Aistringa naktis ir skaudžios pasekmės po to - daugelis esame patyrę tą jausmą, kada užvaldžius aistrai rizikuojame ir mylimės be prezervatyvo. Ne vienas iš mūsų yra susidūręs su neplanuoto nėštumo baime suplyšus ar nusimovus prezervatyvui. Prezervatyvai yra viena seniausių bei populiariausių kontracepcijos priemonių. Tinkamai naudojamas prezervatyvas apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Deja, ne visi yra linkę naudoti prezervatyvą, ypač atsitiktinių lytinių santykių metu. „Silpnesni pojūčiai, neturėjau, nespėjau užsidėti“ - bene dažniausi vyrų pasiteisinimai.
Ne mažiau populiari „kontracepcijos priemonė“ vis dar išlieka nutrauktas lytinis aktas, kada ejakuliuojama ištraukus varpą iš makšties. Apklausos rodo, kad iki 60 proc. 15 iki 19 metų merginų nutrauktą lytinį aktą naudojo kaip pagrindinę apsaugos nuo neplanuoto nėštumo priemonę paskutinių atsitiktinių lytinių santykių metu. Viskas gerai, kai kalbame apie nutrauktą lytinį aktą turint pastovų lytinį partnerį ir nebijant neplanuotai pastoti. Daug blogiau, kada šis „kontracepcijos“ metodas naudojamas atsitiktinių lytinių santykių metu. Jei kaskart lytinis aktas nutraukiamas laiku, šis metodas gana veiksmingas, tačiau būtina pabrėžti, kad nutrauktas lytinis aktas nėra geras kontracepcijos metodas, kuriuo vertėtų labai pasitikėti, ypač turint atsitiktinius lytinius santykius su nepažįstamu žmogumi. Tyrimai rodo, kad naudojant tik lytinio nutraukimo metodą per vienerius metus pastoja nuo 20 iki 27 moterų iš šimto. Kita problema - lytiškai plintančios infekcijos. Nors nutrauktas lytinis aktas yra pakankamai saugi kontracepcijos priemonė, tačiau juo nereikėtų visiškai pasikliauti.
Net ir prezervatyvas ne visada apsaugo nuo neplanuoto nėštumo. Jų efektyvumas siekia iki 87 proc. Tai reiškia, kad 13 iš šimto moterų naudojant prezervatyvą gali pastoti. Prezervatyvai plyšta, nusimauna ar netinkamai naudojami užvaldžius aistrai. Žinoma, nėštumas nėra vienintelis dalykas, dėl kurio reikėtų jaudintis, kai kalbama apie seksą. Lytiškai plintančios ligos taip pat turi būti svarbus faktorius renkantis kontracepcijos metodą. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų neturi jokių simptomų, o iš pirmo žvilgsnio nekalta ir lytiniu keliu plintanti infekcija, tokia kaip ŽPV, gali sąlygoti vėžio atsiradimą bei mirtį.
Skubi kontracepcija ir neplanuotas nėštumas
Gyvenime visko pasitaiko: plyšta prezervatyvas, per daug alkoholio ir nežinia kas vakar buvo, vyras užvaldytas aitros pamiršo užsidėti prezervatyvą ar paprasčiausi jo neturėjo, arba partneris nėra tikras, kad laiku nutraukė lytinį aktą. Ne viskas prarasta. Tikrai nereikia skubėti pirkti sužadėtuvių žiedo arba griaužti save dėl būsimo neplanuoto nėštumo bei jo nutraukimo. Neplanuoto nėštumo padės išvengti skubios kontracepcijos metodai, apie kuriuos daugelis nė nežino. Šiuo metu yra keletas plačiai prieinamų ir pakankamai patikimų skubios kontracepcijos metodų.
Pirmasis jų yra varinė gimdos spiralė, kuri gali būti įvesta per penkias dienas po nesaugių lytinių santykių, antrasis - hormoninės piliulės geriamos per 3 paras nuo nesaugių lytinių santykių. Labai svarbu akcentuoti, kad skubioji kontracepcija nėra skirta esamam nėštumui nutraukti. Ji apsaugo tik nuo neplanuoto nėštumo esant nesaugiems lytiniams santykiams. Hormoninė piliulė efektyvi tik tuomet, kai yra išgeriama iki ovuliacijos, nes atitolina arba neleidžia įvykti ovuliacijai. Saugiausia ją išgerti per 12-24 valandas nuo nesaugių lytinių santykių, bet gali būti naudojama per 72 valandas nuo nesaugių lytinių santykių. Ši kontraceptinė priemonė sutrikdo ovuliaciją, trukdo apvaisinto kiaušinėlio implantacijai bei slopina kiaušintakio peristaltiką. Šios piliulės labai efektyvios, tačiau jų negalima naudoti dažnai.
