Nevaisingumas yra rimta problema, su kuria susiduria daugybė šeimų. Manoma, kad Lietuvoje šiuo metu nevaisingumas paliečia 10-15 proc. šeimų, tačiau ši problema dažnai vengiama viešai aptarti, todėl ją gaubia daugybė mitų. Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10-20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai gana sudėtingas procesas, kurio metu laboratorijoje sujungiamos moteriškos lytinės ląstelės - kiaušialąstės - ir spermatozoidai - vyriškos lytinės ląstelės. Po apvaisinimo, pradėjus dalintis, apvaisinta kiaušialąstė perkeliama į moters gimdą. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitų yra tai, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai yra netiesa, nes nei vartojami vaistai, nei pačios apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Pavyzdžiui, moterys, kurios yra nevaisingos dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų, turi padidintą riziką sirgti kiaušidžių, gimdos gleivinės ar krūtų vėžiu.
Kita klaidinga nuomonė, kurią formuoja žiniasklaida, nuolat rašanti apie 50-ties ar vyresnes moteris, susilaukusias vaikų, yra ta, kad vaisingumas nėra susijęs su amžiumi. Iš tiesų, vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų.
Internetiniuose portaluose diskutuojančios moterys kartais tikina, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą iš pirmo karto pastoti nepavyks - reikia bent dviejų ar kelių procedūrų. Tai irgi yra netiesa. Nors suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis nei rezultatas po pirmos procedūros, tačiau sėkmė yra įmanoma ir po pirmojo karto. JAV atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 250 tūkstančių moterų, per 5 metus atlikusių pagalbinio apvaisinimo procedūras, parodė, kad moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas siekė 78 procentus, tuo tarpu toje pačioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti po 1 procedūros siekė 50 procentų.
Dažnai kyla baimė dėl didesnės apsigimimų rizikos po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Ši baimė nepagrįsta. Nors po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos („ICSI“), esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, smulkiųjų anomalijų ar tam tikrų organų sklaidos trūkumų gali būti 1-2 procentais daugiau apsigimimų (daugiausia tai inkstų, šlapimo takų, lytinės sistemos organų ir širdies bei kraujagyslių pakitimai), tai tėra mažosios anomalijos.
Dar vienas mitas - kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, tai visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums.
IVF procedūros etapai:
- Tyrimai, pasiruošimas. Prieš pradedant IVF, gydytojas paskirs visus reikiamus tyrimus ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną.
- Kiaušidžių stimuliacija, stebėjimas. IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais.
- Spermos surinkimas. Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos dieną.
- Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija). Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu, per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Po to kiaušialąstės dedamos į specialų tirpalą ir inkubatorių.
- Apvaisinimas. Kiaušialąstės patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į jas sulašinama sperma. Neretai atliekama sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
- Embrionų auginimas. Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje, iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą.
- Embriono perkėlimas į gimdą. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai.
- Nėštumo užsimezgimas. Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 dienų atliekamas nėštumo testas.
Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4 iki 6 savaičių. Vien tik pati IVF procedūra, mokant iš savo lėšų, vidutiniškai kainuoja apie 2500 eurų.
Nors nėštumas po IVF nėra laikomas rizikingesniu lyginant su įprastu, tačiau egzistuoja tam tikros komplikacijos ir rizikos. Tarp jų - kraujavimas, infekcija, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimas kiaušialąsčių paėmimo metu, taip pat kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas. Lemiamas faktorius sėkmei yra poros, ypač moters, amžius ir sveikatos būklė.
IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape. Tarp IVF ciklų medikai rekomenduoja daryti bent 1 mėnesio pertrauką. Sveikos merginos, jungiasi prie bendruomenės ir dalinasi savo ilgu, sunkiu, bet vilties kupinu keliu susilaukti vaikelio. Šios istorijos paguodžia ir ramina kantrybės išlaukiant 12 savaičių. Sėkmės istorijos įkvepia ir suteikia vilties kitoms poroms, susiduriančioms su nevaisingumu.
Viena moteris pasidalino savo patirtimi: "Po vestuvių pradėjome planuoti šeimą, tačiau praėjus metams, nieko nenutiko. Atlikome visus tyrimus, tačiau niekas nerado priežasties. Po laparoskopijos paaiškėjo, kad mano kiaušintakiai nepraeinami. Kreipėmės į vaisingumo kliniką Norvegijoje. Pirmasis IVF ciklas nepavyko, tačiau su sušaldytu embrionu mums pavyko pastoti natūraliai, be jokių vaistų leidimosi. Po 11 dienų nuo procedūros pasidariau testą, ir pagaliau pamačiau dvi juosteles!"
