Vaiko gimimas šeimoje dažniausiai sutinkamas su džiaugsmu, bet ne tada, kai į pasaulį pasibeldžia neplanuoti dvynukai ar net trynukai. Daugiavaisis nėštumas dabartinėje visuomenėje pasidarė aktuali problema. Natūralioje žmonių populiacijoje dvynių pasitaiko 1,25%, trynių 0,01%, ketvertukas būna vienas iš 700 tūkstančių gimdymų, tačiau pastaruoju metu išsivysčiusiose šalyse daugiavaisio nėštumo atvejų žymiai padaugėjo ir tai dažniausiai yra nevaisingumo gydymo pasekmė.
Daugiavaisis nėštumas - tai būklė, kai moteris vienu metu laukiasi daugiau nei vieno vaisiaus. Tai gali būti dvyniai, tryniai ar net daugiau embrionų. Ši būklė sudėtingesnė ir retesnė nei vieno vaisiaus nėštumas, tačiau gali turėti didelį poveikį tiek motinos, tiek vaisių sveikatai. Daugiavaisis nėštumas kelia didesnę riziką komplikacijoms, tokioms kaip priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris ir nėštumo hipertenzija.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės daugiavaisio nėštumo priežastys gali būti genetiniai veiksniai, hormoniniai pokyčiai ir moters amžius. Genetiniai veiksniai gali lemti, kad moters šeimoje jau buvo daugiavaisių nėštumų. Hormoniniai pokyčiai gali sukelti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą, kuris gali lemti daugiau nei vieno kiaušinio išsiskyrimą. Be to, moterys, vyresnės nei 30 metų, turi didesnę tikimybę patirti daugiavaisius nėštumus, nes jų hormonai gali būti labiau aktyvūs.
Kita svarbi daugiavaisio nėštumo prieaugio priežastis yra nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas. Taip pat, vyresnis moterų amžius, didesnis ūgis bei KMI, ankstesnių nėštumų skaičius yra susiję su didesne daugiavaisio nėštumo tikimybe. Jei abiejų, vyro ir moters, šeimose yra dvynių, tuomet tikimybė susilaukti dvynukų taip pat didėja, ypač dizigotinių.
Nors natūraliai dvynių tikimybė yra apie 1,25%, o trynių 0,01%, taikant pagalbinio apvaisinimo metodus, šie skaičiai žymiai išauga. Pavyzdžiui, atliekant apvaisinimą in vitro, daugiavaisio nėštumo tikimybė gali siekti nuo 30% iki 40%, priklausomai nuo perkeltų embrionų skaičiaus. Todėl gydymo metu svarbu taikyti tinkamas dozes ir sekti kiaušidžių atsaką, o esant rizikai, stimuliaciją gali tekti atšaukti ar nukelti gydymą.
Daugiavaisio nėštumo simptomai ir diagnostika
Daugiavaisio nėštumo simptomai dažniausiai yra panašūs į vieno nėštumo simptomus, tačiau gali būti intensyvesni. Tai gali būti didesnis pilvo apimtis, stipresni pykinimai, didesnis nuovargis ir svorio augimas. Vis dėlto, labai sunku nustatyti daugiavaisį nėštumą, ypač ankstyvose stadijose, nenaudojant medicininių tyrimų.
Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Šio tyrimo metu patikslinama nėštumo trukmė, nustatoma vaisių skaičius, išmatuojami jų dydžiai, ieškoma chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų. Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas.
Rizikos ir komplikacijos
Daugiavaisis nėštumas yra laikomas didele rizika tiek motinai, tiek vaisiams. Tik 15-30% daugiavaisio nėštumo atvejų eiga būna be sunkių komplikacijų. Mirtingumas tokiu atveju yra 9-11 kartų didesnis nei vienvaisio nėštumo metu.