Kitas skubios kontracepcijos metodas yra varinė spiralė. Varis stabdo spermatozoidų patekimą į kiaušintakius, o vario jonai keičia gimdos terpę, dėl ko stabdo kiaušinėlio migraciją bei implantaciją. Šiuo būdu nehormoninė intrauterininė varinė spiralė užkerta kelią įvykti apvaisinimui ir vystytis nepageidaujamam nėštumui gimdoje. Be to, varinė spiralė yra vienintelis skubiosios kontracepcijos metodas, kuris yra veiksmingas po ovuliacijos. Deja, jokia kontracepcijos priemonė nėra visiškai efektyvi. Geriamas skubios kontracepcijos priemones galima rasti vaistinėse, tuo tarpu dėl varinės spiralės įvedimo būtina kreiptis į akušerę - ginekologę. Jei po skubiosios kontracepcijos vartojimo mėnesinės neprasideda per 3 savaites, reikėtų atlikti nėštumo testą ir pasitikrinti dėl galimo neplanuoto nėštumo.
Lytiškai plintančios infekcijos - nuolatinis žmonijos palydovas
Lytiškai plintančios ligos tokios pat senos kaip ir pati žmonija. Daugumos lytiškai plintančių ligų atsiradimas jau seniai pamirštas. Bene geriausiai žinomas sifilio atsiradimas. Manoma, kad sifilį į Europą parplukdė Kolumbas vienos iš savo ekspedicijų metu. Labai greitai sifilis išplito po visą Europą ir buvo naudojamas net kaip biologinis ginklas. Ši liga milžiniškais mastais paplito po visą Europą ir 18 amžiuje 1 iš 10 žmonių iki 35 metų sirgo sifiliu. Greičiausiai būtent lytiškai plintančios ligos lėmė monogamiškų santykių įsigalėjimą žmonių tarpe. Antropologai mano, kad pirmieji primatai, atsiradę prieš 75 milijonus metų, buvo vieniši ir susitikdavo tik poruotis. Laikui bėgant primatai tapo labiau socialūs ir tik žmonės tapo monogamiški. Dauguma primatų, tokių kaip šimpanzės arba bonobai, poruojasi su daug tai pačiai grupei priklausančių narių. Viskas gerai, kai bendruomenė maža, tačiau didėjant bendruomenei nuo dešimčių iki šimtų, ženkliai padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Būtent lytiškai plintančių ligų plitimas galėjo stipriai paveikti mūsų socialinių normų raidą ir mūsų į grupes orientuotis sprendimus. Tik monogamiški lytiniai santykiai galėjo užkirsti kelią lytiškai plintančių ligų plitimui.
Bene dažniausia klaida - visi galvoja, kad lytiškai plintančios infekcijos visada pasireiškia vienokiais ar kitokiais simptomais. Jei kalbame apie vieną labiausiai paplitusių infekcijų - chlamidijas, tai iki 50 proc. vyrų bei 70 proc. moterų gali nejausti jokių infekcijos požymių. Kita dažna problema, kad dauguma žmonių įsitikinę, jog lytiškai plintančia infekcija galima užsikrėsti tik vaginalinių lytinių santykių metu. Tai yra mitas. Lytiškai plintančia infekcija galima užsikrėsti oralinių, vaginalinių, analinių lytinių santykių metu. Jei po buvusių nesaugių lytinių santykių pastebėjote nemalonius simptomus, tokius kaip perštėjimas, išskyros, nemalonus kvapas - būtina pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų. Tik to daryti niekada neskubėkite iš karto po buvusių nesaugių lytinių santykių, jei nėra jokių simptomų. Lytiškai plintančių ligų tyrimą reikėtų daryti bent dvi ar tris savaites po nesaugių lytinių santykių. Jei norite pasitikrinti dėl ŽIV, hepatito B ir C, tuomet reikėtų palaukti ilgiau. Jei įtariate lytiškai plintančią infekciją, būtinai naudokite prezervatyvą lytinių santykių metu, kol nebus atliktas testas. O jei nustatyta lytiškai plintanti infekcija - prezervatyvą privalu naudoti iki kol abiem partneriams bus gauti neigiami kontrolinių tyrimų rezultatai po buvusio gydymo.
