Žindymas yra natūralus ir itin naudingas procesas tiek kūdikiui, tiek motinai. Nors daugelis mamų susiduria su pirmaisiais sunkumais, tokiais kaip skausmingi speneliai ar sutrikęs miegas, daugelis tyrimų ir specialistų rekomenduoja pratęsti žindymą kuo ilgiau, atsižvelgiant į vaiko ir motinos poreikius.
Kiek laiko turėtų trukti žindymas?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primygtinai rekomenduoja iki 6 mėnesių kūdikiams neduoti nieko be motinos pieno, mat tik tuomet pasireiškia jo apsauga nuo ligų visu pajėgumu. Tiesa, iki metų žindė apie 40 proc. moterų. Anot pašnekovės, iš esmės vejamės geriausiai šiuo aspektu atrodančias Skandinavijos šalis, kuriose iki šešių mėnesių maitina apie 80 proc. moterų. PSO nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko - būtent jis turi atsisakyti žįsti. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3-4 metų. Taip pat žindymo skatinimo komitetas siekia, kad kuo daugiau kūdikių Lietuvoje būtų išimtinai žindomi iki šešių mėnesių amžiaus ir toliau būtų žindomi iki dviejų metų amžiaus ar ilgiau, užtikrinant papildomą kokybišką savalaikį maitinimą.
Tyrėjai pastebėjo, kad kūdikiai tiek 15, tiek 25 savaitę suvalgydavo daugiau mamos pieno nei nurodoma literatūroje, o suvalgyto pieno kiekis reikšmingai padidėjo per laikotarpį nuo vieno stebėjimo momento iki kito stebėjimo momento, vidutiniškai 61 g per dieną. Tyrėjai daro išvadą, kad jeigu mamos laikosi Pasaulio sveikatos organizacijos patarimų - pradėti žindyti kūdikį iš karto po gimimo, žindyti taip dažnai ir tiek ilgai kiek kūdikis nori, neduodant jam jokio papildomo maisto ar gėrimo - motinos pieno, kurį kūdikis suvalgo, kiekis yra didelis ir laikui bėgant didėja, energijos, kuri gaunama iš motinos pieno, visiškai pakanka kūdikiui, kūdikio augimas yra normalus.
Normalu, jei 3-5 metų vaikas dar maitinamas krūtimi. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos bei Vilniuje įsikūrusio šeimos centro „Gera pradžia“ gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė teigia, kad savo pienu vaikus maitinančių moterų Lietuvoje nuosekliai daugėja. 2009 m. duomenimis, Kaune žindančių kūdikius iki 6 mėnesių buvo beveik 70 proc. Mat tik tuomet pasireiškia jo apsauga nuo ligų visu pajėgumu. Kiek moterų laikėsi šios rekomendacijos, nebuvo tirta, tačiau, anot medikės, naudinga, net jei kūdikis motinos pieno gauna tik kartą per dieną. To paties tyrimo duomenimis, iki metų žindė apie 40 proc. moterų.
Anot pašnekovės, iš esmės vejamės geriausiai šiuo aspektu atrodančias Skandinavijos šalis, kuriose iki šešių mėnesių maitina apie 80 proc. moterų. Žindymo plitimą veikia ir palankūs Lietuvos įstatymai - ilgos motinystės atostogos. Turime jomis džiaugtis, naudotis ir neleisti jų keisti. Tyrimai rodo, kad tose šalyse, kurios motinystei skiria tinkamą dėmesį, žindymo rezultatai geri. O, tarkime, Prancūzijoje, kur jau po trijų mėnesių išeinama į darbą, net nerekomenduojama pradėti žindyti.
