Nevaisingumas - tai sudėtinga problema, su kuria susiduria daugybė porų visame pasaulyje. Medicininė terminologija apibrėžia nevaisingumą kaip nėštumo nebuvimą po dvylikos mėnesių reguliaraus lytinio gyvenimo be apsaugos priemonių. Skiriamas pirminis ir antrinis, vyriškas ir moteriškas nevaisingumas. Pirminis moteriškas nevaisingumas reiškia, kad moteris, gyvenanti reguliarų lytinį gyvenimą be apsaugos priemonių, nė karto nepastojo. Antrinis nevaisingumas diagnozuojamas, kai nėštumas buvo įvykęs, tačiau po to, per vienerius metus reguliaraus lytinio gyvenimo be apsaugos priemonių moteris nepastojo.
Susidūrusios su sunkumais pastoti, moterys dažniausiai pirmosios kreipiasi į gydytojus. Neretai pasitaiko atvejų, kai moteriai paskiriamas gydymas, neištyrus vyro. Tačiau svarbu nepamiršti, kad vyriškas nevaisingumo veiksnys yra gana dažnas (40-50%), todėl vienas pirmųjų sutuoktinių poros tyrimų etapų yra spermogramos analizė. Daugeliu atvejų jau jos pakanka nevaisingumo diagnozei nustatyti. Jei vyriškas nevaisingumo veiksnys atmetamas, būtina nuodugniai ištirti moterį.
Kiaušialąstės apvaisinimo procesas ir nevaisingumo priežastys
Kad suprastume nevaisingumo priežastis, svarbu žinoti, kaip vyksta apvaisinimas. Didžiausia tikimybė pastoti yra ovuliacijos dieną. Vidutiniškai ovuliacija įvyksta 14-16 ciklo dienomis esant 28-30 dienų menstruacijų ciklui, tačiau ši data gali varijuoti priklausomai nuo individualių moters ypatumų. Nustatyti ovuliacijos dieną galima įvairiais metodais, pradedant nuo bazinės temperatūros matavimo ir baigiant naminiais ovuliacijos testais. Tačiau svarbu žinoti, kad nebūtinai kiekvienas menstruacijų ciklas turi būti ovuliacinis.
Po apvaisinimo apvaisinta kiaušialąstė ima dalintis, tuo pat metu judėdama link gimdos. Normaliam kiaušialąstės judėjimui būtina, kad kiaušintakiai būtų praeinami, kitaip kyla negimdytinio nėštumo rizika. Maždaug po savaitės embrionas pasiekia gimdą ir prasideda implantacijos procesas. Žinant apvaisinimo mechanizmą, galima išskirti bent dvi pagrindines nevaisingumo priežastis: ovuliacijos mechanizmo pažeidimas (anovuliacija) ir kiaušintakių nepraeinamumas.
Anovuliacijos apraiškos dažnai pasireiškia menstruacijų ciklo sutrikimais, tokiais kaip mėnesinių vėlavimas ar jų nebuvimas daugiau nei šešis mėnesius. Tai gali būti susiję su hormonų, reguliuojančių moters organizmo reprodukcinę sistemą, produkcijos pažeidimais. Kita galima priežastis - kiaušintakių nepraeinamumas, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai: lyties organų uždegiminiai susirgimai, patirtos operacijos, endometriozė ir kt. Įsitikinti, kad priežastis yra kiaušintakių nepraeinamumas, galima tik atlikus laparoskopiją, kuri yra ne tik diagnostinė, bet ir, esant reikalui, gydomoji procedūra.
Be paminėtų priežasčių, nevaisingumas gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių: endometriozės, gimdos miomos, cistų, polipų ir pan. Dviem procentais atvejų nevaisingumą lemia imunologiniai veiksniai, kurie šiuo metu yra mažiausiai ištirti.
Ovuliacijos stimuliacija ir pagalbinio apvaisinimo metodai
Kai ovuliacija vyksta nereguliariai arba visai nevyksta, moterims gali būti taikoma ovuliacijos stimuliacija. Tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įvairių šalių nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, su ovuliacija susijusių problemų turi 25-30 proc. moterų.
