Vaikų globos namai yra institucijos, skirtos laikinai ar nuolat prižiūrėti vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių neteko tėvų globos. Nors globos namai užtikrina vaikams pastogę ir priežiūrą, juose gyvenantys vaikai susiduria su specifinėmis socialinėmis ir psichologinėmis problemomis. Šiame straipsnyje nagrinėjamos šios problemos, jų priežastys ir galimi sprendimo būdai, ypatingą dėmesį skiriant agresyvaus elgesio vaikų integracijai.
Vaikų patekimo į globos namus priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai lemia tėvų globos netekimas dėl skurdo, tėvų prievartos, alkoholio vartojimo ar netinkamo elgesio su vaikais nesirūpinimo jais. Vaikai, patekę į globos namus, dažnai stokoja elementarių socialinių įgūdžių, mokymosi motyvacijos ir noro įsitraukti į įvairias veiklas. Jie gali pasižymėti sudėtingu elgesiu, kurį lemia patirtis biologinėje šeimoje. Tai gali būti agresija, delinkventiškas elgesys, uždarumas, nerimas ar depresija, dėmesio sutrikimai, socialinės adaptacijos sunkumai, žema savivertė, įgyta neigiama patirtis, nepasitikėjimas suaugusiais žmonėmis, elgesio ir emocijų sutrikimai.
Globos namuose gyvenančių vaikų socialinė integracija dažnai būna sudėtinga dėl kelių priežasčių. Socialinė izoliacija: globos namų aplinka gali izoliuoti vaikus nuo platesnės visuomenės. Ribotos galimybės bendrauti su bendraamžiais iš kitų socialinių sluoksnių gali trukdyti jiems įgyti socialinių įgūdžių ir susiformuoti normalius socialinius ryšius. Stigma: vaikai, augantys globos namuose, gali susidurti su stigma ir diskriminacija iš visuomenės. Tai gali lemti žemą savivertę, gėdą ir sunkumus užmezgant santykius su kitais žmonėmis. Sunkumai kuriant prisirišimą: nuolatiniai personalo pokyčiai globos namuose gali trukdyti vaikams sukurti tvirtus prisirišimo ryšius. Tai gali lemti emocinius sunkumus, sunkumus pasitikint kitais ir nesaugumo jausmą. Globos namų gyvenimo sąlygos lemia didesnį šių vaikų socialinį pažeidžiamumą ir apsunkina jų integraciją į visuomenę palikus globos namus.
Be socialinių problemų, globos namuose gyvenantys vaikai dažnai patiria įvairias psichologines problemas. Trauma: daugelis vaikų, patenkančių į globos namus, yra patyrę trauminių įvykių, tokių kaip smurtas, nepriežiūra ar tėvų netektis. Šie išgyvenimai gali sukelti potrauminio streso sindromą (PTSS), depresiją, nerimą ir kitas psichologines problemas. Emociniai sunkumai: netekę tėvų globos, vaikai gali jausti liūdesį, pyktį, baimę ir vienišumą. Jiems gali būti sunku reguliuoti savo emocijas ir tinkamai išreikšti jausmus. Elgesio problemos: kai kurie vaikai, išgyvenantys emocinius sunkumus, gali elgtis destruktyviai, agresyviai ar impulsyviai. Tai gali būti būdas atkreipti dėmesį, išreikšti savo jausmus ar susidoroti su stresu. Žema savivertė: nuolatinė kritika, atstūmimas ar nepriežiūra gali lemti žemą savivertę ir neigiamą savęs suvokimą. Vaikai gali manyti, kad yra nevertingi, nemylimi ir neverti sėkmės.