Komplikacijos motinai:
- Priešlaikinis gimdymas: tai dažniausia daugiavaisio nėštumo komplikacija. Apie 40-50% dvynių gimsta neišnešioti (anksčiau nei 37 savaitės).
- Preeklampsija ir aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija): rizika susirgti šiomis būklėmis išauga dvigubai.
- Gestacinis (nėščiųjų) diabetas: moterys, laukiančios daugiau nei vieno kūdikio, gali susirgti nėščiųjų diabetu dėl placentos išskiriamų hormonų poveikio.
- Placentos atšoka (atsiskyrimas): diagnozuojama, kai prieš gimdymą placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
- Širdies priepuoliai ir venų trombozės: moterims, nešiojančioms dvynukus, trynukus ar ketvertukus, šių komplikacijų rizika yra didesnė.
Komplikacijos vaisiams:
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas: vienas ar visi vaisiai gali neaugti tinkamu greičiu, dėl ko gali gimti neišnešioti naujagimiai su labai mažu svoriu.
- Dvynių transfuzijos sindromas: nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų, turinčių bendrą placentą. Tai labai sunki komplikacija, galinti baigtis vaisių žūtimi.
- Dvynių anemija-policitemija: reta komplikacija, kai vienam iš identiškų dvynių diagnozuojama anemija, o kitam - policitemija.
- Atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas: labai retas sutrikimas, kai vieno iš dvynių širdis reguliuoja abiejų dvynių kraujotaką, kas lemia vieno iš jų neišgyvenimą.
- Sergamumas cerebraliniu paralyžiumi, regos ir klausos organų pažeidimai: šios komplikacijos dažnesnės neišnešiotiems kūdikiams.
Priežiūra ir gimdymo taktika
Daugiavaisio nėštumo atveju moteris turi lankytis pas gydytoją akušerį ginekologą kur kas dažniau nei nešiojant vieną vaikelį. Reguliarus stebėjimas ir konsultacijos su specialistais yra būtini. Priklausomai nuo situacijos, gali būti rekomenduojama hospitalizacija, ypač jei kyla komplikacijų.
Optimalus gimdymo laikas ir taktika priklauso nuo daugelio aplinkybių. Jei nėščioji sveika ir nėštumo eiga normali, saugiausia gimdyti 38 savaitę. Dvynius sėkmingai galima pagimdyti natūraliais gimdymo takais, o nešiojant trynius - gimdymas dažniausiai numatomas operuojant. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms), nes jie turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas.
Apie 50% moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams.
Ovuliacijos stimuliacija ir daugiavaisis nėštumas
Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Klomifeno citratas ir gonadotropinai yra dažniausiai naudojami vaistai.
Gydant nevaisingumą, ovuliacija stimuliuojama vaistais, vienu metu kiaušidėse susiformuoja keli folikulai su kiaušialąstėmis, todėl apvaisinamos iškart kelios kiaušialąstės ir vystosi keli apvaisinti kiaušinėliai. Tai žymiai padidina daugiavaisio nėštumo tikimybę. Gydymą prižiūrintys specialistai turi atidžiai stebėti kiaušidžių atsaką į vaistus ir, esant poreikiui, koreguoti dozes arba atšaukti stimuliaciją, siekiant išvengti per didelio folikulų skaičiaus ir su tuo susijusių rizikų.
Psichologinė pagalba
Žinia apie daugiavaisį nėštumą gali sukelti jausmų ir minčių krizę. Krizinėje situacijoje moterys dažniausiai jaučiasi nesaugios, patiria didelį nerimą ir yra sutrikusios. Tokiais atvejais labai svarbu bendrauti su artimaisiais, dalintis rūpesčiais ir ieškoti problemų sprendimo būdų. Jei pagalbos nepakanka, rekomenduojama kreiptis į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį. Psichologo konsultacija gali padėti suprasti save, savo situaciją, priimti sprendimus ir įveikti sunkumus.
tags: #po #stimuliacijos #daugiavaisis #nestumas