Vienišos mamos žindymu gali naudotis siekdamos seksualinio pasitenkinimo E. Markūnienė paneigė dažnai minimą motyvą, kad žindyti reikia tol, kol yra pieno. PSO nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko - būtent jis turi atsisakyti žįsti. „Pas mus žindymo tradicija buvo sugriauta per 50 sovietmečio metų. Iki karo lietuvės žindydavo kūdikius iki 2 metų ir niekas iš jų nesijuokė, nesityčiojo kaip dabar, kai žindanti moteris tapatinama su seksu ir pornografija. Reikia atidžiai stebėti vaiką ir ne už jį nuspręsti, kad jam nebereikia motinos pieno, bet leisti nuspręsti jam pačiam. Tik jis pats jaučia savo organizmą, jo brandumą. Mat imuninė sistema generuoja savo atsaką į aplinką tarp 3-5 metų. Beje, tyrimai rodo, kad tose tautose, kurias mes vadiname necivilizuotomis, tačiau kurios gyvena ekologiniu ritmu, vaikai žindomi ilgai - krūties jie atsisako būdami 4-6 metų. Motinos pienas jiems kaip vaistas, kompensuojantis reikalingų medžiagų trūkumą, padeda jiems išlikti. Aišku, yra tam tikros ribos. Vakarų kultūroje ilgiau žindomi vienišų mamų vaikai. Gal jie ir norėjo liautis, bet meilės hormonų veikiamai motinai, negalinčiai savo meilės išlieti partneriui, malonu žindyti. Tai jau galima pavadinti seksualiniu priekabiavimu prie vaiko. Taigi iki trejų metų dėl žindymo dar net diskutuoti nereikėtų, o vėliau būtina stebėti psichologinę situaciją šeimoje“, - patarė medikė, savo patirtį ir žinias sudėjusi į neseniai pasirodžiusią knygą „Žindymo menas ir mokslas“.
Rodyti diskusiją (488) Pradėdamos žindyti mamos nenumano, kiek ilgai tęsis ši kelionė. Jos tiesiog stengiasi išgyventi tą sunkią pradžią: skausmingus spenelius, prastą miegą ir nenutrūkstamus žindymo maratonus. Jei žindydamos nesusiduriate su sunkumais, šis procesas teigiamai veikia ir jus, ir mažylį ir, tikėtina, tęsiasi net ne vienerius metus. Tačiau neišvengiamai ateis laikas, kada aplinkiniai ar pati sau iškelsite klausimą, kada jau laikas nustoti žindyti? Dažnai visuomenė yra tarsi nubrėžusi ribą, kai jau užtenka maitinti krūtimi: vaikas turi nemažai dantų, sėkmingai valgo kietą maistą, jam jau galima duoti karvių pieno ir t. t. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. JAV rinktos statistikos duomenimis, tarp 12 mėn. sulaukusių mažylių vis dar žindomų yra 36 proc., o tarp 18 mėn. Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7-37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis - 70,3 proc., o iki 6 mėn.
Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis. Ilgiau žindančioms mamoms sumažėja tam tikrų ligų, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių vėžio, diabeto, hipertenzijos, infarkto ir kt. Kritikai mini neigiamą ilgalaikio žindymo įtaką vaiko raidai ir psichologinei gerovei. Jie teigia, kad ilgalaikis žindymas neleidžia vaikams tapti labiau nepriklausomiems, jiems sunku atsiskirti nuo mamos. Ilgalaikis žindymas ne visada yra priimtinas visuomenei. Jei nuspręsite žindyti vaiką ilgai, galite sulaukti prieštaringų žvilgsnių ir kritikos. Gera žinia - kad jūsų pasirinkimą ir ilgo žindymo naudą palaiko ir įvairios tarptautinės organizacijos, ir medikų, ir mokslininkių bendruomenės. Laikui bėgant išmoksite atremti arba ignoruoti kritiką.
Vaikui augant žindyti pagal poreikį, t. y. bet kada vaikui užsinorėjus, ne visada yra galimybių. Normalu, kad norėsite nustatyti tam tikras ribas bei tinkamą laiką. Pavyzdžiui, daugelis mamų vaikus žindo tik prieš pietų ir / arba nakties miegą, naktį. Su žindymu susijusios isterijos. Viena dažniau pasitaikančių priežasčių, paskatinančių mamas greičiau nutraukti žindymą - vaiko isterijos ir drabužių draskymas viešose vietose. Todėl vėlgi labai svarbu įsivesti aiškias taisykles (aišku, atitinkančias vaiko amžių), vaikui pačiam neleisti atidengti krūties, jei mama to nenori, ir t. t. Žindymas naktį. Labai dažnai mamos yra linkusios būtent žindymą kaltinti dėl dažnų vaiko pabudimų naktį. Tačiau tie dažni kėlimaisi - natūrali vaiko raidos dalis, be to, tik žįsdamas vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, greičiau užmiega, tad daugiau poilsio gauna ir tėvai. Nėra nustatyto termino, kada jau laikas nujunkyti vaiką. Tai labai asmeniškas sprendimas, kurį kiekviena šeima turi priimti pati.
