Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas (1892-1973) - tai ne tik vienas iš geriausių visų laikų fantastikos kūrinių „Žiedų valdovas“ autorius, bet ir anglų mokslininkas, Oksfordo universiteto profesorius, kalbininkas. Jo vardas amžinai įrašytas į pasaulinės literatūros istoriją.

Tolkino sugalvotas nuostabus pasaulis, kuriame gyvena hobitai, elfai, nykštukai, orkai ir įvairios kitos pasakiškos būtybės, yra kur kas daugiau nei vien tik fantazija. Tai kruopščiai apgalvota visata su savo istorija, mitologija, geografija ir, svarbiausia, kalbomis.

J. R. R. Tolkienas gimė 1892 m. sausio 3 d. Blumfonteine, Pietų Afrikoje. Jam tebuvo treji metai, kai mirė tėvas, ir jis su mama grįžo į Angliją. Keletą metų mama būsimąjį rašytoją mokė pati, supažindindama jį su katalikų tikėjimu. Po motinos mirties nuo diabeto 1904 m., Ronaldas vieną iš motiną nualinusių priežasčių ėmė laikyti ir šiuos religinius nesutarimus. Mirus motinai, Ronaldas ir jo brolis Hilaris pateko į tėvo Frensio Ksavjero Morgano globą. Aukštu žemiau gyveno trejais metais už Ronaldą vyresnė mergina, vardu Edita Meri Brat. Jaunuoliai greitai susidraugavo, tačiau tėvas Morganas, sužinojęs apie šį romaną, uždraudė porai susitikinėti. Sulaukęs pilnametystės, Ronaldas susirado mylimąją, tačiau ši jau buvo susižadėjusi su kitu. Sužadėtuvės buvo nutrauktos, ir 1916 m. kovo 22 d. Ronaldas vedė Editą.

Oksfordo universitete baigęs anglų kalbos studijas, Tolkienas tapo britų armijos leitenantu ir dalyvavo Somos mūšyje. Per šį mūšį žuvo du jo geriausi draugai. Po Pirmojo pasaulinio karo dirbo prie „Oxford English Dictionary“, 1920 m. gavo dėstytojo vietą Lidse, o 1925 m. tapo Oksfordo Pembrouko koledžo anglosaksų kalbos profesoriumi. 1945 m. tapo Mertono koledžo anglų kalbos ir literatūros profesoriumi.

Tolkino kūrybos pagrindai

Tolkino, kaip kalbotyros specialisto, domėjimasis kalbomis turėjo didelę įtaką jo kūrybai. Jis mokėjo daug kalbų ir, remdamasis suomių bei valų kalbomis, sukūrė dvi dirbtines kalbas - kvenją ir sindų, kurias vartoja jo knygų personažai, elfai, išgalvotame Viduržemio pasaulyje. Kaip lyginamosios kalbotyros specialistas, jis žinojo ir apie lietuvių kalbą - pavyzdžiui, „Oxford English Dictionary“ prie žodžio „wasp“ cituoja ir lietuvišką „vapsvą“.

Tolkino pasaulis neatsirado tuščioje vietoje. Jis turėjo išskirtinę vaizduotę ir jam patiko literatūriniais bandymais atkurti tai, kas slepiasi už išlikusių senosios germaniškosios bei anglosaksiškosios mitologijų fragmentų. Jis naudojosi edų, anglosaksų poemų, germanų, suomių ir kitų tautų mitologijų motyvais. „Mitologijos Anglijai“ prasidėjo su „Prarastųjų sakmių knyga“ (Book of Lost Tales) Pirmojo pasaulinio karo metais.

Tolkino svarbiausios knygos „Hobitas“ ir „Žiedų valdovas“ buvo parašytos mažame kaimelyje šalia Birmingamo. „Hobitą“ jis pradėjo kaip pasaką vaikams prieš miegą, tačiau pamažu netyčia į ją įpynė elementų iš mitologijos. Pats J. R. R. Tolkienas sakė, kad „Gondolino žlugimas“ buvo „pirmoji tikra šio vaizduotės pasaulio istorija“, ją kartu su „Berenu ir Lutijena“ bei „Hurino vaikais“ laikė viena iš trijų svarbiausių Didžiųjų sakmių apie Senąsias dienas.