Veiksmų planas po nesaugaus sekso
Kai nutinka nesaugaus sekso atvejis, netikėtai gali kilti panika, bet galima imtis veiksmų, jei norite apsisaugoti kiek įmanoma labiau. Nesaugus seksas, kai plyšta prezervatyvas, gali nutikti bet kam, todėl būtina žinoti, ką daryti toliau. Nesvarbu, ar prezervatyvas nuvylė, ar tiesiog nenaudojote apsaugos, galite nedelsiant imtis veiksmų, kad sumažintumėte nėštumo ir LPI riziką. Yra keli rizikos veiksniai tokiais atvejais, bet įmanoma turėti planą ir imtis priemonių, kad netektų nervintis dėl nenorimo nėštumo ar ligų. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, nutraukti bet kokią seksualinę veiklą ir atsitraukti nuo savo partnerio. Labai svarbu pasirūpinti savo kūnu ir savijauta po nesaugaus sekso. Vienas iš pirmųjų žingsnių yra pasinaudoti vonios kambariu. Esamų skysčių pašalinimas iš makšties, varpos ar išangės gali padėti sumažinti šlapimo takų infekcijos riziką. Rekomenduojama atsisėsti ant tualeto ir stumti žemyn genitalijų ar išangės raumenimis, kad išstumtumėte likusį skystį. Šlapinimasis taip pat gali padėti, tačiau tai nepanaikins pavojaus pastoti, jei turite vulvą ir turėjote lytinių santykių su varpa makštyje. Svarbu nesimaudyti vonioje ir nenaudoti makšties dušo priemonių po sekso, nes tai gali padidinti infekcijos riziką. Vietoj to nusiprauskite po dušu arba naudokite drungną vandenį, kad aptaškytumėte vietą. Tai gali padėti padidinti komfortą ir pašalinti likusius skysčius. Tai nesukels kitų problemų.
Jei nesaugus lytinis aktas nutiko dėl seksualinio užpuolimo ar prievartos, neužsisklęskite savyje ir stenkitės ieškoti pagalbos. Jei esate pavojuje ar baimės apimti, galite kalbėtis su profesionalais, pasinaudoti pagalbos numeriais ir anoniminėmis psichologinės pagalbos paslaugomis telefonu. Moterų krizių centras, pagalbos linijos, greitoji pagalba gali padėti greitai, suteikti reikiamą priežiūrą. Neprivalote apie tai pasakoti atrimiesiems, jei nenorite, bet nelikite vieni, kai galite gauti tinkamą pagalbą.
Nepamirškite ir savo psichinės sveikatos, kai nutinka stresinė situacija. Po nesaugaus sekso yra normalu patirti įvairiausių emocijų, tokių kaip nerimas, pyktis ar liūdesys. Skirkite laiko pasikalbėti su savimi ir pasikalbėkite su draugais ar šeima. Jei nenorite kalbėti su kuo nors pažįstamu, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į savanorius psichologinės pagalbos linijoje ar krizių centruose. Taip pat svarbu planuoti tolesnius veiksmus. Jei jums reikia skubios kontracepcijos, pasidomėkite, kur yra artimiausia vaistinė ir jos darbo laikas. Kai kurios skubios kontracepcijos formos yra parduodamos be recepto ir joms nereikia gydytojo recepto. Jei nerimaujate, kad galėjote užsikrėsti LPI arba ŽIV, užsisakykite susitikimą su gydytoju arba kreipkitės į seksualinės sveikatos kliniką. Kai kurios LPI gali būti besimptomės, o kitos gali pasireikšti kaip opos, niežulys, smirdančios išskyros arba skausmas šlapinantis. Stebėkite savo lytinius organus, išangę ir burnos sritį ir suplanuokite LPI tyrimą, jei pastebėsite ką nors neįprasto.
