Šlapimo pūslės uždegimas, dar kitaip žinomas kaip cistitas, yra uždegiminė liga, kuri paveikia šlapimo pūslės gleivinę. Cistitas dažniausiai atsiranda tuomet, kai bakterijos (dažniausiai Escherichia coli) iš žarnyno patenka į šlaplę, o iš ten į šlapimo pūslę. Beveik visi šlapimo pūslės uždegimo atvejai (ypač moterims) yra sukelti bakterinės infekcijos. Dažniausia bakterija - Escherichia coli (E. coli), gyvenanti žmogaus žarnyne. Į šlapimo pūslę ji patenka per šlaplę ir pradeda daugintis gleivinėje, sukeldama uždegimą.
Dažnai cistitu suserga vyrai, kuriems yra šlapinimosi sutrikimų, sukeltų gerybinio prostatos išvešėjimo (hiperplazijos). Prostatai spaudžiant šlaplę, šlapimo pūslėje po pasišlapinimo nuolat lieka šlapimo. Taip susidaro terpė mikrobams daugintis ir didesnė infekcijos sukėlėjų “išbujojimo” šlapimo pūslėje rizika. Taigi tokiems vyrams svarbiausias patarimas - laiku kreiptis į urologą, gydytis nuo prostatos hiperplazijos ir taip išvengti cistito bei galimų jo komplikacijų (inkstų geldelių, prostatos uždegimo).
Cistitas gali išsivystyti ir po diagnostinių bei gydymo procedūrų, pavyzdžiui, šlapimo pūslės kateterizavimo. Taip pat ligos priežastis gali būti ir kitos šlapimo takų infekcijos. Ar žmogus susirgs, priklauso nuo daugelio veiksnių: organizmo būklės, imuniteto susilpnėjimo, gretutinių ligų, peršalimo ir kitų imunitetą slopinančių ar jo sumažėjimą atspindinčių būklių. Retesni atvejai, kai uždegimas išsivysto ne dėl šlapimo takų infekcijos. Tai atvejai, kai liga išsivysto užkratui patekus į šlapimo takus hematogeniniu ar limfogeniniu keliais arba iš inkstų.
Nėštumo metu cistito rizika didesnė dėl padidėjusio progesterono kiekio. Inkstų uždegimo priežastys yra įvairios, tarp jų ir negydomos šlapimo takų infekcijos.
Cistito simptomai ir diagnostika
Sergantieji cistitu skundžiasi dažnu noru šlapintis dieną ir naktį, pilvo apačios maudimu, kartais - skausmingu šlapinimusi bei perštėjimu šlapinantis. Dažniausiai jaučiamas pilvo apačios skausmas, jis gali plisti į kirkšnis. Skausmas gali būti nuolatinis arba “banguojantis” (tai individualu). Vieniems pacientams skauda, tačiau “nevaro” dažnai šlapintis, kitiems - atvirkščiai. Anamnezė ir paciento negalavimų išklausymas gydytojui padeda prognozuoti diagnozę.
Atliekami laboratoriniai tyrimai: leukocitų kiekio kraujyje tyrimas ir šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti, ar nėra uždegimą sukeliančių bakterijų. Taikoma ir cistoskopija (šlapimo pūslės apžiūra). Tyrimo metu gydytojas įvertina, ar nėra paraudusi, paburkusi šlapimo pūslės gleivinė. Cistoskopija neatliekama ūminiu ligos periodu.
Cistito gydymas ir prevencija
Cistito gydymo tikslas - pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Daugeliu atvejų visgi reikalingas gydymas antibiotikais, nes bakterinė infekcija savaime retai praeina. Dažniausiai skiriama II grupės cefalosporinų, pagal šlapimo pasėlį įvertinus, kokiam medikamentui jautrus sukėlėjas. Taip pat skiriami uroseptikai, kurie slopina šlapimo takų infekcijos sukėlėjus. Visada užbaigti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai praeina jau po pirmų dozių. Negydyti savarankiškai, ypač jei tai ne pirmas atvejis ar simptomai neįprasti. Pirmieji simptomai paprastai būna labai aiškūs, todėl svarbu į juos reaguoti nedelsiant. Gydant teisingai, dauguma atvejų praeina per kelias dienas.
Tiek moterims, tiek vyrams labai svarbi asmens higiena. Rekomenduojama po kiekvieno šlapinimosi apsiprausti išorinius lytinius organus. Siekiant išvengti ligos paūmėjimų, kas 3-6 mėnesius reikia atlikti laboratorinius tyrimus ir stebėti, ar nepakito vadinamųjų uždegimo ląstelių kiekis kraujyje ir šlapime. Saugus seksas taip pat svarbus. Kaip nurodoma užsienio mokslininkų tyrimų suvestinėse, partnerių gausa didina tikimybę susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis.