Ovuliacijos stimuliacijos tikslas - padidinti moters tikimybę susilaukti kūdikio įprastu lytinių santykių būdu, pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą ar kitą nevaisingumo gydymo būdą. Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją.
Dažniausiai naudojami vaistai ovuliacijos stimuliacijai:
- Klomifeno citratas: Tai veiklioji vaistų medžiaga, stimuliuojanti kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės. Dažniausiai vaistas skiriamas moterims, kurių hipofizės (smegenų liaukos) hormonų patologijų nėra, tačiau nevyksta tipiniai mėnesinių hormonų pokyčiai.
- Gonadotropinai: Šie vaistai sudaryti iš dviejų hormonų - liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus. Pastarieji skatina kiaušinėlių vystymąsi, o juos įprastai gamina hipofizė. Dėl gonadotropinų kartais per intensyvaus kiaušinėlių stimuliavimo juos reikia atidžiau stebėti.
- Aromatozės inhibitoriai: Šio tipo vaistai yra labai veiksmingi pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Vaisto indikacijos - panašios kaip klomifeno citrato.
- Vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje: Nors tai nėra tiesiogiai ovuliaciją skatinantys vaistai, jie kartais gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė, ypač esant tam tikroms hormoninėms sutrikimų formoms.
Ovuliaciją skatinantys vaistai kartais gali sukelti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą. Todėl gydymas visada turi būti atliekamas prižiūrint gydytojui.
Pagalbinis apvaisinimas (dirbtinis apvaisinimas)
Pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, kuri gali padėti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, susilaukti vaikų. Tai yra gana sudėtingas procesas, apimantis keletą etapų. Priklausomai nuo situacijos - pasiūlomas konkrečiai porai labiausiai tinkamas pagalbinio apvaisinimo (dirbtinio apvaisinimo) metodas:
- In vitro fertilizacija (IVF): Kai kiaušinėliai išimami iš moters kiaušidžių ir apvaisinami vyro spermatozoidais laboratorijoje. Vėliau embrionai perkeliami į moters gimdą.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): Kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų. Šis metodas taikomas, kai vyro spermos kokybė yra prasta.
- Intrauterininė inseminacija (IUI): Kuomet vyro sperma specialiai paruošiama ir įšvirkščiama į moters gimdą.
Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima diagnozės nustatymą (atliekami išsamūs tyrimai). Kiek laiko trunka dirbtinis apvaisinimas? Tiksliau - jis gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali užtrukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, trunkanti apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas bei implantavimas trunka 3-5 dienas.
Kiaušialąsčių užšaldymas: vaisingumo išsaugojimas ateičiai
Šiuolaikinio gyvenimo ritmas, sveikatos būklė, socialinės problemos ir stresai lemia tai, kad nevaisingumo problema nepraranda savo aktualumo. Specialistų teigimu, toks jau yra šiuolaikinio gyvenimo paradoksas - moterys atideda šeimos planavimą vėlesniam laikui, siekia karjeros, nori užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajoja pagyventi sau, tačiau vėliau, jau būdamos vyresnio amžiaus, susiduria su nevaisingumo problema ir būna priverstos skirti daug laiko, energijos ir pinigų tam, kad galėtų susilaukti vaiko. Dėl šių priežasčių kiaušialąsčių užšaldymas, suteikiantis galimybę išsaugoti savo vaisingumą ateičiai, tampa vis populiaresne paslauga.
Kiaušialąsčių užšaldymu domisi moterys, kurios nori arba kurioms reikia atidėti nėštumą, nes dar nesutiko partnerio, su kuriuo norėtų turėti vaikų, tačiau puikiai supranta, kad, atsiradus potencialiam tėčiui, kuomet joms bus 40 ar daugiau metų, galimybė pastoti bus minimali. Dalis besikreipiančių moterų nori atidėti motinystę dėl asmeninių tikslų - mokslo, karjeros. Vaisingumas su amžiumi mažėja, todėl kiaušialąsčių užšaldymas ankstyvame reprodukciniame amžiuje gali geriausiai užtikrinti moteriai galimybę pastoti ateityje.