„Žiedų valdovą“ rašytojas kūrė septyniolika metų, nes rašymui trukdė akademinis darbas. Kuo toliau, tuo labiau „Žiedų valdovas“ tolo nuo „Hobito“, Tolkienas guodėsi leidėjams, kad knygos pobūdis bus jau nebe pasaka prieš miegą. Galiausiai paaiškėjo, kad knyga pasidarė per ilga. Leidėjai pareikalavo ją leisti ne visą iš karto. Nors „natūraliai“ knyga padalinta į šešias dalis, Tolkienas nenoromis sutiko jas sugrupuoti po dvi. Todėl „Žiedų valdovas“ buvo išleistas trimis tomais: „Žiedo draugija / brolija“ (The Fellowship of the Ring), „Du bokštai / Dvi tvirtovės“ (The Two Towers), „Karaliaus sugrįžimas“ (The Return of the King).

Po laimėto Nesuskaitomų Ašarų mūšio Viduržemyje įsigalėjęs Tamsos valdovas Morgotas iš savo tvirtovės Angbando valdo milžiniškas armijas ir kėsinasi užkariauti gyvųjų pasaulį. Jo valiai nepaklūsta tik elfų noldorų įkurtas ir karaliaus Turgono valdomas Gondolino miestas. Nuostabaus grožio Gondolinas paslėptas neįžengiamuose kalnuose, o visi keliai į jį akylai saugomi. Vis dėlto net ir kruopščiausiai sergėjama paslaptis kada nors išaiškėja. Suprasdamas, kad užėmęs Gondoliną Morgotas taps viso pasaulio valdovu, Vandenų dievas Ulmas nusprendžia sužlugdyti jo kėslus. Ir nors Gondolinui lemta žlugti, gėrio ir blogio kova dėl Viduržemio tęsis ir pasibaigus Pirmajam amžiui.

Tolkino palikimas ir įtaka

Tolkino įtaka pasaulio fantastikai dažnai prilyginama įtakai, kurią padarė Leonardas da Vinci menui, „The Beatles“ - muzikai. Jo sugalvoti Viduržemės gyventojai ir būtybės yra tapę neatsiejama šiuolaikinės maginės fantastikos dalimi, figūruoja daugybėje knygų, kompiuterinių žaidimų, filmų.

Viso rašytojas išleido 13 knygų. Po jo mirties sūnus Christopheris Tolkienas redagavo ir išleido daugybę tėvo darbų, tarp jų „Silmariljoną“ ir „Nebaigtąsias sakmes“. Šis darbas padėjo skaitytojams giliau suprasti Viduržemio pasaulio kosmologiją ir istoriją.

Tolkino kūrybos buvo įkvėpti įvairūs dailininkai, muzikantai. Karen Wynn-Fonstad išleido „The Atlas of Middle-earth“, kuriame perbraižė įvairius žemėlapius, skaičiavo atstumus, susijusius su Arda ir Viduržeme. 1968 m. Tolkienas pardavė „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ ekranizacijos bei teatrinių pastatymų teises „United Artists“. Vėliau Ralph Bakshi sukūrė animacinį filmą pagal „Žiedų valdovo“ pirmąją pusę, o Rankin-Bass - animacinį „Hobitą“ ir antrają „Žiedų valdovo“ dalį. 2001-2003 m. pasirodė Peterio Jacksono režisuota „Žiedų valdovo“ filmų trilogija, sulaukusi didžiulio pasisekimo.

Tolkino kūryba nepraranda savo aktualumo ir šiandien, pritraukdama naujas skaitytojų ir žiūrovų kartas, trokštančias pasinerti į magišką ir įtraukiantį Viduržemio pasaulį.

Pagrindiniai J. R. R. Tolkien'o darbai:

tags: #durino #vaikai #tolkien

• Tiltas tarp motinos ir vaisiaus
• Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos istorija
• Ugdymo planas 3 metų vaikui
• Vaikų gydytojo vizitas į namus Kaune
• Kaip išsirinkti triratuką vaikui?