V. Lepeškienės, J. Zenkevič (2015), S. Steels, H. Simpson (2017) ir R. Evans ir kt. (2017) atlikti tyrimai rodo, jog tėvų globos netekę vaikai, išgyvenę pokyčius ir nestabilumą, pasižymi prastesniais mokymosi rezultatais ir patiria įvairių mokymosi sunkumų. M. Garcia-Molsosa ir kt. (2021) teigia, kad vaikų globos namų auklėtiniai yra ta grupė, kuri turi didelę riziką dėl patiriamų mokymosi sunkumų iškristi iš švietimo sistemos. Globotiniai stokoja motyvacijos mokytis, dažnai nelanko mokyklos, patiria adaptacijos sunkumų, stokoja mokėjimo mokytis įgūdžių, turi mokymosi spragų, pasižymi neigiamu elgesiu mokykloje, turi sveikatos problemų sąlygotų mokymosi sutrikimų, negalių.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog globotinių mokymąsi apsunkina mokymosi spragos, bendrojo ugdymo programų įsisavinimo sunkumai, motyvacijos mokytis stoka ir kt. Globos namų darbuotojai globotinių mokymosi sunkumų įveikos siekia vykdydami tiesiogiai ir netiesiogiai mokymosi situaciją veikiančias veiklas.
Tiesiogiai globotinių mokymosi situaciją gerina šios socialinės pedagoginės globos namų darbuotojų pagalbos kryptys: pagalba atliekant namų darbus, įveikiant mokymosi spragas, motyvavimas mokytis, mokėjimo mokytis įgūdžių tobulinimas, mokymosi rutinos sudarymas ir priežiūra, mokymosi situacijos stebėjimas ir vertinimas, pokyčių planavimas su vaiku bei bendradarbiavimas su ugdymo įstaigų personalu ir kolegomis.
Netiesiogiai mokymosi situaciją veikia šios socialinės pedagoginės globos namų darbuotojų pagalbos kryptys: ryšio mezgimas su globotiniais, saviraiškos skatinimas, prasmingo užimtumo organizavimas, profesinis orientavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, saugumo užtikrinimas.
Profesinis informavimas padedant pasirinkti profesiją yra viena iš sąlygų, integruojantis ne tik darbo rinkoje, bet ir visuomenėje. Tikslinga ir laiku suteikta informacija padeda užtikrinti, kad vaiko priimtas sprendimas dėl būsimosios profesijos bus tinkamiausias jam pačiam. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad rinkdamiesi būsimąją profesiją vaikai mažai vertina informaciją, kuri padėtų suprasti šios profesijos reikalavimus ir jos perspektyvą darbo rinkoje. Gauti rezultatai parodė, jog dėl žmogiškųjų išteklių stokos globos namai yra nepajėgūs pasinaudoti visomis profesinio informavimo paslaugomis.
Klaipėdos apskrities vaikų globos namų auklėtinių apklausa parodė, kad daugiausiai vaikų globos namų auklėtinių (didžiausias procentas) vartoja alkoholinius gėrimus (75,4 proc.), 44,4 proc. - yra bandę rūkyti arba ir šiuo metu rūko. Bent kartą kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas yra bandę 38,1 proc. vaikų globos namų auklėtinių.
| Priklausomybę sukelianti medžiaga | Procentas |
|---|---|
| Alkoholinius gėrimus | 75,4% |
| Rūkymas (bandę arba rūko) | 44,4% |
| Kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos | 38,1% |
Siekiant sumažinti socialines ir psichologines problemas, su kuriomis susiduria globos namuose gyvenantys vaikai, būtina imtis kompleksinių priemonių. Psichologinė pagalba: vaikams, patyrusiems traumų ar jaučiantiems emocinius sunkumus, būtina suteikti individualią ir grupinę psichoterapiją. Svarbu, kad psichologai ir psichoterapeutai turėtų patirties dirbant su vaikais, patyrusiais traumų ir netekusiems tėvų globos. Socialinė parama: vaikams reikia padėti įgyti socialinių įgūdžių, užmegzti santykius su bendraamžiais ir integruotis į visuomenę. Tai galima pasiekti organizuojant socialinius renginius, stovyklas, ekskursijas ir kitas veiklas, kuriose vaikai galėtų bendrauti su kitais žmonėmis. Švietimas: vaikams reikia užtikrinti kokybišką išsilavinimą ir padėti įveikti mokymosi sunkumus. Svarbu, kad mokytojai ir auklėtojai suprastų vaikų, gyvenančių globos namuose, poreikius ir galėtų suteikti jiems individualią pagalbą. Globos namų reforma: būtina gerinti globos namų sąlygas, užtikrinti vaikams saugią ir jaukią aplinką, suteikti jiems daugiau dėmesio ir rūpesčio. Taip pat svarbu mažinti vaikų skaičių globos namuose ir skatinti šeimyninių globos formų plėtrą. Sveikatos stiprinimas: pagrindiniai veiksniai, skatinantys vaikų globos namų auklėtinius dalyvauti sveikatos stiprinimo renginiuose, yra sveikatos stiprinimo temos aktualumas (50,4 proc.) bei prizai ir apdovanojimai (32,2 proc.). Dauguma vaikų globos namų administracijos darbuotojų (88,9 proc.) palankiai vertina sveikatos stiprinimo veiklą, tačiau 77,8 proc. jų nurodo, kad Klaipėdos apskrityje trūksta organizuojamų sveikatos stiprinimo renginių. Ryšio su biologine šeima palaikymas: jei įmanoma ir atitinka vaiko interesus, svarbu palaikyti ryšį su biologine šeima.
