertai, Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas nuteistiesiems, o ne nukentėjusiesiems. Tačiau egzistuoja fondai, iš kurių nukentėjusieji gali tikėtis dalinės žalos atlyginimo.
Nauji policijos vadovai ir pareigūnai, turintys ilgametę patirtį ir aiškias vertybes, siekia gerinti policijos darbą, stiprinti visuomenės saugumą ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius tarp policijos ir piliečių. Nuolatinės permainos ir naujų iššūkių priėmimas yra neišvengiama policijos sistemos dalis.
