Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimo laikotarpis, bet ir ypatingas metas, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių. Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs reikiamus tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Medicinoje nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šis dokumentas būtinas, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Nėštumą planuojančios (arba, atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą. Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti.
Nėštumo požymiai: kada ir kaip jie pasireiškia?
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti labai individualiai. Kai kurios moterys jaučia pokyčius vos per kelias savaites po pastojimo, kitoms požymiai išryškėja vėliau.
Ankstyvieji nėštumo požymiai (1-4 savaitės):
- Vėluojančios mėnesinės: Tai vienas akivaizdžiausių nėštumo požymių, tačiau mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
- Kraujavimas ar tepimas: Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t. y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas, kuris atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje.
- Paburkusios ir skausmingos krūtys: Jautrūs speneliai - tai vienas iš pirmųjų požymių. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs, tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę.
- Patamsėję išoriniai lytiniai organai: Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
- Gausios makšties išskyros: Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
- Nuovargis, silpnumas: Gali atsirasti bendras nuovargis ir energijos trūkumas.
- Irzlumas ir nuotaikų kaita: Hormoniniai pokyčiai gali lemti emocinį nestabilumą.
- Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas: Ankstyvojo nėštumo metu padidėjęs hormono progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius ir virškinamojo trakto raumenis, todėl gali labiau pūsti pilvą, jaustis sunkumas, burbuliavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai.
- Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta: Po ovuliacijos bazinė kūno temperatūra pakyla ir išlieka aukštesnė, jei įvyko apvaisinimas.
Nuo apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
Nėštumo požymiai (4-12 savaitės):
- Rytinis pykinimas ar vėmimas: Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėjusi virškinamojo trakto judesiai.
- Dažnas šlapinimasis: Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis.
- Paaštrėjusi uoslė: Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.
- Skonio pasikeitimas: Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas: Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu. Mieguistumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystymosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
- Nuotaikų pokyčiai: Hormoniniai svyravimai gali lemti nuotaikų svyravimus.
- Kraujavimas ar tepimas (implantacinis): Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t. y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas.
Pirmosiomis savaitėmis dažniausiai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai, tokie kaip vėluojantis ciklas, pykinimas, silpnumas ir pan. Apvaisinimas įvyksta maždaug 2 savaitę, kai sperma apvaisina kiaušinėlį. Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą. Tai pradinis embriono vystymosi etapas. Zigotas keliauja per moters kiaušintakius link gimdos. Šis kelionės etapas paprastai trunka kelias dienas. Pasiekęs gimdą, joje įsitvirtina, pradeda dalintis ir vystytis, o tai yra vienas iš svarbiausių etapų nėštumo pradžioje. Savaitės pabaigoje gemalas yra 0.150 mm ilgio. Per pirmas savaites gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios ima dalintis į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą - placentą. Šioje stadijoje pradeda formuotis kraujagyslės, būsimų organų užuomazgos. Apvaisintas kiaušinėlis implantuojamas į gimdos gleivinę. 4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų. Jausmas panašus į stiprų priešmenstruacinį sindromą (PMS). Taip pat pastebimos vėluojančios menstruacijos, jaučiamas silpnumas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Gali būti jaučiamas krūtų paburkimas, skausmas, dubens skausmai. Širdis pradeda plakti, pradeda formuotis kraujotakos sistema. Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai, kurie keisis iki pat nėštumo pabaigos. Šiuo metu organizmas patiria milžiniškus hormoninius pokyčius - HCG lygis pakyla nuo 0 iki 217-8,245 mIU/mL. Jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Dėl padidėjusio progesterono kiekio jaučiamas vangumas, silpnumas. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis. Šiame etape embrionas tęsia savo vystymąsi. 6 nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui. Vis dar jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Taip pat dažnai juntamas vangumas, silpnumas. Paburkusios, jautrios krūtys, krūtinės niežulys. Atsiranda galūnių pumpurai, o embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą. Dauguma embrionų 7 savaitę jau turi aktyviai plakančią širdį, nors ji dar labai maža (su ultragarsu galima pamatyti širdelės plakimą). Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Kaip ir 4-6 savaitę, taip ir 7-ąją išlieka tie patys nėštumo simptomai - pykinimas, krūtų jautrumas, svorio augimas/kritimas (šiek tiek numesti svorio nėštumo pradžioje yra normalu). Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm). 8 savaitę mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti (netrukus vystysis ir pirštukai) ir tampa didesnės už kojas, kadangi viršutinė kūno dalis auga greičiau nei apatinė. Šią savaitę toliau formuojasi akys, nosis, ausys. 8 savaitę vis dar gali būti jaučiamas pykinimas, paaštrėti vėmimas, padažnėti noras šlapintis. Gali būti jaučiamas stiprus nuovargis, energijos trūkumas, suprastėti miegas, atsirasti nuotaikų kaita. Taip pat 2 nėštumo mėnesio pabaigoje galite pastebėti, jog didėja apimtys, apatiniai drabužiai darosi ankštoki. Dėl susitraukinėjančios gimdos galite jausti spazmus pilvo apačioje ar šonuose. Be to šiuo metu itin padidėja persileidimo tikimybė, todėl turite būti itin atsargios! Pradeda formuotis tokie organai kaip kepenys, inkstai ir plaučiai. Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Šios savaitės pabaigos susiformuos ir jo vidinė ausis. Kūdikio pirštukai atrodo pakankamai ilgi, pirštų pagalvėlės dar formuojasi. Embrionas jau gali judinti galūnes. Ankstyvojo nėštumo metu padidėjęs hormono progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius ir virškinamojo trakto raumenis, todėl gali labiau pūsti pilvą, jaustis sunkumas, burbuliavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Taip pat gali stipriai kankinti nuotaikų kaita, keistos užplūstančios mintys. 10 savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Šiuo periodu mažylio organai augs ir bręs ypač greitai. Jau pradės funkcionuoti nors dar labai maži, bet gyvybiškai svarbūs organai - žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Šiuo metu kūdikio galva sudaro pusę viso kūno ilgio, kakta laikinai atsikišusi į priekį. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai, kurie netrukus uždengs ir kojų pirštukus. Toliau sėkmingai auga svoris, kuris parodo, kad vaisius vystosi tinkamai. Jeigu kūno svoris vis dar išliko toks pat ar net sumažėjo, kreipkitės į gydytoją. Spartus gimdos padidėjimas (dabar ji tokio dydžio lyg greipfrutas) gali tempti gimdą prilaikančius raiščius, tad galite jausti tempimą. Po dantenomis pradeda vystytis dantų pumpurai. Vaisius gali atlikti nedidelius judesius. 11 savaitę per apsilankymą pas nėštumą prižiūrintį gydytoją turėtumėte pirmąkart išgirsti vaikelio širdies dūžius. Išsivysčius galūnėms vaisius ima aktyviai spardytis ir rąžytis, praveria burnytę, paliečia veidelį, vystantis diafragmai vaikelis gali pradėti žagsėti, tačiau nei judesių, nei žagsulio greičiausiai nejausite dar kelias savaites. Vaisiaus galva šiuo metu sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau yra tokios struktūros, kokia bus ir kūdikiui gimus. Jei dėl pykinimo ir vėmimo priaugote per mažai svorio - nesijaudinkite, dažnai per pirmuosius 3 mėnesius moterys priauga tik 1-3 kg. Džiugi žinia, jog visai netrukus nuolatinis pykinimas turėtų liautis, o apetitas - gerėti. Mažylio ausytės jau įprastoje vietoje, akys vis labiau artėja viena prie kitos. Jau pradeda veikti ir žarnyno peristaltika, ima funkcionuoti inkstai. Tvirtėja vaisiaus griaučių sistema, kauluose prasideda kaulėjimo procesas.
Nėštumo požymiai (13-40 savaitės):
- Pilvo apimties didėjimas: Nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis - vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai - vėliau.
- Vaisiaus judesiai: Pirmakartėms po 20 nėštumo savaitės. Jau visai netrukus patirsite vieną nuostabiausių nėštumo akimirkų - pirmąkart pajusite savo kūdikio judesius, primenančius burbuliavimą, spragsėjimą. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Kūdikio kūnas greitai auga, o galvos ir kaklo raumenys tvirtėja. Taip pat šiuo laikotarpiu dažnai atliekamas alfa baltymo testas, skirtas nustatyti galimus kūdikio sveikatos sutrikimus. Pagaliau dingsta pykinimas, organizmas pripranta ir prie hormonų lygio svyravimų. Gimda kyla aukštyn, mažiau spaudžiama šlapimo pūslė, tad retėja ir apsilankymai tualete. Šiuo metu gali pasireikšti kraujavimas iš nosies, kuris dažnai lydimas galvos skausmo. Vaikelio veidukas toliau formuojasi ir tampa vis labiau panašus į žmogaus veidą. Svarbūs pokyčiai vyksta ir vaisiaus skelete. Kremzlinis elastingas darinys po truputį kietėja, o kremzlės pradeda virsti kaulais. Šis procesas tęsis ir po gimimo, kai naujagimio skeletą sudarys apie 300 kaulų ir kremzlių. Tuo tarpu virkštelė, jungianti vaikelį su placenta, tampa vis tvirtesnė ir storesnė. Taip pat vaiko odoje pradeda kauptis riebalinis audinys, svarbus kūno temperatūros reguliavimui.
- Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje: Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
- Nėštumo viduryje (14-27 savaitės): Nuo antrojo trimestro pradžios pykinimas, vėmimas, stiprus nuovargis ir krūtų jautrumas ima mažėti, tačiau moteris ima kankinti kiti simptomai. Vieni dažniausių - vidurių užkietėjimas, hemorojus, rėmuo. Siekiant sumažinti simptomus, stenkitės sveikai maitintis, gerti daug vandens ir mankštintis. Smulkūs plaukeliai, vadinami lanugo, pradeda dengti kūdikio kūną. Vaisius toliau sparčiai auga, o jo judesius jau galite pamatyti ultragarsinio tyrimo metu (jeigu tai ne pirmas nėštumas, judesius jau galite ir pajusti). Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpuoti vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Vaisius taip pat nuryja šiek tiek vandenų ir taip mokosi gerti mamos pieną. Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja. Šiuo metu jau formuojasi kūdikio skonio receptoriai. Atlikti tyrimai rodo, kad jis jau gali jausti skonį. Iki šios dienos dažniausiai priaugama apie 2-2,5 kg svorio, nors tai priklauso nuo individualių organizmo savybių ir jūsų nėštumo. Nors pilvas atsikišęs visai nedaug, gali tapti sunkiau rasti tinkamą miego pozą. Šiuo metu rekomenduojama miegoti ant kairiojo šono su pagalvėlė, tarp kojų. Kūdikis gali ryti ir žįsti, praktikuodamas žindymą. Jau visai netrukus patirsite vieną nuostabiausių nėštumo akimirkų - pirmąkart pajusite savo kūdikio judesius, primenančius burbuliavimą, spragsėjimą. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Kūdikio kūnas greitai auga, o galvos ir kaklo raumenys tvirtėja. Taip pat šiuo laikotarpiu dažnai atliekamas alfa baltymo testas, skirtas nustatyti galimus kūdikio sveikatos sutrikimus. Pagaliau dingsta pykinimas, organizmas pripranta ir prie hormonų lygio svyravimų. Gimda kyla aukštyn, mažiau spaudžiama šlapimo pūslė, tad retėja ir apsilankymai tualete. Šiuo metu gali pasireikšti kraujavimas iš nosies, kuris dažnai lydimas galvos skausmo. Vaikelio veidukas toliau formuojasi ir tampa vis labiau panašus į žmogaus veidą. Svarbūs pokyčiai vyksta ir vaisiaus skelete. Kremzlinis elastingas darinys po truputį kietėja, o kremzlės pradeda virsti kaulais. Šis procesas tęsis ir po gimimo, kai naujagimio skeletą sudarys apie 300 kaulų ir kremzlių. Tuo tarpu virkštelė, jungianti vaikelį su placenta, tampa vis tvirtesnė ir storesnė. Taip pat vaiko odoje pradeda kauptis riebalinis audinys, svarbus kūno temperatūros reguliavimui. 17 nėštumo savaitę gimda yra pakilusi maždaug 5 cm žemiau bambos, o pilvas tampa aiškiai matomas - juk jau priaugote vidutiniškai 2.3-4.6 kg. Kūdikis pradeda kaupti riebalus, padeda reguliuoti temperatūrą. Jūsų mažylis 18 savaitę sveria beveik kaip saldžioji bulvė - maždaug 200 g ir yra apie 14 cm ūgio. 18 savaitę kūdikio judesius galite jausti vis aiškiau ir dažniau. Mažylio ausys, slinkusios nuo kaklo į galvos šonus, dabar jau pasiekė galutinį tikslą. Jis pradeda girdėti pirmuosius garsus, tokius kaip širdies plakimas, pilvo gurgimas ir net garsai iš išorės, pavyzdžiui, žmonių balsai, automobilio triukšmas ar muzika. Nors kol kas garsai gali susilieti į vieną foną, vystantis klausos organams ir garsus apdorojančiai smegenų sričiai, mažylis pradės juos atskirti vis geriau. 