Motinos pieno nauda
„Tyrimų, įrodančių motinos pieno naudą, yra tiek daug, kad net lentelės sudaromos: jei žindysite iki devynių mėnesių, tai turės teigiamą įtaką vaiko intelektui, mat motinos pienas veikia smegenų brendimą. Tam tikra žindymo trukmė tam tikrą skaičių kartų ateityje sumažins diabeto, alergiją riziką ir pan. Motinos kartais sako: štai nežindytas vaikas nesirgo, o žindomas vis serga ir serga, todėl esą motinos pienas niekuo nepadeda. Tai prieštarauja mokslo įrodymams. Niekas nesako, kad jeigu žindysi, tavo vaikas niekada nesirgs. Tačiau maitinimas krūtimi - visgi labai didelis indėlis į vaiko sveikatą ateityje. Nereikia pamiršti ir naudos pačiai moteriai - kiekvienas pražindytas mėnuo vis labiau saugo nuo krūties vėžio. Pavyzdžiui, pirmą vaiką, kad susidarytų apsauga, reikia žindyti ne mažiau 13 mėnesių. Taip pat mažėja kiaušidžių vėžio ir net kaulų išretėjimo senatvėje rizika. Visi šie argumentai paremti tyrimais. Taigi žindymas nėra vien auka į vienus vartus. Jau nekalbant apie finansinį aspektą“, - teigė medikė.
Motinos pienas yra vienintelis geriausias naujagimio, kūdikio maistas. Tik jis:
- patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius;
- nuo pat gimimo yra tinkamas kūdikio virškinimo sistemai, t. y. tik jį naujagimis, kūdikis pajėgia geriausiai pasisavinti;
- motinos pienas virškinamas lengviau ir greičiau (per 1,5-2,5 val., retai 3-4 val.) nei adaptuotas mišinys (per 3-4 val.);
- skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą;
- aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą;
- yra visada švarus, šiltas, geriausias ir ekonomiškiausias maistas.
Motinos pienas yra biologiškai specifiškas, jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių. Neišnešiotą kūdikį maitinančios motinos pieno sudėtis žymiai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu, paros metu ir net to paties žindymo metu. Visos pagimdžiusios moterys gamina priešpienį (krekenas), po kelių dienų - pereinamąjį pieną, o po 10-14 dienų ir subrendusį pieną. Priešpienyje (krekenose) daugiau baltymų (imuninių medžiagų), mažiau riebalų (tuo pačiu ir jo energinė vertė yra mažesnė). Intensyviausio kūdikio augimo metu - pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, pienas yra riebesnis nei 4-ą gyvenimo mėnesį ir vėliau. Jokio dirbtinio pieno mišinio sudėtis taip nekeičiama.
Taip pat žrPradžioje žindymo pienas yra liesesnis, jame daugiau vandens, mineralų, fermentų, vitaminų, angliavandenių. Vėliau tampa vis riebesnis - kūdikis pasisotina ir nustoja žįsti. Labai svarbu, kad kūdikis valgytų ir minėtą riebesnį, dar vadinamą „galutinį” pieną, kadangi su juo kūdikis gauna pagrindinį riebiųjų rūgščių ir riebaluose tirpių vitaminų kiekį bei kalorijas.
Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Epitelio augimo veiksnys skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Dėl laktoferino kūdikio organizmas pasisavina 50 proc. geležies, esančios motinos piene (iš jokio kito maisto produkto geležis yra taip gerai nepasisavinama). Laktoferinas, surišdamas geležį, slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies pasisavinimą. Trofiniai veiksniai (augimo hormonas, į insuliną panašus augimo veiksnys-I, kolonijas stimuliuojantis veiksnys) skatina kūdikio žarnyno brendimą, stiprina apsauginę žarnyno gleivinės funkciją. Antioksidatoriai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis veiksnys, sekreciniai IgA, makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių ligų. Yra duomenų, kad dėl aktyvaus motinos pieno stimuliacinio poveikio kūdikio imuninei sistemai žindomų kūdikių reakcija į kai kurias vakcinas yra geresnė nei maitinamų dirbtinai. Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus ir kurios nėra jokiame pieno pakaitale.
Motinos piene yra ilgagrandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios užtikrina naujagimio, kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą ir turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir kitų daug biologiškai aktyvių medžiagų (prostaglandinų, prostaciklinų, tromboksanų, leukotrienų) reikalingų jo organizmo normaliam augimui, brendimui ir funkcionavimui. Iš motinos piene esančio cholesterolio kūdikio organizme pasigamina hormonai, tulžis. Visuose adaptuotuose mišiniuose cholesterolio, ypač atskirų jo frakcijų, kiekis yra nesubalansuotas, t.y. neatitinka kūdikio poreikių. Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė už esančių adaptuotuose mišiniuose (jau nekalbant apie pagamintus namuose mišinius - „klijukus“). Iš motinos pieno visos medžiagos yra pasisavinamos žymiai geriau nei iš bet kokios rūšies pakaitalų. Jų gerą pasisavinimą nulemia jų santykis ir kiekis, kuris kinta priklausomai nuo žindymo trukmės bei įvairios motinos piene esančios biologinės medžiagos (pvz., lipazė, laktoferinas, nukleotidai).
Motinos pienas yra geriausias pienas augančioms ir bręstančioms smegenims.
Kasdienė kūdikio priežiūra ir sėkmingo žindymo ABC
Žindymo procesas ir iššūkiai
Motinos pienas - tai tobulas ir idealus maistas kūdikiams. Tokio identiško maisto kūdikiams dirbtinai neįmanoma sukurti, kad ir kaip stengiasi daugybė kompanijų. Taip yra todėl, kad motinos piene yra įvairių medžiagų (pvz.: vitaminų, imuniškai aktyvių ląstelių ir faktorių, antikūnių, fermentų, augimą reguliuojančių faktorių), kurių neįmanoma pakeisti sintetinėmis. Taip pat motinos pienas yra kintantis - jis kinta vieno maitinimo metu, kinta priklausomai nuo kūdikio amžiaus, sveikatos būklės ir kūdikio poreikių. Jis gaminamas realiu laiku ir kūdikis yra pagrindinis poreikių diktatorius. Motinos pienas gaminasi alveolėse - į vynuogių kekes panašiose pūslelėse liaukiniame audinyje. Kai pienas pagaminamas, raumenų pagalba alveolės suspaudžiamos ir pienas patenka į pieno latakus, kurie atitinka „greitkelius“. Kai kūdikis žinda, alveolės susitraukinėja ir pienas „greitkeliais“ atbėga kūdikiui į burną. Krūtų dydis neturi jokios įtakos žindymo efektyvumui. Tai lemia tik alveolių išsivystymas ir liaukinis audinys. Moterys, turinčios nedideles krūtis gali pagaminti tiek pat pieno kaip ir moterys, turinčios dideles krūtis. Kai kūdikis žinda, žindymo judesiai speneliuose siunčia signalus į motinos smegenis, kuriose atpalaiduojami hormonai prolaktinas ir oksitocinas. Prolaktinas skatina alveoles pradėti pieno gamybą, o oksitocinas lemia raumenų, esančių aplink alveoles, susitraukimą ir pieno patekimą į pieno latakus. Kai pienas yra atpalaiduojamas iš alveolių, tai yra vadinama pieno tekėjimo refleksu. Kartais tiesiog užtenka pasižiūti į savo kūdikį ar jo nuotrauką ir pagalvoti, kaip stipriai jį mylite. Kai jau kurį laiką maitinsite mažylį, pieno tekėjimo refleksas gali prasidėti dėl daugelio priežasčių, net ir tiesiog išgirdus kaip kūdikis verkia arba pradėjus galvoti apie savo kūdikį. Taip pat pienas pradės gamintis tam tikru laiku dienos eigoje, kada įprastai maitinate mažylį, net jei kūdikio ir nebus šalia.