Socialinio darbuotojo vaidmuo sprendžiant psichosocialines problemas vaikų globos namuose yra labai svarbus. Jis turi mylėti vaikus, mokėti su jais bendrauti, gerai išmanyti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją, žinoti traumą patyrusio vaiko elgesio ypatumus, turėti įgūdžių kalbėtis su vaiku jautriomis temomis, mokėti valdyti savo emocijas ir turėti gerus stebėjimo įgūdžius. Socialinis darbuotojas atlieka daugybę funkcijų, kurias įprastai šeimoje atlieka tėvai. Pagrindinis socialinio darbuotojo, dirbančio su vaikais globos namuose, uždavinys - pasiekti atvirumu ir pasitikėjimu grįstą tarpusavio bendravimą. Tik esant tokiai aplinkai galima aptarti su vaiku jo problemas ir padėti jam jas išspręsti. Socialinio darbuotojo veikla apima psichosocialinės pagalbos teikimą, socialinių įgūdžių ugdymą, mokymosi motyvacijos skatinimą, pagalbos organizuojant laisvalaikį teikimą, bendravimą su vaiko šeima (jei įmanoma), atstovavimą vaiko interesams.
Socialinio darbo iššūkiai ir perspektyvos apima socialinių darbuotojų autoriteto stiprinimą, nes jų darbas yra nepaprastai sunkus. Nuolatinis klaidų pastebėjimas ir kritika nemotyvuoja žmonių dirbti. Socialinis darbas dažnai yra trys žingsniai į priekį ir penki atgal. Dirbama su žmogumi, kuris yra palūžęs, jo savivertė žema, kuris nepasitiki savimi ir kitais, nemato prasmės. Pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas - iki 2020 metų panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus įtėvių, globėjų šeimose, grąžinti juos biologiniams tėvams. Tačiau motyvuoti dirbti globos namuose yra labai sudėtinga. Daugėja vaikų su dideliais sutrikimais, smurtaujančių, taip pat sergančių psichikos ligomis, kurie turi būti integruojami, ir tikrai ne kiekvienas žmogus ryžtasi dirbti šį sunkų ir milžiniškos atsakomybės darbą.
Globėjų paieška ir parama yra Globos centro prerogatyva. Pats pagrindinis tikslas yra tas, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje, tam skiriamas ypatingas dėmesys. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, deda visas pastangas, kad stiprintų šeimą ir išnyktų problemos; jie dirba, kad vaikai nebūtų paimti iš šeimos. Visgi, jeigu jau vaikas paimamas iš šeimos, įsijungia globos centras ir pradedami ieškoti globėjai. Globos koordinatoriai dirba su globėjų šeimomis, jie deda visas pastangas, kad globa nesubyrėtų. Jų darbas: stiprinti globėjus, ieškoti namų vaikams, dirbti, jog vaikai nepatektų į institucinę globą, t. y. į vaikų globos namus. Su šeima, iš kurios paimtas vaikas, dirba atvejo vadybininkai, jie yra svarbiausieji šeimos gelbėtojai. Norintieji tapti globėjais pirmiausia savęs turėtų paklausti, ar galės priimti vaiką tokį, koks jisai yra, su visa jo patirtimi, ar sugebės jo neteisti? Ar galės „priimti“ ir jo biologinius tėvus? Esant laikinajai globai visi siekiame padėti atsitiesti tėvams. Globėjai, ypač tuo atveju, jeigu nustatyta laikinoji globa, priimdami vaiką į šeimą atsižvelgia, kad vaikas turi palaikyti ryšį su savo tėvais, ir, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, jie turi tam pritarti ir skatinti.
