Nėštumo diagnozė - tai svarbus žingsnis moters gyvenime, kurį dažniausiai patvirtina gydytojas akušeris-ginekologas. Nors moteris pati gali įtarti nėštumą pagal tam tikrus savijautos pokyčius, galutinį patvirtinimą ir informaciją apie vaisiaus vystymąsi suteikia medicininiai tyrimai ir apžiūra pas specialistą.
Nėštumo požymiai ir pirmieji žingsniai
Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą. Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti. Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės.
Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. Vaistinėse parduodamų testų patikimumas siekia 98-99 proc., tačiau jei kyla abejonė, galima atlikti hormono beta HCG kiekio tyrimą, kuris tiksliai parodo, ar moteris laukiasi ir kiek laiko.
Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavykvyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. po nesulauktų mėnesinių. Per paskutinius 10-15 m. labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei. Todėl geriausias laikas įvertinti, ar jis neprisitvirtino prie rando, yra 6 sav.
Jei moteris nekraujuoja, nėra skausmų, pamačius dvi teigiamas nėštumo testo juosteles neverta lėkti pas ginekologą ir pirmas vizitas turėtų būti iki 13 nėštumo savaitės plius 6 dienos. Nėščiųjų kortelė - visada kartu. Jei nėštumas fiziologinis ir nėra rizikos faktorių, nėščiąją gali prižiūrėti ir šeimos gydytojas arba akušerė. Nuo 11 iki 13 savaičių plius 6 dienos atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina, kad nėštumas gimdoje. Gimdymo terminas skaičiuojamas pagal paskutinių mėnesinių pirmą kraujavimo dieną ir pagal ankstyvąjį ultragarsinį tyrimą. Taip pat patikrinama ar nėra vaisiaus struktūrinių pakitimų ir chromosominių anomalijų žymenų. Pirmojo susitikimo metu paskiriami kraujo, šlapimo tyrimai ir susitariama dėl kito vizito po 10-14 dienų, kurio metu bus aptariami visi rezultatai ir įvertinta tolimesnė priežiūra. Kai jau yra visi rezultatai, dažniausiai antrojo susitikimo metu užvedama nėščiosios kortelė arba forma nr. 113. Tai yra oficialus dokumentas perduodamas būsimai mamai ir ji jį privalo nešiotis visada išeidama iš namų.
Ginekologinės apžiūros metu
Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja.
Pilvo apimties didėjimas - nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis - vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai - vėliau. Vaisiaus judesiai - pirmakartėms po 20 nėštumo savaitės.
Ultragarsiniai vaisiaus tyrimai
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė pranešime žiniasklaidai pasakoja apie ultragarsinius vaisiaus tyrimus - kada ir kodėl jie atliekami, ką parodo ir kas nutinka, kai ultragarso aparato ekrane pamatoma nukrypimų nuo įprastų normų?
Ką parodo ultragarsinis tyrimas - vaisiaus echoskopija?
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės D. Keršulytės, vaisiaus ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas vaisiaus echoskopija, - tai neinvazinis tyrimas ultragarso, kitaip tariant, itin aukšto, žmogaus ausiai negirdimo, dažnio bangomis, kurios atsimušusios į organizmo audinius sukuria grafinį vaizdą ir leidžia apžiūrėti įvairius vidaus organus. „Kalbant apie nėštumo metu atliekamus ultragarso tyrimus, pirmiausia jie leidžia diagnozuoti patį nėštumą, patikslinti jo laiką ir numatomą gimdymo datą, stebėti, kaip vystosi ir auga vaisius, pastebėti galimus raidos sutrikimus ir išsiaiškinti, ar reikalingi papildomi tyrimai“, - pasakoja gydytoja.
Pasak jos, ginekologijoje ultragarsiniai tyrimai gali būti atliekami dvejopai: transabdominaliniu būdu, kai ultragarso daviklis vedamas pilvo paviršiumi, ir transvaginaliniu - kai specialios formos daviklis įvedamas per makštį. „Įprastai nėštumo metu atliekama transabdominalinė echoskopija, išskyrus atvejus, kai tyrimas atliekamas ankstyvoje nėštumo stadijoje, iki 9-10 savaitės, ir transabdominaliniu būdu dar nesimato, kartais ir 11-13 nėštumo savaitę, kai echoskopiją per pilvo sieną atlikti sudėtinga. Transvaginaline echoskopija matuojamas ir gimdos kaklelio ilgis“, - paaiškina D. Keršulytė.