Priešingai nei kiaušidės, gimda atsparesnė negailestingam biologinio laikrodžio poveikiui ir ilgiau išsaugo galimybę embriono įsitvirtinimui bei vaisiaus išnešiojimui, tad moteris gali pastoti net ir būdama vyresnė nei keturiasdešimties metų amžiaus. Užšaldytos (išsaugotos naudojant kriotechnologijas) kiaušialąstės laikomos -196 °C temperatūroje, todėl jų kokybė bėgant laikui nekinta. Moterys, žinodamos, kad išsisaugojo savo kiaušialąstes, gali ramiau jaustis dėl galimybės susilaukti vaikelio ateityje.
Kita svarbi kiaušialąsčių užšaldymo grupė - moterys, sergančios onkologinėmis ligomis. Kiaušialąsčių užšaldymas sudaro galimybę jas išsaugoti prieš chemoterapiją, nes taikant šį gydymo metodą yra didelė tikimybė, kad moteris taps nevaisinga. Vaisingumo išsaugojimo galimybės priklauso nuo moters amžiaus, vėžio rūšies ir jo gydymo plano.
Kiaušialąsčių užšaldymas aktualus ir moterims, kurių giminėje dažna ankstyva menopauzė. Kai kurios ankstyvos menopauzės (priešlaikinio kiaušidžių veiklos nepakankamumo) formos yra nulemtos genetiškai.
Kiaušialąstės gali būti šaldomos ir tada, kai nevaisinga pora, kuriai planuojama atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą, pageidauja, kad vaisingumo laboratorijoje būtų suformuota tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų būtų planuojama patalpinti į gimdą.
Lietuvoje įteisinus lytinių ląstelių donorystę, kiaušialąstės šaldomos ir siekiant donuoti ląsteles. Tačiau tai labai reti atvejai, nes ląstelių donorystė nėra populiari mūsų šalyje.
Kada užšaldyti savo kiaušialąstes?
Amžius - tai pagrindinė sąlyga, į kurią reikia atsižvelgti, svarstant, kada užšaldyti savo kiaušialąstes. Pasak specialistų, tai daryti geriausia ankstyvaisiais reprodukciniais metais (nuo 3-ojo dešimtmečio iki 4-ojo dešimtmečio pirmųjų metų), nes šiuo laikotarpiu kiaušialąstės yra geriausios kokybės ir jų yra daugiausia. Tyrimų duomenimis, sėkmingas pastojimas, panaudojant užšaldytas kiaušialąstes, priklauso nuo moters amžiaus tuo metu, kai jos buvo užšaldytos, ir mažai priklauso nuo moters amžiaus tuo metu, kai tos kiaušialąstės buvo panaudotos. Todėl moterims, kurioms kiaušialąsčių užšaldymo metu yra daugiau nei 38 metai, būsimo nėštumo tikimybė yra mažesnė nei jaunesnėms moterims.
Vaisingumo centro „Northway“ vadovės teigimu, šiuo metu dar yra nedaug duomenų apie vyresnių nei 38 metų amžiaus moterų nėštumą, panaudojant užšaldytas kiaušialąstes. Taip yra daugiausia dėl jaunesnio amžiaus moterų, dalyvaujančių kiaušialąsčių užšaldymo programoje, ir palyginti nedidelio skaičiaus moterų, kurioms jau buvo panaudotos jų užšaldytos kiaušialąstės. Kaip bebūtų, geriausių rezultatų galima tikėtis užšaldant kiaušialąstes ankstyvaisiais reprodukciniais metais.
Kaip vyksta kiaušialąsčių užšaldymas?