Naujagimis moka čiulpti, o žįsti reikia mokytis, žindyti reikia išmokti ir mamai. Svarbiausia taisyklė - “kūdikis prie krūties, o ne krūtis prie kūdikio”. Mama turi patogiai sėdėti ar gulėti. Kūdikį reikia artinti prie savęs, o ne krūtį prie kūdikio. Mažylis pats turi apžioti spenelį, jo nereikia kišti jam į burną. Žindant gulint reikia pasukti kūdikį šonu, atsukti į save ir priglausti. Spenelių plauti nei prieš nei po maitinimo nereikia. Tai svarbu normaliam mažylio žarnyno mikrobiotos formavimuisi. Žinoma, maudytis duše, mamai galima! Pirmąsias 3-4 savaites po gimdymo rekomenduojama žindyti kuo dažniau, kad pradėtų gamintis pakankamai pieno ir būtų lengviau pieno gamybai susireguliuoti. Kuo dažniau - tai reiškia taip dažnai, kaip to nori naujagimis. Žindymo pradžioje reikėtų žindyti mažiausiai 8, o geriau 10-12 kartų per parą. Tarptautinė žindymo konsultantų asociacija rekomenduoja, kad ilgiausia žindymo pauzė naktį turėtų trukti iki 5 valandų, kadangi vėliau krinta prolaktino lygis ir sutrinka pieno gamyba. Rekomenduojama naujagimį naktį žadinti bent jau kas tris valandas, o dar geriau maitinti kas dvi. Nuo antro mėnesio kūdikio galima nebežadinti, jis prabus, kai praalks. Jei mama jaučia, kad pieno mažėja ir norėtų, kad jo gamintųsi daugiau, tada galima kurį laiką pradėti žadinti kūdikį. Tik nuo 6 mėn.
Naujagimių žindymo trukmė varijuoja priklausomai nuo daugelio veiksnių - tokių kaip naujagimio gebėjimas žįsti, motinos anatomija ir kt. Dažniausiai naujagimiai žinda nuo 10 min. iki 40 min. (vidutiniškai 15-20 min), bet būna laikotarpių, kai mažylis nori ilgiau, tada mamai gali atrodyti, kad jis jos nepaleidžia beveik niekada ir kad ji tik sėdi ir žindo ir daugiau nieko neveikia. Tai visiškai normalu, mažylis ne tik maitinasi, jis ir pratinasi prie mamos, jos kvapo, kuria ryšį su mama, todėl normalu, kad nori kuo daugiau laiko praleisti prisiglaudęs. Naujagimiai dažnai žinda dar ir dėl to, kad motinos pienas yra suvirškinamas labai greitai - iš pradžių virškinimas užtrunka vos 16 min., taigi naujagimis dažnai išalksta. Maždaug 1 mėn. Krūtis reikėtų keisti kiekvieną maitinimą arba jei maitinimas užtrunka labai ilgai, kas dvi valandas arba jei jaučiate didelį diskomfortą, pagal poreikį. Dažnai galite pastebėti, kad vakarais mažylis nori žįsti labai ilgai ir dažnai. Tai vadinama cluster feeding fenomenu ir yra visiškai normalu. Paspauskite ir pamasažuokite pagurklį. Kūdikio iki 2 mėnesių amžiaus maisto paros norma yra maždaug 1/5 jo kūno svorio. Pvz.: jei kūdikis sveria 5 kg, tai per parą turėtų suvalgyti apie 1 kg pieno. Daug! Jei maitinate adaptuotu pieno mišiniu, veikiausiai jis tiek nesuvalgys, nes pieno mišiniai yra daug sotesni ir daug lėčiau virškinami. Be to, naujagimis žįsdamas labai intensyviai sportuoja, pienas yra labai greit besivirškinantis maistas. Žindančio mažylio sverti ir bandyti suskaičiuoti, kiek pieno suvalgė žįsdamas neverta, nes tai nebus tikslu, kadangi ir žindant pienas virškinamas ir kūdikis iškart šlapinasi, o taip pat ir sportuojant naudojama energija ir svoris mažėja. 5-6 „sunkios“ sauskelnės per parą (iki 7 d. Normalu, kad po gimimo naujagimiai iš pradžių praranda svorį. Leistina pirmosiomis dienomis netekti iki 7-10 procentų svorio. Jei šlapimas patamsėjo, jo kiekis sumažėjo, gali būti, kad jam reikia daugiau pieno. Bandykite dažniau ir ilgiau žindyti. Nepamirškite, kad ir žindančioms mamoms būtina pakankamai gerti.
