Pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, kuri gali padėti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, susilaukti vaikų. Tai yra gana sudėtingas procesas, kuris apima keletą etapų. Pagalbinio apvaisinimo priežastys gali būti įvairios. Pirmiausia - moters nevaisingumas, kuris gali būti susijęs su ovuliacijos sutrikimais, kiaušidžių problemomis, užsikimšimais kiaušintakiuose ir kt. Arba - vyro nevaisingumas, kuris susijęs su mažu spermos kiekiu, prasta spermos kokybe, sutrikusiu spermos judėjimu ir kt. Priklausomai nuo situacijos - pasiūlomas konkrečiai porai labiausiai tinkamas pagalbinio apvaisinimo (dirbtinio apvaisinimo) metodas.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Yra keletas pagrindinių pagalbinio apvaisinimo metodų:
- In vitro fertilizacija (IVF) - kai kiaušinėliai išimami iš moters kiaušidžių ir apvaisinami vyro spermatozoidais laboratorijoje. Vėliau embrionai perkeliami į moters gimdą.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) - kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų. Šis metodas taikomas, kai vyro spermos kokybė yra prasta.
- Intrauterininė inseminacija (IUI) - kuomet vyro sperma specialiai paruošiama ir įšvirkščiama į moters gimdą.
Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima diagnozės nustatymą (atliekami išsamūs tyrimai).
Proceso trukmė ir etapai
Nors atsakymas, deja, niekada negali būti visiškai konkretus, dirbtinis apvaisinimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali užtrukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas bei implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaisinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.
Asmeninė patirtis: Gitana ir jos šeima
Gitana (moters prašymu vardas pakeistas) gana anksti žinojo turinti ginekologinių bėdų - merginai buvo vos 22 metai, kai jai buvo diagnozuota endometriozė. Tada ir sužinojo, kad ši liga ateityje gali pakišti koją norint susilaukti vaikų. Neslepia - žinia apie negydomą ligą buvo nemaloni, kaip ir dėl jos kylančios sveikatos bėdos, tačiau tuo metu jauna moteris dar negalvojo apie šeimą, vaikus, tad didelio streso dėl to nepatyrė ir nesijaudino.
Tačiau, kai po kiek laiko Gitana ištekėjo, šeimoje natūraliai kilo vaikų klausimas. Žinodama savo bėdas moteris nedelsė ir apsilankė pas ginekologę. Gydytoja pasiūlė taikyti valdomos ovuliacijos metodą, t. y., kai ovuliacija skatinama vaistais. „Mes šį metodą bandėme tris kartus. Tačiau mums nepasisekė ir galiausiai nutarėme jo atsisakyti - trys nesėkmės rodė, kad jis mums netinka“, - sako moteris.
Nepavykus pastoti ir susilaukti savo vaikų sutuoktiniai, negalėję skirti lėšų brangioms apvaisinimo procedūroms, pradėjo mąstyti apie įvaikinimą ir netrukus jau lankė būsimiems įtėviams skirtus kursus. Juos baigę užpildė prašymą, kur pažymėjo norintys įsivaikinti du pametinukus vaikus iki ketverių metų. Ir ėmė laukti.
„O kaip tik tuo metu, 2017-aisiais, įsigaliojo įstatymas, įteisinantis kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo procedūras. Tad mes nutarėme išbandyti šią galimybę“, - pora ryžosi nepraleisti dar vienos galimybės susilaukti biologinio vaiko.
Pasakodama Gitana dar ir dabar stebisi, kaip ji kliovėsi likimu ir be jokios atrankos užsiregistravo pas pirmą elektroninėje sistemoje jai pasitaikiusį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro specialistą Rimantą Gricių. Moteris apie šį gydytoją nežinojo nieko ir dėl to jos nuostaba buvo dar didesnė, kai vėliau sužinojo patekusi pas vieną geriausių vaisingumo srities specialistų.
Susipažinęs su moters sveikatos istorija gydytojas paprašė atlikti testą, kuris vertina kiaušidžių kokybę, kiekybę ir reprodukcines galimybes. Tyrimas parodė priešlaikinį kiaušidžių funkcijos išsekimą. „Vaizdžiai tariant, mano, trisdešimties sulaukusios moters, kiaušidės funkcionavo prasčiau nei penkiasdešimtmetės. Taigi, gydytojo teigimu, pagal visus parametrus ir tyrimų duomenis mes tikome kompensuojamai IVF (in vitro fertilizacija, kitaip tariant, apvaisinimas mėgintuvėlyje - aut. past.) procedūrai“, - kelerių metų senumo įvykius prisimena pašnekovė.
Nėštumo eiga ir dvynių gimimas
Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu į gimdą buvo perkelti visi trys embrionai, kurie susiformavo iš Gitanos paimtas kiaušialąstes apvaisinus jos vyro spermatozoidais. Jau po poros savaičių kraujo tyrimas parodė, kad procedūra pavyko - moteris laukėsi. Septintą nėštumo savaitę pas gydytoją apsilankiusi pora sužinojo, kad prigijo visi trys įsodinti embrionai. „Kokios emocijos mus apėmė? Žinote, visas tas procesas buvo toks paprastas ir greitas, mes nebuvome išvarginti nesėkmingų bandymų, ilgų laukimo metų ar pan., tad ir mūsų reakcija buvo maždaug tokia: „Na juk taip ir turėjo būti!“ - šypsosi laiminga moteris ir mama.