2D, 3D ir net 4D - ką tai reiškia?
Pastaruosius kelerius metus plačiai kalbama apie 3D ir net 4D vaisiaus echoskopiją. Paklausta, ką reiškia šie skaičiai, gydytoja paaiškina: „2D - tai įprasta dvimatė echoskopija, kai ultragarso aparato ekrane ar pateiktoje nuotraukoje matomas nespalvotas dvimatis vaizdas. 3D jau leidžia sudaryti erdvinį trimatį vaizdą, kai ekrane galima stebėti ir vaisiaus veido bruožus, 4D - tai iš kelių atskirų 3D vaizdų sudarytas vienas klipas, tarsi filmukas.“ Kaip atskira echoskopijos rūšis gali būti išskiriamas ir doplerinis tyrimas, kurio metu galima stebėti tam tikrų sričių vaisiaus kraujotaką.
Kada ir kiek echoskopijų reikia atlikti nėštumo metu?
Remiantis bendromis rekomendacijomis normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų (mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų), atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos.
- 11-13 nėštumo savaitę (+ 6 dienos): patikslinamas nėštumo laikas ir numatomas gimdymo terminas, stebimas ir įvertinamas vaisiaus stuburas, galūnės, galvos išsivystymas. Šios echoskopijos metu taip pat matuojama vaisiaus sprando vaiskuma kaip atrankinis genetinis parametras, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką. Sprando vaiskumos matavimas atliekamas visoms besilaukiančioms moterims, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
- 18-20 nėštumo savaitę: vertinama vaisiaus kūno sandara - ar nėra organų vystymosi ydų, įvertinami augimo rodikliai, širdies darbas. Taip pat vertinama placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu atliekamos echoskopijos metu gali būti nustatoma ir vaisiaus lytis, jei jo padėtis leidžia tai padaryti.
Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu tyrimas atliekamas vertinant vaisiaus pernešiojimo riziką, sprendžiant dėl tolesnės nėštumo eigos.
Vis dėlto gydytoja D. Keršulytė atkreipia dėmesį, jog kiekvienas nėštumas stebimas ir vertinamas labai individualiai. Atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, be privalomų planinių ultragarsinių tyrimų, dažnai skiriamos papildomos echoskopijos, siekiant atidžiau stebėti būsimos mamos ir vaisiaus sveikatą. „Tyrimų dažnumui įtakos gali turėti įvairios būklės, tokios kaip gestacinis diabetas ar nėščiųjų mažakraujystė ir kitos“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Ankstyvoji echoskopija - atlikti ar palaukti?
Neretais atvejais atliekamas ir vadinamasis ankstyvasis ultragarsinis tyrimas - nuo 5 nėštumo savaitės - panašiai tokiu metu, kai moteris pastebi pranykusias menstruacijas, o atliktas nėštumo testas parodo teigiamą rezultatą. Šio tyrimo tikslas - visų pirma patikslinti patį nėštumo faktą, stebėti, ar vaisius prisitvirtino ne už gimdos ribų, patikslinti nėštumo laiką. Pasak gydytojos, nesant indikacijų, šis tyrimas nėra būtinas, bet vis dėlto labai svarbus tuomet, kai atsiranda kraujavimas, jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje ar viename šone - tokie simptomai gali rodyti, kad nėštumas vystosi ne taip, kaip turėtų. Taip pat ankstyva echoskopija gali būti skiriama tuomet, kai moters sveikatos istorijoje yra buvę persileidimų, negimdinis nėštumas ar įtariamas daugiavaisis nėštumas, šeimos istorijoje yra daugiavaisio nėštumo atvejų.
Preparing for your first GYNO visit!
Jei echoskopijos metu aptikta pakitimų
Gydytoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė pasakoja, kad apie 50 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų nustatoma planinės echoskopijos 18-20 nėštumo savaitę metu. Tuomet galima pastebėti galimas stuburo, galvos smegenų, virškinimo sistemos, inkstų patologijas, širdies ydas, galūnių vystymosi sutrikimus. „Vis dėlto svarbu žinoti, kad tiek dėl paties ultragarso aparato tikslumo, tiek dėl tyrimo specifikos vaisiaus echoskopijos patikimumas nėra šimtaprocentinis. Tai labai svarbus tyrimas, leidžiantis laiku pastebėti galimus nuokrypius ar sutrikimus, tačiau net ir pastebėjus nukrypimus nuo vadinamųjų normų dar nereiškia, kad diagnozė bus patvirtinta - tam skiriami papildomi tyrimai: genetiniai ir kt.“, - paaiškina gydytoja.