Žmonėms, kurie serga arba sirgo cistitu ir kuriems yra rizika sirgti pakartotinai, rekomenduojama gerti spanguolių, erškėtuogių, žemuogių, meškauogių nuovirų, sulčių. Šių vaistažolių arbatos patariama gerti kas rytą ar bent tris keturis kartus per savaitę. Vaistinėse galima įsigyti ir specialių vaistažolių mišinių arbatai ruošti. Nuo senų laikų tokiu augalu laikoma spanguolė, kai vartojama profilaktikai (sergančiajam reikia medikamentų). Siekiant nesusirgti pakartotinai, esant susilpnėjusiam imunitetui ar vyraujant permainingiems orams, spanguolių produktai yra veiksminga profilaktikos priemonė.
Pavyzdžiui, jeigu gydant cistitą skiriama vartoti vaistų 10 ar 14 dienų, būklei pagerėjus, po kelių dienų negalima nutraukti gydymo kurso. Jeigu liga tampa lėtinė (neretai - būtent dėl nevisiško išgydymo susirgus pirmą kartą), reikia nemažai kantrybės. Iš gydytojo pacientas turėtų sužinoti, kaip jis pats gali sau padėti, jeigu liga paūmėja, ir kada pakaktų vaistinėje įsigyti ir pavartoti uroseptikų, o kada reikia kreiptis pagalbos į specialistą.
Cistitas kūdikiams ir jo poveikis
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) - viena dažniausių kūdikių ligų, kurią ne visada lengva iškart atpažinti. Mažieji dar nemoka pasakyti, kas jiems skauda, todėl tėvams tenka itin atidžiai stebėti kūdikio elgesį ir sveikatos pokyčius. Ankstyvas simptomų pastebėjimas yra labai svarbus, nes negydoma infekcija gali sukelti komplikacijų inkstams.
Šlapimo takų infekcija atsiranda, kai į šlapimo pūslę ar inkstus patenka bakterijos, dažniausiai Escherichia coli. Kūdikiai dėl nesubrendusių organizmo gynybos mechanizmų yra ypač jautrūs šioms infekcijoms. ŠTI požymiai kūdikiui gali būti neryškūs ir priminti kitas ligas. Įtarti infekciją reikėtų, jei pastebite: karščiavimą be aiškios priežasties (dažnai vienintelis simptomas), neramumą, dirglumą, dažną verkimą, ypač šlapinantis, sumažėjusį apetitą, atsisakymą valgyti ar gerti, vėmimą arba viduriavimą, nemalonų šlapimo kvapą ar pakitusią jo spalvą, dažnesnį ar labai retą šlapinimąsi.
Jei kūdikiui pakyla temperatūra virš 38 °C ir nėra aiškių peršalimo simptomų, būtina kreiptis į pediatrą. Vaikų šlapimo takų infekcija dažnai yra vienkartinė liga, kuri greitai praeina ir, jei reikia, gydoma antibiotikais. Šlapimo takų infekcija - mikroorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas. Ja serga apie 3,6 proc. berniukų ir apie 11 proc. mergaičių. Kelis kartus dažniau serga mergaitės nei berniukai. Esant ūmiam cistitui, gali būti dažnas, skausmingas šlapinimasis. Kreiptis į gydytoją reikia, jeigu vaikas karščiuoja daugiau kaip tris paras, temperatūra aukšta ir sunkiai krinta, jei nėra kataro požymių. Tuomet reikalingi kraujo ir šlapimo tyrimai.
Kokios šios ligos priežastys? Jų yra daug. Tai anatominiai ypatumai (silpnos antibakterinės vaiko gleivinių ir šlapimo savybės), apatinių šlapimo organų disfunkcija, įgimtos anomalijos, vidurių užkietėjimas, išorinių lytinių organų uždegimas, kitų ligų gydymas antibiotikais, lytinis aktyvumas. Gydoma antibiotikoterapija pagal sukėlėją, kuris išauga iš šlapimo pasėlio.
Nėštumo metu infekcijos, tokios kaip cistitas, kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui. Inkstų infekcijos gydymas antibiotikais yra būtinas, ypač nėštumo metu, siekiant išvengti komplikacijų. Svarbu vartoti kuo daug skysčių - nuo 2,5-3 litrų per dieną. Inkstų infekcijos poveikis nėštumui, vaisiui ar kūdikiui gali būti rimtas, todėl būtina skubi medicininė pagalba.
Negydomas cistitas gali sukelti pavojingų komplikacijų (inkstų geldelių uždegimą, retais atvejais - inkstų nepakankamumą, prostatitą, šlaplės uždegimą). Šlapimo takų infekcijos pavojingos, nes gali pažeisti inkstus. Sergant šlapimo takų infekcija, kad ji nepatektų į inkstus, reikia gydymo antibiotikais. Tyrimais kartais nustatoma, kad šlapimas iš pūslės teka atgal į šlapimtakius, kuriais jis keliauja iš inkstų į šlapimo pūslę. Toks vaikas dažnai serga šlapimo takų infekcijomis. Dažniausiai ši problema praeina savaime.