Jei jums reikia skubios kontracepcijos preparato, labai svarbu jį išgerti per 72 valandas po nesaugių lytinių santykių. Panašiai per tą patį laikotarpį reikia vartoti prevencinius vaistus nuo ŽIV. Atminkite, kad nesate vieni, ir yra išteklių, kurie padės jums pasirūpinti savo seksualine sveikata. Yra ir kitų preparatų, kuriuos galima išgerti 5 dienų laikotarpyje po nesaugaus lytinio akto. Tačiau kuo greičiau tai padarysite, tuo geriau, nes kūnas susidurs su mažiau šalutinio efekto ir sukels jums mažiau diskomforto. Tačiau kuo ilgiau laukiate, kol jį išgersite, tuo mažiau veiksmingai sumažinsite nėštumo tikimybę.
Praėjus dviem savaitėms po galimo kontakto su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis (LPI), svarbu pasitikrinti dėl gonorėjos ir chlamidijų. Neįprastos išskyros ir skausmas šlapinantis yra dažni šių LPI simptomai. Taip pat gali pasireikšti kraujavimas po sekso ir tarp mėnesinių, taip pat gerklės ar skrandžio skausmas. Tačiau kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų. Laikoma, kad laukiama maždaug 14 dienų po galimo poveikio, kai gaunami patikimiausi rezultatai. Jei tyrimo rezultatas teigiamas, abi LPI gali būti gydomos antibiotikais, o seksualinės veiklos reikėtų vengti, kol infekcija išnyks.
Jei nerimaujate, kad galite būti nėščia, pirmasis požymis yra menstruacijų nebuvimas. Norėdami įsitikinti, turėsite atlikti nėštumo testą. Tai reiktų daryti irgi praėjus daugiau laiko po nesaugaus akto. Kadangi nėštumo testai veikia aptikdami hormoną, vadinamą žmogaus chorioniniu gonadotropinu (hCG), gali šiek tiek užtrukti, kol jūsų kūne susikaups pakankamai hCG, todėl turėtumėte palaukti, kol atliksite tyrimą, kol po sekso praeis 3 savaitės. Jei testas yra teigiamas, užsisakykite susitikimą su sveikatos priežiūros specialistu, kad aptartumėte savo galimybes.
Kalbant apie lytinių organų pūslelinės ir ŽIV tyrimus, žinokite, kad nė viena iš šių infekcijų nėra išgydoma. Genitalijų pūslelinę galite pastebėti kaip pūsleles, kurios palieka atviras žaizdas, arba kaip deginimo ar niežėjimo pojūtį. ŽIV gali būti panašus į gripą. Tačiau išnykus šiems trumpalaikiams simptomams, galite nieko daugiau nepastebėti. Būtina palaukti mažiausiai 3 savaites, kol bus galima išsitirti dėl ŽIV ir lytinių organų pūslelinės, nes abiejų inkubacinis laikotarpis yra šiek tiek ilgesnis. Tai reiškia, kad galite gauti klaidingai neigiamą rezultatą, jei testą atliksite per anksti. Nors virusai visada liks jūsų kūne, yra gydymo būdų. Jei reikia, antivirusiniai vaistai gali palengvinti lytinių organų pūslelinės simptomus. Panašios formos vaistai taip pat gali sustabdyti ŽIV dauginimąsi.
Praėjus 6 savaitėms po nesaugaus sekso, rizika dar išlieka. Sifilis yra dar viena LPI, kurią gali būti sunku pastebėti, nes iš tikrųjų ligos simptomų gali nebūti. Tačiau svarbu išsitirti, nes tai gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų įvairiose kūno vietose. Sifilio požymiai, kurie gali pasirodyti: mažos opos ar išaugos jūsų lytinių organų srityje arba burnoje, dėmėtas bėrimas ant delnų ar padų, karščiavimas, galvos skausmai, sąnarių skausmas. Inkubacinis periodas gali būti net ilgesnis nei kitų infekcijų, todėl palaukite maždaug 6 savaites, kad gautumėte patikimesnį rezultatą. Jei jis teigiamas, jums bus paskirtas antibiotikų kursas. Vėlgi, venkite bet kokios seksualinės veiklos, kol infekcija visiškai išnyks.