Pasak jos, tai pasakytina ir apie 11-13 nėštumo savaitę atliekamą sprando vaiskumos matavimą. „Kai sprando vaiskumos išmatavimai viršija normą, daroma prielaida dėl galimos Dauno sindromo rizikos, mat Dauno sindromą turinčių vaisių sprando vaiskuma dažnai yra storesnė. Vis dėlto ultragarso tyrimo duomenys nėra galutiniai - tai ženklas, jog reikalingas išsamesnis ištyrimas. Tokiu atveju atliekamas genetinis tyrimas, kuriuo patvirtinami arba paneigiami įtarimai dėl Dauno sindromo“, - sako D. Keršulytė.
Kada svarbu skubėti kreiptis į gydytoją?
Didelę patirtį turinti gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad esant normaliai nėštumo eigai pakanka planinių ultragarsinių tyrimų ir būtinybės atlikti juos dažniau nėra. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kuomet, užuot laukus suplanuoto vizito, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. „Bene akivaizdžiausias signalas - kraujavimas arba kraujingos išskyros, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Ne tik kraujavimas, bet ir tepimas kraujingomis išskyromis, rausvos ar rusvos išskyros, kuriose galima įtarti esant kraujo, nėra normalu ir reikia, kad gydytojas nedelsiant ištirtų. Tokiu atveju atliekama ir echoskopija, leidžianti įvertinti, kaip vystosi vaisius, kokios galimos kraujavimo priežastys. Tas pats pasakytina ir apie kraujavimą vėlesniu nėštumo laikotarpiu - tokiu atveju ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti gimdos kaklelio ilgį, placentos padėtį ir būklę, paties vaisiaus būklę“, - sako D. Keršulytė ir atkreipia dėmesį, jog svarbu kreiptis į gydytoją ir jaučiant skausmą apatinėje pilvo dalyje, prasidėjus gimdos susitraukimams. Tokiu atveju svarbu įvertinti galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Pasak gydytojos, vėlesniu nėštumo laikotarpiu svarbu sekti vaisiaus judesius. Jų sumažėjimas signalizuoja, kad būtina kreiptis į gydytoją, atlikti ultragarsinį vaisiaus ir kitus papildomus tyrimus, kurie padėtų diagnozuoti vaisiaus būklę.
Svarbaus folinės rūgšties vartojimo
Jeigu tam tikrus nėštumo požymius moteris pastebi dar iki vizito pas gydytoją, svarbu prisiminti apie folinės rūgšties vartojimą. Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu šiai ypatingai būsenai, nėštumui, moteris ruoštųsi iš anksto.
Priežiūra nėštumo metu
Nėštumas yra natūralus, bet kartu ir labai ypatingas bei atsakingas laikotarpis moters gyvenime, reikalaujantis kruopštaus ir profesionalaus sveikatos stebėjimo. Siekiant užtikrinti kuo saugesnę ir ramesnę patirtį, svarbios ne tik profilaktinės, bet ir skubios ginekologinės konsultacijos, kilus nusiskundimams. Neeilinės konsultacijos: Svarbu atpažinti simptomus, kuriems reikia skubaus, neplanuoto gydymo. Pirmas žingsnis po teigimo nėštumo testo arba įtarus nėštumą - užsiregistruoti pas ginekologą. Optimalus pirmojo vizito laikas paprastai yra nuo 6 iki 10 nėštumo savaitės.
Pirmojo vizito pas ginekologą metu
- Nėštumo patvirtinimas: Specialistas patvirtina nėštumo faktą, dažniausiai atlikdamas ultragarsinį (USG) tyrimą.
- Gestacinio amžiaus nustatymas: Remiantis paskutinių menstruacijų data ir ultragarso matavimais, nustatoma apytikslė nėštumo trukmė ir numatoma gimdymo data.
- Anamnezės rinkinys: Gydytojas išsamiai paklaus apie būsimos mamos bendrą sveikatos būklę, ankstesnes ligas, operacijas, alergijas, žalingus įpročius, ankstesnius nėštumus ir jų eigą, taip pat apie šeimos istoriją (genetines ligas).
- Egzaminų paskyrimas: Paskiriami būtini laboratoriniai tyrimai - kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, kraujo grupės, rezus faktoriaus nustatymas, infekcijų (ŽIV, sifilio, hepatito B) patikra, kartais kiti rodikliai) ir šlapimo tyrimai.