0 - 2 mėn.
2 - 4 mėn.
4 - 6 mėn.
6 - 12 mėn.
Žindant naujagimį svarbu, ką ir kiek valgo mama. Svarbu, kad mama pakankamai, skaniai ir sveikai pavalgytų bei gautų pakankamai skysčių - geriausia vandens. Žindančiai mamai nerekomenduojama rūkyti ir reguliariai vartoti alkoholio, naudoti svaigalų ir narkotinių medžiagų, kadangi visa tai su pienu gali patekti į naujagimio organizmą. Rūkančioms mamoms rekomenduojama žindyti, bet jos turėtų nerūkyti prie vaiko, rūkyti iškart po žindymo, kad pauzė prieš žindant būtų kuo ilgesnė, idealiu atveju persirengti po rūkymo ir, žinoma, kiek įmanoma sumažinti rūkomų cigarečių skaičių. Riboti išgeriamos kavos kiekį. Rekomenduojama neviršyti 300 mg kofeino per parą, t.y. mažiau nei trys puodeliai kavos. Valgykite kuo įvairesnį ir skanų maistą, galite valgyti viską, kas sveika, bet su saiku. Ridikėliai, česnakai, svogūnai gali pakeisti pieno skonį. Nepamirškite, kad žindyvėms svarbus vitaminas D ir kalcis. Labai svarbus pakankamas jodo kiekis maiste. Svarbus pakankamas nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis maiste. Paros norma 200mg. Svarbu stebėti kūdikį. Jei jį beria, pagalvoti, ką mama valgė prieš tai. Jei jis neramus, prasideda pilvelio diegliai, taip pat pagalvoti, ką mama valgė. Pilvo diegliai dažniausiai nelabai susiję su mamos valgomu maistu, bet galima atrasti produktus, kurių vengiant pilvo dieglių mažiau.
Yra daug skirtingų žindymo padėčių. Verta pabandyti pasimokyti kiekvieną iš jų, kad atrastumėte sau patogiausią ir tinkamiausią padėtį. Žindymo pozas galite keisti taip dažnai kaip norisi.
- Lopšio (ang. cradle) padėtis. Mažylis paguldomas ant dešinės rankos dilbio, jo galva atsiremia į alkūnės linkį, o nosytė ties speneliu. Mamai po ranka patogu pasidėti pagalvę.
- Kryžminė lopšio (ang. cross cradle) padėtis. Tai taip pat padėtis sėdint. Jei žindoma iš kairės krūties, mažylis guldomas ant dešinio šono, galima guldyti aukščiau ant pagalvės. Jo pilvas priglaudžiamas prie žindyvės pilvo, krūtis prilaikoma kaire ranka, o mažylio galvutė paremiama dešine plaštaka ir atvirkščiai.
- Pažastinė (ang. Football hold) padėtis. Žindyvei bus patogu už nugaros pasidėjus pagalvę, o po pėdomis - nedidelę kėdutę.
- Gulima padėtis. Žindyvė guli ant šono, už nugaros galima pasidėti pagalvę atsiremti, taip pat po galva pasidėti pagalvėlę, bet petys neturi būti ant pagalvės. Galima žindyti ir pusiau gulomis ant nugaros, tuomet mažylį pasiguldykite ant jo pilvo šalia arba ant savęs, įsitikinkite, kad matote jo akis.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindymą pradėti per 1 valandą po gimdymo.