Visada pravartu dar kartą pasitikrinti dėl bet kurios iš pirmiau minėtų LPI praėjus keliems mėnesiams po sekso be prezervatyvo ar prezervatyvo plyšimo atveju. Tai gali padėti įsitikinti, kad bet koks neigiamas rezultatas iš tikrųjų yra neigiamas ir kad bet koks gydymas buvo veiksmingas. Kalbant apie sifilį, rekomenduojama pakartotinai tikrintis po 3 ir 6 mėnesių. Tai bus patikrinta, ar nėra pasikartojančių infekcijų, ir įsitikinti, kad gydymas buvo sėkmingas, ypač dėl to, kad dėl sifilio atsirado atsparumo antibiotikams požymių.
Apsauga nuo neplanuoto nėštumo ir LPI
Barjeriniai metodai gali būti naudojami ne tik apsisaugojimui nuo nėštumo, bet ir ligų platinimui užkristi. Sumažinkite riziką užsikrėsti LPI naudodami barjerinį metodą. Tai apima oraliniam seksui skirtus prezervatyvus, plėveles, pirštines ir dantų užtvaras. Naudodami prezervatyvus patikrinkite, ar nepasibaigęs jų galiojimo laikas, ir neatidarykite pakuotės aštriais daiktais, kad išvengtumėte atsitiktinių įbrėžimų ar įpjovimų ant paviršiaus.
Antrinė kontracepcija taip pat turėtų būti dalykas, apie kurį pagalvojate. Nors prezervatyvai padės apsisaugoti nuo LPI, jie gali sukelti tam tikrų problemų, jei naudojami kaip kontracepcija. Jei norite patikimesnio metodo, pagalvokite apie papildomos kontracepcijos formos naudojimą, nesvarbu, ar tai būtų tabletės, ar ilgesnio laikotarpio metodas, pavyzdžiui, IUD, kito tipo implantais.
Reguliarus LPI tikrinimas yra gyvybiškai svarbus jūsų seksualinei sveikatai. Galite užsisakyti testą pas sveikatos priežiūros specialistą arba per seksualinės sveikatos kliniką. Išmintinga pasitikrinti bent kartą per metus. Jei turite kelis partnerius, apsvarstykite galimybę pasitikrinti kas 3 ar 6 mėnesius. Nepamirškite būti sąžiningi ir atviri savo partneriams, jei turite ne nuolatinį lytinių santykių partnerį ar pakeitėte jį per paskutinius mėnesius.
Kaip nuspręsti, kuris kontracepcijos metodas jums tinka
Spontaniškas seksas suteikia didelį malonumą, o gaunamas adrenalinas tik sustiprina pojūčius. Seksas - viena svarbiausių vyro ir moters tarpusavio santykių dalis. Jis ne tik malonus, bet ir naudingas, nes pašalina stresą ir pagerina sveikatą. Terminą „nesaugus seksas“ reikėtų suprasti kaip bet kurį seksualinio kontakto būdą, kai juo metu nenaudojamas tradicinis vyriškas prezervatyvas, taip pat ir moteriškas prezervatyvas - gaminys iš minkšto polirietano, atkartojančio vaginos formą su dviem fiksuotais žiedais bei taip pat vaginai apsaugoti nuo infekcijos - „kupolas“ iš lateksto su specialia prilaikančia spyruokle.
Bene banaliausia problema, kuri gali būti nesaugaus sekso pasekmė - tai vulvavaginitas, vaginos ir išorinių lytinių organų uždegimas. Moterims tada atsiranda nemalonaus kvapo išskyrų ir peršti lyties organus. Dažniausiai vulvaginito priežastis būna trichomonozė. Tai - liga, perduodama lytiniu keliu. Nors ir nėra pavojinga gyvybei, tačiau reikalauja kruopščios apžiūros ir gydymo. Jei po lytinių kontaktų per 1 - 4 dienas atsirado minėtų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją-venerologą.
Skirtingai nei trichomonozė, dažniausiai patenkanti į moters lyties organus, gali patekti ir daug kitų lytinių organų infekcijos sukėlėjų: chlamidijozė, ureaplazmos, mikoplazmos, gonokokai ir t.t., užkrečiantys šias moters lyties organų zonas: gimdos kaklelį, gimdą, kiaušides ir šlapimo kanalus. Be to, praėjus 7-14 dienų po nesaugaus sekso prasideda uždegiminiai procesai: pradeda skaudėti, pakyla temperatūra ir atsiranda daug išskyrų. Laiku negydant infekcijos, skausmai gali tapti chroniški, kurie pasireiškia ir intymių kontaktų metu. Atsiradus chroniškiems skausmams dubens srityje, reikėtų pasitikrinti, ar nėra minėtų infekcijų lytiniuose organuose.
