Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai yra gana sudėtingas procesas, nes reikia surinkti moteriškas lytines ląsteles - kiaušialąstes ir laboratorijoje jas sujungti su spermatozoidais - vyriškomis lytinėmis ląstelėmis. Pradėjus kelioms dienoms po apvaisinimo, apvaisinta kiaušialąstė perkeliama į moters gimdą. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m. Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų. IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių.
IVF procedūros etapai
IVF procedūra susideda iš daugelio skirtingų etapų, kurių kiekvienas reikalauja kruopštaus planavimo ir atlikimo.
1. Tyrimai ir pasiruošimas
Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną. Tai padeda pasiruošti organizmą procedūrai ir užtikrinti jos sėkmę.
2. Kiaušidžių stimuliacija ir stebėjimas
Kiekvieno natūralaus ciklo metu kiekvieną mėnesį pradeda bręsti grupė kiaušialąsčių. Įprastai tik viena jų pakankamai subręsta būsimajai ovuliacijai, o kitos suyra. IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Vėliau labai svarbus stebėjimas: kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais. Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 valandoms iki procedūros.
3. Spermos surinkimas
Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną. Kartais, esant prastai spermos kokybei, sperma gali būti paimama specialia adata tiesiai iš sėklidžių.
4. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija)
Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 minučių. Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių. Po kiaušinėlių paėmimo (punkcijos) gali pasireikšti lengvas pilvo pūtimas, maudimas, krūtų jautrumas, nedidelis tepliojimas ar vidurių užkietėjimas.
5. Apvaisinimas
Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje. Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt.
6. Embrionų auginimas
Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai.
7. Embriono perkėlimas į gimdą
Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Be to, moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 dieną skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 dienas leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis). Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą.
8. Nėštumo užsimezgimas
Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Tai įvyksta po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 dienų.
Vaisingumo ir nėštumo skaičiavimas
Nėštumo amžius kūdikio amžius skaičiuojamas nuo paskutinio menstruacijų ciklo (PMC). Remiantis šio skaičiavimo rezultatais galima apsapskaičiuoti vaisiaus amžių. Nėštumo amžių galima tiksliau nustatyti atliekant ultragarso tyrimą, jis tinkamas, kai reikia nustatyti pastojimo laikotarpį, bet ne tikslią datą. Ultragarsas matuoja kūdikio dydį maždaug 5 ar 6 savaitę po PMC. Moterys, kurioms buvo atliktas apvaisinimas in vitro (IVA) ar dirbtinis apvaisinimas, žino tikslią apvaisinimo datą.
Kada yra didžiausia tikimybė pastoti?
Dėl fiziologinių pokyčių normalaus menstruacinio ciklo metu didžiausia tikimybė pastoti yra likus 6 dienoms iki ovuliacijos, o ypač 2 dienoms iki ovuliacijos. Yra žinoma, kad oocitas yra gyvybingas iki 24 valandų po ovuliacijos, o spermatozoidų gyvybingumas išlieka net 7 dienas po ejakuliacijos, o kartais ir ilgiau. Taigi, esant retiems lytiniams santykiams, pastojimo galimybė labai maža. Jei lytiniai santykiai yra retesni nei 1 kartą per savaitę, tikimybė pastoti per 6 mėnesius sudaro tik 17 proc. Lytiniai santykiai kas 2-3 dienas padidina natūralaus pastojimo tikimybę. Taigi, norint pastoti, reikia mylėtis ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Tačiau ovuliacija nebūtinai vyksta 14 dieną, pas kiekvieną moterį skirtingai. Nesunku sužinoti, kurią dieną vyksta ovuliacija, matuojant bazinę temperatūrą (BT) ir žymint į grafiką. Kai kurių moterų menstruacijų ciklas yra labai nepastovus, todėl gali būti sunku nustatyti jų paskutinio menstruacijų laikotarpio datą.
Kaip apskaičiuoti vaisingas dienas?
Moters ovuliacija vyksta maždaug 12-16 dieną iki kito ciklo pradžios ir moteris gali pastoti kiekvieną mėnesį per 5 dienas, kai moteris yra vaisingiausia. Galite naudoti nėštumo skaičiuoklę, padėsiančią jums nustatyti dienas.
Kiek laiko spermatozoidai išgyvena moters organizme?