Tačiau jau kito vizito pas gydytoją metu pora sužinojo, kad vienas vaisius nustojo vystytis. Tuo metu nėštumas skaičiavo devintą savaitę. „Nors tai natūralus procesas - ne visi embrionai prigyja, būna, ir persileidimų nutinka - bet kokiu atveju mes jautėmės praradę vaiką ir mes gedėjome. Tai neatpasakojamas jausmas“, - sunkiau žodžius rinko Gitana.
Tačiau tolesnė nėštumo eiga buvo itin sklandi. Dvyliktą nėštumo savaitę, kaip ir visas poras po pagalbinio apvaisinimo, Gitaną ir vyrą konsultavo gydytojas genetikas. Sutuoktiniai itin palankiai vertina tokią tvarką, mat žino, kad paprastai eilėje pas šiuos specialistus reikia laukti ilgas savaites. Genetikas pranešė, kad pora laukiasi sveikų mažylių - berniuko ir mergaitės.
Trisdešimt aštuntą nėštumo savaitę, kai paprastai ir numatomas dvynių gimdymo laikas, Gitana atvyko į Santaros klinikas. Abu mažyliai gimė sveiki ir išnešioti, sverdami kiekvienas po maždaug 3,5 kilogramo.
Identifikavimas ir skirtingumas: Monozigotiniai ir dizigotiniai dvyniai
Ar šeimoje gimę dvynukai yra identiški, ar neidentiški, priklauso nuo to, kaip užsimezgė jų gyvybė. Kai apvaisintas kiaušinėlis pasidalija pusiau, pradeda vystytis dvi gyvybės - tai identiški (arba kitaip - monozigotiniai) dvyniai. Abiejų jų genetinė informacija taip pat yra identiška. Taigi, identiškų dvynių genai, fizinės savybės ir lytis sutampa. Identiški dvyniai paprastai dalijasi viena placenta.
Kai dvi kiaušialąstės apvaisinamos skirtingų spermatozoidų, vystosi neidentiški (kitaip - dizigotiniai) dvyniai. Neidentiški dvyniai gimsta kur kas dažniau negu identiški, t. y. dizigotiniai dvyniai gimsta 70 proc. dvynukų susilaukusių šeimų, monozigotiniai - 30 proc. šeimų. Labai retai, bet pasitaiko, kai šeimoje vienu metu gimsta 3, 4 ir daugiau naujagimių. Jie gali būti ir identiški, ir neidentiški, gali pasitaikyti ir skirtingų derinių, pavyzdžiui, du iš trynukų gali būti identiški, o vienas - ne.
Medikams labai sunku nustatyti, ar gimę dvyniai yra identiški, ar neidentiški. Vienas iš būdų sužinoti, ar dvyniai yra identiški, ar ne - atlikti zigotiškumo DNR tyrimą. Identiškų dvynių visa genetinė informacija sutampa, neidentiškų sutampa apie pusė jos. Tyrimas atliekamas paimant skruosto ląstelių mėginius (jie surenkami neskausmingai) arba iš kraujo.
Nors gali atrodyti, jog žinoti, kokio tipo dvynius auginate, nėra svarbu, vis tik tai - klaidinga prielaida. Pavyzdžiui, turėti šią informaciją naudinga dėl medicininių priežasčių: didelė tikimybė, kad identiški dvyniai gali susirgti tomis pačiomis ligomis arba būti tokios pat sveikatos būklės. Identiškiems dvyniams taip pat tinka brolio ar sesers organai, jei kartais prireiktų organų transplantacijos ir vienas iš dvynių kitam nuspręstų dovanoti savo organą.
Skirtumas tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir ateities perspektyvos
Statistika skelbia, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta šešta pora. Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei keturiasdešimt metų, Lietuvoje - per 24. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo jau gimė daugiau nei 8 milijonai vaikų.
2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui. Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.
Lietuva iki šiol išlieka viena didžiausius ribojimus taikančių šalių pasauliniame kontekste. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Armino Lydekos inicijuoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pakeitimai planuojami pateikti jau spalio 12 d.
Šiandien dvynukai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtus metus, yra judrūs išdaigas krečiantys vaikai, kurių klegesio pilni poros namai. Jau matyti, kurio iš tėvų temperamentą vaikai paveldėjo: mergaitė savo nestygstančia energija panaši į mamą, o berniuko visas ramumas - iš tėčio. Paklausta, ką patartų kitoms poroms, kurios negali susilaukti vaikų ir svarsto apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą, Gitana nedaugžodžiavo: „Eikite ir darykite, nedelskite!“ Nacionalinio transplantacijos biuro kalbinta pora pripažįsta esanti be galo laiminga, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo dėka jie galėjo susilaukti savo vaikų. Pora paskaičiavo, kad jiems visas procesas kainavo apie 500 eurų. Sutuoktiniai juokauja, kad išlaidos už privačią palatą, kur laiką leido po gimdymo, ir automobilio stovėjimo vietą po langu jiems buvo kur kas didesnės.
tags: #po #pagalbinio #apvaisinimo #dazniausiai #buna #dvyniai