Motinystės instinkto realizavimas - labai svarbi kiekvienos moters gyvenimo dalis. Tačiau neapgalvoti ir skuboti žingsniai gali pakeisti planus. Nesaugaus sekso rezultatas - neplanuotas nėštumas ir abortas, po kurio moteris neretai pajunta praradimo ir kaltės jausmą. Taip pat kaltina ir partnerį. Be psichologinio pobūdžio išgyvenimų, nėštumo nutraukimas turi ir medicininių aspektų.
Jei moteris laukiasi, tai kiti intymūs santykiai be apsisaugojimo priemonių gali baigtis persileidimu, t. y., jei santykiaudama ji užsikrėtė kuria nors venerine liga. Mat kai kurie sukėlėjai - bakterijos, virusai, tarp jų ir perduodamos lytiniu keliu, gali prasiskverbti per motinos organizmą į placentą ir išprovokuoti persileidimą. Taip įvyksta dėl to, kad atsiranda galimybė mikroorganizmams suardyti vaisiaus struktūrą ir prieš laiką išsilieja vaisiaus vandenys. Infekcijos, esančios lytiniuose organuose, gali prasiskverbti į vaisių priklausomai nuo nėštumo laiko, tipo ir sukėlėjų kiekio, taip pat motinos susirgimo laiko ir kitų faktorių. Čia turima omeny susiformavusios placentos sienelių pralaidumas, nors iš esmės pirmame nėštumo etape pavojingi bet kurie infekcijos tipai. Todėl esant sunkesniems nėštumo atvejams, užsikrėtusioms moterims ir įvyksta persileidimas. Todėl tik įtariant, juo labiau išsigydžius, venerinę ligą, reikėtų itin atsargiai planuoti apvaisinimą.
Dauguma žinomų ligų, perduodamų lytiniu keliu, minėta chlamidijozė, ureaplazmos, mikoplazmos, gonokokai ir kt., gali būti chroniškos. Pacientėms, turinčioms gimdos kaklelio nepraeinamumo problemų, tenka ilgai gydytis dėl nevaisingumo. Neretai norint pašalinti sąaugas, reikalinga ir chirurgų pagalba. Tačiau šios operacijos, deja, ne visos baigiasi sėkmingai - kai kurios moterys gali nepastoti. Kraštutiniais atvejais moterys ryžtasi paskutiniam žingsniui - dirbtiniam apvaisinimui, tačiau bandymai įgyvendinti šią idėją gali tęstis ne vienerius metus. Todėl išvada viena: lengvabūdiškas elgesys ir nesaugus seksas gali baigtis ilgu nevaisingumo gydymu ir gana dažnai be rezultatų.
Neretai venerinės ligos gali paguldyti moterį ir ant operacinio stalo, kai ji atliekama skubiai, t. y., be išankstinių tyrimų ir pasirengimo dėl pavojaus moters gyvybei. Dažniausiai ekstrinės operacijos atliekamos esant stipriai išreikštiems venerinių ligų požymiams. Pavyzdžiui, išviešėjusiai gonorėjai. O esant ūmiam ir pūlingam ar gonokokiniam pelvioperitonitui yra pavojus, kad gali išsivystyti sepsis. Skubiai operuojama ir tada, kai infekcija giliai prasiskverbia į gimdos kaklelį - nėštumas ne gimdoje, kai apvaisinta kiaušialąstė negali patekti į gimdą ir implantuojama gimdos kaklelyje. Embriono augimas ne gimdoje gali lemti gimdos kaklelio plyšimą ir vidinį kraujavimą, keliantį pavojų moters gyvybei. Tada moteris gali netekti apie 1 litro kraujo. Tokiu atveju pašalinamas gimdos kaklelis su ten esančiu negyvybingu embrionu.