Per pastaruosius metus labai pasikeitė požiūris į vaiko gerovę. 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šių metų sausio mėnesį įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, o tai rodo, jog įstatymas vis dar keičiasi. Įstatymo dėmesio centre yra kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai. Pirmiausia tėvai yra tie, kurie auklėja ir rūpinasi vaikais. Pažvelgus plačiau, į šį sudėtingą procesą, padedantį vaikui tapti suaugusiu, daugiau ar mažiau yra įtraukti kiti asmenys - tai ir giminaičiai, mokytojai, globėjai bei kiti asmenys, turintys kontaktą su vaiku. Vaiko auginimas turi tam tikrus standartus/taisykles, tačiau tuo pačiu metu tai labai individualus procesas, susijęs su vaiko galimybėmis, jo/jos gyvenimo aplinkybėmis ir jo/jos patirtimi jį/ją supančiame pasaulyje. Kai šis procesas rimtai sutrinka, Įstatymas apibūdina procesus, kurie turi būti pradėti, siekiant išspręsti problemas ir įveikti sunkumus. Jog Įstatymas būtų įgyvendintas, buvo sukurtos naujos funkcijos, tokios kaip mobilios komandos, atvejo vadybininkai. Įvardinta tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (toliau - TBK) funkcijos pagalbos procese vaikui ir šeimai. Vaikų globos galimybės buvo praplėstos. Įteisintas ir suaktyvintas tarpusavio bendradarbiavimas ir konsultacijos. Iš tikrųjų į pagalbos procesą gali būti įtrauktos visos organizacijos, kurios yra susijusios su vaikų ir jaunimo priežiūra, tai ir mokykla, sveikatos priežiūros įstaigos, dienos centai, bendruomeniniai vaikų globos namai, savarankiškumo/ lydimieji būstai, policija. Įtraukimas į pagalbos procesą priklauso nuo esamų problemų, kurias norima išspręsti. Trumpai tariant: visi specialistai, kurie yra atsakingi, ieško būdų, kad Įstatymas taptų įgyvendinamas. Įstatymas suteikia struktūrą ir asmenys, kurie įsitraukia į jo įgyvendinimą, taip pat turi turėti omenyje konkrečius vaikų poreikius, stiprybes ir vaiko bei jų supančių asmenų sugebėjimus, galimybes. Visiems specialistams reikia laiko, kad sukurtoje struktūroje rastų/ atrastų savo konkrečias užduotis, atsakomybes, kompetencijas. Būtina susipažinti su kolegomis iš kitų organizacijų, sužinoti jų užduotis ir rasti konstruktyvų informacijos pasidalinimo būdą, išlaikant konfidencialumą ir pan. Kovojant su minėtais aspektais, nepaisant gero linkinčių/ norinčių padėti asmenų įsitraukimo, vaikas/ jaunuolis, jos/ jo tėvai ar kiti globėjai gali lengvai pasimesti ar net pradingti. Mes diskutuojame, dalinamės patirtimi, klausimais ir rūpesčiais reguliariuose grupiniuose susitikimuose, kuriuose įsitraukę praktikai iš skirtingų organizacijų.
Socialinio darbuotojo pagalba agresyviam vaikui globos namuose yra itin svarbi. Jis turi suprasti vaiko elgesio priežastis, kurios dažnai kyla iš patirtų traumų, netekčių ar socialinės aplinkos. Socialinis darbuotojas dirba su vaiku individualiai, padeda jam suprasti ir valdyti savo emocijas, ugdo socialinius įgūdžius, skatina savivertę ir pasitikėjimą savimi. Svarbu sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi priimtas ir suprastas. Socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais specialistais, ugdymo įstaigomis ir, jei įmanoma, su vaiko šeima, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą ir vaiko integraciją į visuomenę.
tags: #socialinio #darbuotojo #pagalba #agresyviam #vaikui #globos