Yra žinoma, kad saugomi inkubatoriuje esant kūno temperatūrai ir saugomi nuo išsausėjimo spermatozoidai lieka gyvybingi daugiau kaip 8 paras ir visą tą periodą jie nuolat juda. Todėl, tikėtina, kad jie išsaugo savo paslankumą visą laiką būdami moters lytiniuose organuose. Tačiau spermatozoidų gyvybingumą organizme tyrėjai nustatė skirtingai. Į kiaušialąstę prasiskverbia tik vienas spermatozoidas. Kai kurių tyrėjų manymu, net ir tuo atveju, jei lytinis aktas buvo iki menstruacijų, spermatozoidai gali išgyventi gimdoje ir apvaisinti kiaušinėlį jau po menstruacijos periodo. Kategoriškai atmesti tos prielaidos negalima, ypač jei kalba eina apie ankstyvą ovuliaciją.
Pirmosios savaitės po apvaisinimo
Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė.
- Ovuliacija: Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos.
- Vaisingasis langas: Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, ir yra vadinamas vaisinguoju langu.
- Zigotos susidarymas: Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis.
- Implantacija: Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija.
- Embriono periodas: Po sėkmingos implantacijos prasideda embriono periodas, trunkantis iki 8 savaičių po apvaisinimo (tai atitinka maždaug 10 savaičių nuo paskutinių mėnesinių pradžios). Atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos (nervų sistema, širdis, virškinimo traktas ir kt.).
Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą.
Faktoriai, turintys įtakos vaisingumui
Vaisingumui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant amžių, gyvenimo būdą ir sveikatos būklę.
Amžius
35-39 metų moterų amžiaus grupėje tikimybė pastoti per 1 mėnesį yra 42 proc. mažesnė nei 20-24 metų grupėje. Ištyrus moteris dėl 3 metų neaiškios kilmės nevaisingumo buvo nustatyta, kad nėštumo galimybė sumažėja 9 proc. sulig kiekvienais moters metais. Tikimybės pastoti mažėjimas nėra ryškus iki 35 metų.
Gyvenimo būdas
- Alkoholis: Moterims, vartojančioms daug alkoholio, gali prireikti daugiau laiko pastoti. Per didelis alkoholio kiekis kartais tampa prastos spermos kokybės priežastimi, tačiau šie pakitimai yra grįžtami.
- Rūkymas: Yra žinoma, kad tiek aktyvus, tiek pasyvus moterų rūkymas mažina vaisingumą.
- Kūno masės indeksas (KMI): Moterys, kurių KMI yra > 30 kg/m², pastoja praėjus ilgesniam laikui, palyginus su normalaus svorio moterimis. Moterys, kurių KMI < 18,5 kg/m², t. y. per liesos, taip pat sunkiau pastoja. Svorio netekimas > 15 proc. kūno svorio gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus, o netekus > 30 proc. gali visiškai sustabdyti mėnesines.
- Aukšta "scrotum" temperatūra: Aukšta "scrotum" temperatūra, t. y. sėdimas darbas, pirtys, sąlygoja prastesnę spermos kokybę.
Vaistai
Cimetidinas, sulfasalazinas, ilgalaikis antibiotikų vartojimas, androgenų injekcijos gali sukelti oligozoospermiją. 3 mėnesius nevartojant minėtų preparatų, pokyčiai gali būti grįžtami. Betablokerių ar psychotropinių vaistų vartojimas gali sukelti impotenciją. Chemoterapinis ar spindulinis gydymas dažniausiai tampa tiek moterų, tiek vyrų nevaisingumo priežastimi.
Pagalbinis apvaisinimas
Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.
Intrauterininė Inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. IUI metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.
In Vitro Fertilizacija (IVF)
Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Kaip veikia IVF | Vaisingumo istorija | BBC Žemės mokslas
Rizikos ir šalutiniai poveikiai
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Komplikacijos kiaušialąsčių paėmimo metu gali apimti kraujavimą, infekciją, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimą. Lemtingas faktorius - poros, ypač moters, amžius, sveikatos būklė. IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape. Tarp IVF ciklų medikai rekomenduoja padaryti bent 1 mėnesio pertrauką.
tags: #po #punkcijos #kaip #skaiciuojamas #embrionu