Dabar jau įrodytos tiesioginės kai kurių infekcijų lytiniuose organuose su žmogaus papilomos virusu (ŽPV) sąsajos, sukeliančios gimdos kaklelio vėžį. Mat virusas stimuliuoja vėžinių ląstelių atsiradimą ir didėjimą. Todėl, jei paaiškėjo, kad esama ŽPV lytinių organų srityje, reikėtų būtinai atlikti tyrimus ir dėl ŽIV.
Dar viena nesaugaus sekso pasekmė - hepatito virusas B ir C, suardantis kepenis. Dažniausiai užsikrečiama per sergančiojo kraują kontakto metu. Ilgas, net kelis metus užsitęsęs hepatito viruso В ir С dauginimasis kepenyse neretai baigiasi rimtu negrįžtamu pokyčiu - kepenų ciroze ir kepenų vėžiu. Virusinių hepatitų diagnostikos problema yra ta, kad yra „nematomas“ periodas, kuris tęsiasi 3-6 mėnesius, kai ligonis jau užkrėstas, o tyrimai susirgimo neparodo. Rizika infekuoti vaisių nuo sergančios hepatito virusu motinos - itin maža ir sudaro vos 3,3 proc. Į motinos pieną hepatito virusas taip pat nepatenka. Nepaisant to, yra galimybė užkrėsti naujagimį per motinos, sergančios hepatito virusu, krūtų spenelių įtrūkimus. Todėl geriau nemaitinti kūdikio krūtimi.
Dar viena nesaugaus sekso pasekmė - venerinė liga - sifilis. Tikimybė užsikrėsti šia liga, tarkim, per vienos nakties seksą be prezervatyvo - 30 proc. Susirgimo inkubacinis periodas - 2-6 savaitės. Sifilis - tai lėtai progresuojanti liga. Todėl negydant jo, vėlesnėse stadijose ištinka sunkios pasekmės: kaulų ir nervų sistemos, bei galvos bei nugaros smegenų pažeidimai, o taip pat ir vidaus organų: širdies, kepenų ligų ir t.t. pažeidimai. Tiesa, atlikus išsamius tyrimus, sifilį galima diagnozuoti ne anksčiau, kaip per 2-3 mėnesius nuo užsikrėtimo pradžios. Todėl moteriai, planuojančiai nėštumą, būtinai reikia atlikti tyrimus dėl šios venerinės ligos, o atradus ją tuojau pat gydyti, nes didelė tikimybė perduoti šią ligą būsimam kūdikiui per placentą. O įgimtas sifilis gali lemti sunkius organų pokyčius ar net kūdikio mirtį.
Bene pats didžiausias nesaugaus sekso pavojus, kai į organizmą prasiskverbia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), ir iš šio sindromo vystosi AIDS. Po nesaugaus lytinio akto, plyšus ar nuslydus prezervatyvui suima didelis nerimas. Turbūt dažnas yra susidūręs su panašia situacija ir jos keliamais jausmais. Kyla vienintelis klausimas: ką daryti? Laukti ar išbandyti ekstrinę kontracepciją? Tačiau prieš vartodamos tokią kontracepciją, turėtume kai ką žinoti apie jos privalumus, trūkumus, patikimumą bei, žinoma, šalutinius poveikius.
Kaip veikia ekstrinė kontracepcija? Ekstrinė kontracepcija neleidžia įvykti ovuliacijai (įprastai ovuliacija yra apytikriai kiekvieno mėnesinių ciklo viduryje vykstantis procesas, kai subrendusi moteriška lytinė ląstelė - kiaušialąstė - išrieda iš kiaušidės (todėl tuo metu gali įvykti apvaisinimas). Kokios yra ekstrinės kontracepcijos rūšys? Žinomi keli ekstrinės kontracepcijos būdai. Vienas jų - tabletės, sudarytos tik iš progestino arba didesnių sudėtinių geriamųjų kontraceptikų hormonų (estrogeno ir progestino) dozių. Metodas, kai panaudojamos didesnės turimų sudėtinių kontraceptinių tablečių dozės (kuriose yra estrogeno ir progestino), dar yra vadinamas Juspės (Yuzpe) metodu. Pirmiausia išgeriama didelė dozė ir po 12 val. ji pakartojama.