Kiaušialąstės užšaldomos taikant greito šaldymo procesą, vadinamą vitrifikacija. Norint užšaldyti kiaušialąstes, moteriai atliekama tokia pat hormoninė kiaušidžių stimuliacija, kaip ir atliekant apvaisinimo mėgintuvėlyje (in vitro) procesą. Šie procesai skiriasi tik tuo, kad pirmuoju atveju paimtos kiaušialąstės yra užšaldomos, o apvaisinamos jas atšildžius tik tuomet, kai moteris yra tvirtai apsisprendusi pastoti ir gimdyti vaikelį. Kiaušialąsčių šaldymo ciklas trunka maždaug 2 savaites ir apima šiuos pradinius IVF (apvaisinimo in vitro) proceso etapus:
- Siekiant stimuliuoti kiaušides ir subrandinti kelias kiaušialąstes, 9-10 dienų skiriami hormoniniai vaistai.
- Kiaušialąstėms reikiamai subrendus, jos išimamos adata per makštį ultragarso kontrolėje. Ši procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą, todėl yra neskausminga.
- Brandžios ir kokybiškos kiaušialąstės yra užšaldomos.
- Kai moteris yra pasiruošusi pastoti, kiaušialąstės atšildomos, apvaisinamos, inkubatoriuje auginami embrionai, kurie vėliau perkeliami į gimdą.
Kiaušialąstės saugomos skystame azote, -196 °C temperatūroje, iki 10-ties metų, tačiau prireikus šis laikotarpis gali būti pratęstas. Tyrimais patvirtinta, kad ilgalaikis šaldytų kiaušialąsčių laikymas nepakenkia jų kokybei.
Remiantis pastarųjų metų statistika, moterims iki 38-ių metų yra 75-80 proc. užšaldytų kiaušialąsčių atšildymo tikimybė. Taigi, užšaldžius 10 kiaušialąsčių, tikimasi, kad 7 iš jų pavyks atšildyti, o 5-6 apvaisinti. Moterims iki 38 metų vieno ciklo metu galima gauti nuo 10 iki 20 kiaušialąsčių.
Pasak patyrusios nevaisingumo gydymo specialistės Redos Žiobakienės, remiantis naujausiais tyrimų duomenimis, jeigu moteriai iki 30 metų užšaldoma 15 kiaušialąsčių, tikimybė jai pastoti ir pagimdyti yra apie 30 proc., jei tokio pat amžiaus moteriai užšaldoma 25 kiaušialąstės, tikimybė pastoti ir pagimdyti padidėja iki 40 proc. Naujausi duomenys rodo, kad embrionų, sukurtų iš atšildytų kiaušialąsčių, implantavimosi sėkmės procentas yra panašus kaip ir šviežių kiaušialąsčių atveju - apie 30 proc.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 900 kūdikių, gimusių iš užšaldytų kiaušialąsčių, nenustatyta, kad jų apsigimimų skaičius būtų didesnis palyginti su bendrąja populiacija. Taip pat nenustatyta, kad embrionuose, gautuose iš užšaldytų kiaušialąsčių, būtų didesnis chromosomų defektų skaičius palyginti su embrionais, gautais iš šviežių kiaušialąsčių. 2014 m. atliktas dar vienas tyrimas parodė, kad nėštumo komplikacijų, apvaisinus užšaldytas kiaušialąstes ir pastojus, nepadidėja. Pasak statistikos, visame pasaulyje iš užšaldytų embrionų jau yra gimę daugiau nei 300 000 vaikų ir jiems nenustatytas didesnis apsigimimų skaičius. 2016 m. duomenimis, pasaulyje iš atšildytų ir apvaisintų kiaušialąsčių jau gimė virš 5000 vaikų.
Pasak Redos Žiobakienės, kiaušialąsčių užšaldymas suteikia moterims galimybę pasinaudoti moderniomis šeimos kūrimo priemonėmis, o sprendimo priėmimo procese joms pasiruošę padėti profesionalūs vaisingumo specialistai. Jie paaiškina, kaip vyksta kiaušialąsčių užšaldymas, kokie yra apribojimai ir sėkmingo rezultato tikimybė, suteikia informaciją, ką daryti, norint užšaldyti kiaušialastes, sudaro tvarkaraštį ir planą.
tags: #kuriomis #dienomis #kiausialaste #negali #buti #apvaisinta