- Informacijos teikimas ir plano parengimas: Nėščioji gauna informaciją apie būsimų vizitų grafiką, rekomendacijas dėl sveikos gyvensenos, mitybos, fizinio aktyvumo, vitaminų vartojimo nėštumo metu. Aptariami tolesni veiksmai ir atsakoma į visus neaiškius klausimus.
Po pirmojo vizito seka reguliarūs planiniai ginekologo patikrinimai, kurių dažnumas priklauso nuo nėštumo eigos ir trukmės. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai yra bendro pobūdžio rekomendacija, ir gydytojas gali individualiai koreguoti vizitų dažnumą, jei nėštumas yra komplikuotas arba padidėjusi rizika. Kiekvieno vizito tikslas - sistemingai stebėti tiek būsimos motinos, tiek negimusio vaiko sveikatą. Nėščiųjų priežiūra - tai ne tik individualių tyrimų atlikimas, bet ir sudėtingas priemonių rinkinys, apimantis medicininę priežiūrą, švietimą ir emocinę paramą.
Šiuolaikinė ginekologija siūlo plačias diagnostikos galimybes, leidžiančias išsamiai stebėti vaisiaus vystymąsi ir motinos sveikatą per visą nėštumo laikotarpį. Vienas iš svarbiausių tyrimų yra nėščiųjų ultragarsinis tyrimas.
Kitas svarbus tyrimas yra gliukozės tolerancijos testas, kuris paprastai atliekamas tarp 24 ir 28 nėštumo savaičių, siekiant diagnozuoti gestacinį diabetą - cukraus apykaitos sutrikimą, kuris gali išsivystyti nėštumo metu ir paveikti tiek motinos, tiek vaiko sveikatą. Nors dauguma nėštumų praeina be rimtų problemų, svarbu atpažinti simptomus, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją arba vykti į artimiausią medicinos įstaigą, nepriklausomai nuo numatyto vizito laiko. Reikėtų nepamiršti, kad kilus abejonėms ar netikrumui, visada geriau pasikonsultuoti su specialistu, nei rizikuoti savo ar negimusio kūdikio sveikata. Profilaktiniai ginekologiniai tyrimai taip pat būtini pogimdyminiu laikotarpiu ir vėliau.
Dėmesys sveikatai - prieš pastojant
Pirmiausiai, medikė primena, kad moteris savo sveikata ir gyvenimo būdu turėtų susirūpinti ne pamačiusi teigiamą nėštumo testą, bet dar ir planuojant pastoti. „Visų pirma, reikia atsisakyti žalingų faktorių, kaip rūkymas, alkoholis, nekalbant apie narkotines medžiagas. Turėtų sveikai gyventi, sveikai maitintis, laikytis darbo poilsio režimo, pasirodyti šeimos gydytojui, kuris galėtų įvertinti jos terapinę būklę. Taip pat, užsukti pas odontologą ir išsigydyti visus infekcijos židinius burnoje“, - vardija R.Liutkevičienė.
Taip pat svarbu, kad planuojanti moteris dar iki pastojimo pradėtų vartoti folinę rūgštį ir tęstų tai iki 12 nėštumo savaitės. „Jei taip atsitiko, kad pastojote, bet šios rūgšties nevartojote, pradėkite gerti papildus kiek įmanoma greičiau įprastomis dozėmis“, - pataria akušerė ginekologė. Jei turite gretutinių patalogijų, lėtinių ligų ar sutrikimų, būtina pasirodyti jus prižiūrinčiam gydytojui, kurie galėtų įvertinti jūsų būklę ir aptarti, kaip pasikeistų gydymas pastojus.
Genetiniai tyrimai
Jei moteris yra vyresnio nei 35 metų amžiaus arba partneris yra 42 metų ir vyresnis, šiai porai priklauso tretinio lygio ginekologo konsultacija. Jei yra ankstesnių nėštumų anamnezė, kai buvo diagnozuota vaisiaus patalogija arba gimė mažylis turintis chromosominių anomalijų, kitų rizikos faktorių, tuomet iškart pastogus siunčiama ir pas genetikus dėl papildomų tyrimų. „Patikra dėl vaisiaus chromosominių anomalijų gali būti atliekama kiekvienai, kuri pageidauja, bet tai mokama paslauga. Gali būti atliekami „Prisca 1“ arba „Nipt“ tyrimai, kurie atliekami paimant moters kraują ir skiriasi tyrimo platumu bei kaina“, - paaiškina R.Liutkevičienė.