Kokie ekstrinės kontracepcijos privalumai ir trūkumai? Privalumai: tai yra pakankamai patikima kontracepcijos priemonė, jos veiksmingumas siekia maždaug 85 proc. (bet patikimumas priklauso ir nuo vartojimo laiko bei metodo). Taip pat ekstrinės kontracepcijos tabletėms nereikia recepto, jas galite įsigyti bet kurioje vaistinėje. Ekstrinė kontracepcija negali būti vartojama rutiniškai, kaip nuolatinė kontracepcija. Ekstrinės kontracepcijos priemonę reikia išgerti kuo skubiau po nesaugaus lytinio akto - geriausiai per 12 val., o vėliausiai - per 120 val. Intrauterininė spiralė turi būti įvesta per 5 d. Ekstrinė kontracepcija gali sukelti nėštumą, kuris įvyks ne gimdoje (dar kitaip vadinamą negimdinį ar ektopinį nėštumą), tokiais atvejais reikalinga operacija. Vartojant ekstrinę kontracepciją, dažniausiai, vidutiniškai 10-15 proc. moterų pasireiškia galvos skausmas, pilvo apatinės dalies skausmas, pykinimas, žymiai rečiau - vėmimas (iki 2 proc.). Daugumai moterų mėnesinės nepakinta ir prasideda įprastu laiku, tačiau kartais jos gali prasidėti keliomis dienomis anksčiau arba vėliau. Jeigu mėnesinės vėluoja daugiau nei 7 dienas, atlikite nėštumo testą, nes jeigu nesaugūs lytiniai santykiai įvyko iškart po ovuliacijos, kontracepcija gali nesuveikti. Taip pat gali atsirasti nereguliarus kraujavimas ar kraujingos išskyros dar iki prasidedant mėnesinėms. Pasirinkus kontraceptinį varinės spiralės įvedimo į gimdą būdą, pašalinių poveikių tikimybė maža. Įvedant spiralę gali būti jaučiamas nestiprus skausmas, o po įvedimo gali prasidėti negausus kraujavimas arba tepliojimas kraujingomis išskyromis. Jeigu varinę spiralę nutariama palikti ilgalaikei kontracepcijai, tepliojimas gali užtrukti iki 6-12 mėnesių.
Nuo ko priklauso ekstrinės kontracepcijos priemonių patikimumas? Ekstrinės kontracepcijos priemonės patikimumas priklauso nuo jos panaudojimo laiko nuo nesaugių lytinių santykių bei formos. Jei ekstrinė kontracepcija panaudojama praėjus iki 24 val. po lytinių santykių, jos patikimumas siekia apie 95 proc., iki 72 val. - apie 89 proc., 72-120 val. - varijuoja nuo 72 proc. Patikimumas skiriasi ir nuo pačios ekstrinės kontracepcijos būdo. Nors tyrimų duomenys yra skirtingi ir nėra itin vienodų duomenų, visgi skaičiuojama, kad progestino turinčios skubiosios kontracepcijos tabletės sumažina nėštumo tikimybę apie 60-94 proc., estrogeno-progestino deriniai - 56-89 proc. Dar viena skubiosios kontracepcijos priemonė, prieinama Lietuvoje, yra minėtoji varinė gimdos spiralė. Ji į gimdą turėtų būti įvesta kuo anksčiau - per 5 d. po nesaugių lytinių santykių, o jos veiksmingumas siekia net 99 proc. Daugeliui moterų ekstrinės kontracepcijos vartojimas yra saugus. Nors moterims, sergančioms širdies ligomis, turinčioms padidėjusį kraujo krešėjimą, įprastinės sudėtinės geriamosios kontracepcijos vartojimas yra negalimas, paprastai jos gali vartoti ekstrinę kontracepciją. Intrauterininė gimdos spiralė neturi būti naudojama, jei moteris yra alergiška variui arba turi gimdos struktūros anomalijų, kurios trukdytų spiralei išsiskleisti. Pavartojus ekstrinės hormoninės kontracepcijos priemonę tolimesnės kontracepcijos klausimą reikia aptarti su gydytoju ginekologu. Jei norite nuolatinės hormoninės kontracepcijos (geriamos tabletės, pleistras, žiedas, injekcija, implantas, hormoninė spiralė), tai turi būti pradėta iškart kitą mėnesinių ciklą (iškart prasidėjus mėnesinėms).
tags: #po #nesaugos #sekso #apvaisinimas