Kita moteris pasakojo: "Mūsų kelias iki vaikelio truko 6 metus. Turėjau endometrioze 3 stadiją, kiaušintakių nepraeinamumą, daug sąaugų. Pirmasis IVF nepavyko, tačiau antrasis, su dviem blastocistomis, buvo sėkmingas. Dabar auginu 5 savaičių mažylį."
Šie pasakojimai patvirtina, kad nors kelias gali būti ilgas ir sunkus, svarbiausia - neprarasti vilties ir tikėjimo. Kiekvienos poros istorija yra unikali, ir nors sėkmės tikimybė po vieno IVF ciklo siekia apie 36%, svarbu atminti, kad daugybei porų pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis kelias susilaukti atžalos.
Galimos nevaisingumo priežastys ir gydymo būdai:
- Hormoniniai sutrikimai: Policistinių kiaušidžių sindromas, didelis prolaktino hormono kiekis. Gydymui naudojami vaistai, skatinantys ovuliaciją, reguliuojantys hormonų pusiausvyrą.
- Kiaušintakių nepraeinamumas: Gali būti dėl sąaugų ar uždegimų.
- Endometriozė: Liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės audinio augimas už gimdos ribų.
- Spermos kokybės problemos: Mažas spermatozoidų kiekis, judrumas.
- Neaiškios kilmės nevaisingumas: Kai medicininės priežastys nėra nustatomos.
Viena iš priežasčių, kodėl vyrų spermos kokybė blogėja, gali būti aplinkos užterštumas, ypač pesticidų ir cheminių medžiagų poveikis. Toksinės medžiagos gali trikdyti hormonų sistemą ir keisti hormonų pusiausvyrą.
Vaisingumo vaistai:
- Klomifeno citratas (Klomidas): Skatina kiaušinėlių gamybą kiaušidėse.
- Hormonų injekcijos (hCG, FSH, hMG, GnRH): Skatina ovuliaciją, kiaušialąsčių augimą.
- Kiti vaistai: Antagon, Dostinex, Parlodel, Metforminas, Gonadotropinas.
Jei vaistai neveikia, taikomi dirbtinio apvaisinimo metodai, tokie kaip IUI (intrauterininė inseminacija) ir IVF (apvaisinimas mėgintuvėlyje).
Nors nevaisingumo gydymas gali būti emociškai ir finansiškai sudėtingas, svarbu išsamiai aptarti su gydytoju visus klausimus, susijusius su sėkmės rodikliais, gydymo trukme, išlaidomis ir galimomis alternatyvomis. Kiekvienos poros kelionė yra unikali, ir svarbiausia - neprarasti vilties ir tikėjimo.
Kaip veikia IVF | Vaisingumo istorija | BBC Žemės mokslas
Suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, nei rezultatas po pirmos procedūros. JAV buvo tirta apie 250 tūkstančių moterų grupė, kurios per 5 metus atliko analogišką kiekį pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas buvo 78 procentai, tuo tarpu, kaip minėjau, toje pačioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti po 1 procedūros siekia 50 procentų.
Nėštumas po IVF nėra laikomas rizikingesniu, lyginant su įprastu. Tačiau naujausi moksliniai duomenys rodo, kad moterims, kurios pastojo atlikus nevaisingumo intervencijas, padidėja insulto tikimybė. Nors faktinių insulto atvejų, užfiksuotų šiame naujausiame tyrime, buvo nedaug, labai svarbu, kad moterys, svarstančios apie nevaisingumo procedūras, žinotų apie šią padidėjusią riziką. Galimas ryšys gali būti susijęs su vaisingumo metodais, sukeliančiais tam tikrus fiziologinius pokyčius. Ypač šioms moterims dažnai skiriamos didelės estrogenų dozės, kurios gali padidinti krešulių susidarymą - svarbų insulto pirmtaką. Įtikinamai užfiksuota, kad moterims, kurioms taikomas toks gydymas, kyla kraujagyslių problemų, ypač padidėja tokių ligų kaip preeklampsija ir placentos atšokimas, rizika.