18 nėštumo savaitę gimda beveik tokio dydžio kaip melionas, svorio prieaugis tarp 4.5-5.8 kg. Širdis šiuo metu dirba 40% didesniu pajėgumu nei įprastai, kad atlaikytų organizmui keliamą krūvį. Šiuo metu gali skaudėti nugarą, tad nepamirškite toliau reguliariai mankštintis, miegoti ant kairiojo šono. Per ateinančius du trimestrus būtina padidinti suvartojamų sveikųjų angliavandenių kiekį. Puikūs angliavandenių šaltiniai yra bulvės, žaliosios pupelės, konservuoti kukurūzai, bananai, razinos ir arbūzai. Kūdikis gali girdėti garsus iš išorinio pasaulio. Jūsų mažylio kūnas toliau auga ir vystosi ir šią savaitę jau yra kaip nemažas pomidoras - yra apie 15 cm ūgio ir sveria maždaug 240 g. Šią savaitę galūnės tampa proporcingos kūneliui, o vaisiaus smegenys ir nervinė sistema toliau aktyviai vystosi. Antrojo trimestro metu subręsta vaisiaus galvos smegenų kamienas, kuris atsakingas už gyvybiškai svarbias funkcijas: kvėpavimą, širdies veiklą, čiulpimą, rijimą. Taip pat jūsų kūdikio kūnas šiuo metu padengtas varškiniu vaisiaus dangalu (vernix caseosa), kuris yra svarbi medžiaga, apsauganti ląsteles ir besivystančias liaukas. Gimda yra pakilusi, maždaug 1.27 cm žemiau bambos, svorio prieaugis - tarp 3.6-6.4 kg. Didžiąją dalį šio svorio turėtumėte priaugti per ateinančius tris mėnesius, taigi būkite pasiruošusi džiaugtis savo kūno pokyčiais. Dėl gimdos raumenų ir raiščių tempimo galite jausti tempimą pilvo apačioje - tai yra visiškai normalu. Jei pojūtis tampa nuolatinis ir stiprus - geriau pasitarti su gydytoju. Šiuo metu pastebimi ir odos pasikeitimai - tamsesni speneliai, strazdanos, randai, pažastys, makštis, vidinė šlaunų pusė. Vernix tampa storesnis, kad apsaugotų kūdikio odą. Šiuo metu vaisius yra tokio dydžio kaip nedidelė bananų kekė. Vaisiaus kūną vis dar dengia vernix caseosa - riebi balta medžiaga, kuri apsaugo odą nuo vaisiaus vandenių ir palengvina jam slinkimą gimdymo takais. Oda jau auga iš dviejų sluoksnių - epidermio ir dermos. Vaisiaus judesiai tampa stipresni, nes kaulai ir kremzlės toliau kietėja, o jo rankos ir kojos tampa vis stipresnės. Vaisius ryja vis daugiau vaisiaus vandenių, treniruodamas savo virškinimo sistemą. 20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Jūsų gimda šiuo metu turėtų būti vienoje linijoje su bambos aukščiu ir nuo šios savaitės gimda pradės didėti apie 1 cm kiekvieną mėnesį. Svarbu stebėti, ar gimdos augimas vyksta tinkamai, todėl reguliariai atliekami gydytojo ultragarsiniai tyrimai. Taip pat šiuo laikotarpiu svarbu atkreipti dėmesį į savo svorį ir mitybą bei užtikrinti, kad organizmui pakaktų geležies, būtinos hemoglobino gamybai. Kūdikio vystymasis jau įpusėjęs. Kuo toliau, tuo vaisiaus judesiai tampa aktyvesni - juos pajusti galite ir naktį. Tyrimai rodo, kad kūdikis šiuo metu gali atlikti apie 50 judesių per valandą, kurie skatina jo fizinį ir protinį vystymąsi. Intensyvesnis tampa ir širdelės plakimas. Be to, pradeda veikti ir kūdikio virškinimo sistema - jis jau gali nuryti amniotinį skystį...
- Nėštumo pabaiga (27-40 savaitės): Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Nėštumo metu gali varginti padidėjęs skrandžio rūgštingumas, arba kitaip tariant rėmuo. Tai dažnai pasitaikantis simptomas, kurį sukelia hormoniniai ir fiziologiniai kūno pokyčiai. Pasitarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju, kuris duos naudingų patarimų, kaip sumažinti rėmenį. Jūsų gimdos padėtis šiuo metu primena aukštyn kojomis apverstą indą, tad ši jos dalis vadinama gimdos dugnu. Sparčiai didėja pilvas. Galite pastebėti, kad didėja ne tik pilvas, bet ir krūtys. Nuo pilvo apačios bambos link gali išryškėti ruda juosta (lot. linea nigra).
Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo. Tai vienas iš rodiklių, padedančių nustatyti ar vaisius neturi chromosominių anomalijų. 11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų.
Kaip patvirtinti nėštumą?
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės, yra didelė. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t. y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t. y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t. y. Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja.
Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Turbūt yra tekę girdėti istorijų, kad moteris sirgo mėnesinėmis ir nėštumo metu? Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai. Jaučiu nėštumo simptomus, bet nesilaukiu. Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.
Kaip apskaičiuojamas gimdymo terminas?
1812 metais formulę gimdymo termino skaičiavimui sugalvojo vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nėgelė, kuria medicinoje naudojamasi iki šių dienų. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama. Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis klinikiniame darbe.
Tikslesnį nėštumo laiką padeda nustatyti ir nėštumo pradžioje atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas. Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas. Tiksli nėštumo trukmė svarbi ir tam, jog prasidėjus gimdymui būtų galima nustatyti, ar gimdymas vyksta laiku - ar tai ne priešlaikinis gimdymas arba pernešiojimas.
Kada prasidėjęs gimdymas laikomas priešlaikiniu ar pernešiojimu?
Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Gimdymas, įvykęs likus trims savaitėms iki numatyto gimdymo termino, laikomas savalaikiu, o vaikelis yra išnešiotas.
Praėjus kelioms dienoms po numatyto nėštumo termino, dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, kad naujagimis bus pernešiotas, tačiau ne visada taip yra. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Todėl praėjus tik kelioms dienoms po numatytos gimdymo datos, negalima sakyti, kad tai - jau pernešiojimas. Jei po pagalbinio apvaisinimo žinoma tiksli data, ar uždelsti pavojinga? Skaičiuojant gimdymo datą, svarbu atsižvelgti ne tik į paskutinio menstruacijų ciklo pirmąją dieną, bet ir į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, atlikus pagalbinį apvaisinimą, skaičiuojant gimdymo terminą, atsižvelgiama į embriono įsodinimo laiką, todėl ši skaičiuoklė keičiasi. Anksti atlikus ultragarsinį tyrimą, jis gana tiksliai parodo tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais nėštumo terminas skaičiuojamas būtent pagal šį tyrimą. Žinant gimdymo terminą (po atlikto pagalbinio apvaisinimo) ir jei nėštumas nekomplikuotas, vaisius vystosi gerai, jis aktyvus, o jo vandenų kiekis pakankamas, tai nėštumas gali tęstis savaitę ar net ilgiau po numatytos gimdymo datos. Įprastai vengiama užsitęsusio nėštumo, todėl dažniausiai gimdymą rekomenduojama sužadinti praėjus 7-9 dienoms po numatyto gimdymo termino.
GIMDYMO POŽYMIAI ir geriausias būdas užtikrinti, kad tai gimdymas
Kokie yra gimdymo pradžios simptomai?
Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Tačiau dažniausiai, esant išnešiotam nėštumui, nutekėjus vaisiaus vandenims prasideda ir gimdymas.
Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai. Kartais prasidėję reguliarūs gimdos susitraukimai nurimsta, o kartais ir nereguliarūs gimdos susitraukimai gali pakeisti gimdos kaklelio atsivėrimą. Pajutus skausmingus, reguliarius, dažniau nei kas 10 minučių pasikartojančius gimdos susitraukimus (sąrėmius), kurie laikui bėgant tik stiprėja, reikėtų vykti į Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių. Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims. Nors vaisiaus vandenų nutekėjimas nebūtinai gali reikšti gimdymo pradžią, tai yra būklė, dėl kurios gydytojams akušeriams ginekologams reikia įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti toliau. Kartais, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimda pradeda reguliariai susitraukinėti ir prasideda gimdymas. Pradėjus kraujuoti, sutrikus vaisiaus judesiams (kurie iki tol buvo gerai juntami, tačiau tapo silpni ar visai nejuntami) reikėtų nedelsti ir kuo greičiau vykti į Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių.
Nėštumas - tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius - 40 savaičių arba 280 dienų - tiek laiko trunka nuo pastojimo iki gimdymo. Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju ir stebėti savo organizmo pokyčius.
