Mamos, pamačiusios ant kūdikėlio galvos luobelę, dažnai sunerimsta - ar tai normalus reiškinys, o gal kūdikio pleiskanų luobelė byloja apie sutrikimą? Ar reikia ją šalinti, ar palikti? Kūdikio pleiskanų luobelė yra visiškai normalus reiškinys.
Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Plotas, padengtas luobele, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo individualių kūdikio organizmo sąlygų. Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). SVARBU! Pleiskanų luobelė NESUSIDARO (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų! Iš esmės pleiskanų luobelė yra vertinama kaip labai dažna būklė, pasitaikanti apytiksliai 50 procentų visų kūdikių.
Kūdikių galvos odos bėrimas - tai dažnas ankstyvojo amžiaus vaikų odos reiškinys, kai plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanojimas, paraudimas, šašeliai ar smulkūs bėrimai. Dažniausiai tai vadinama seborėjiniu dermatitu arba lopšio kepurėle (lot. crusta lactea). Ši būklė paprastai nėra pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą ir reikalauja švelnios priežiūros. Seborėjinis dermatitas dažniausiai išryškėja pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis, kai oda dar prisitaiko prie išorinių sąlygų, o riebalinių liaukų veikla būna suaktyvėjusi.
Maždaug pusė kūdikių arba gimsta su pleiskanų luobele ant galvos, kuri dar vadinama lopšio kepure, arba ji susiformuoja pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai yra viena iš odos ligos seborėjinio dermatito formų ir dažniausiai išnyksta savaime, be jokio gydymo, iki 6 mėnesių - vienerių metų amžiaus. Luobelę sudaro riebių gelsvos spalvos žvynelius primenančių pleiskanų sluoksnis plaukuotoje galvos dalyje, ant viršugalvio, o kartais jos dengia ir dalį kaktos, antakius, zonas už ausų. Vadinamoji lopšio kepurė atrodo neestetiškai, tačiau mažyliui dažniausiai jos nei skauda, nei nieži.
Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). Kūdikio riebalinės liaukos reaguoja į iš motinos per placentą perduotus hormonus, todėl gamina daugiau sebumo - odos riebalų. Kai šie riebalai susimaišo su negyvomis odos ląstelėmis, susidaro gelsvos, riebios plutos, dengiančios galvos odą. Kita dažna priežastis - atopinis dermatitas, kuris pasireiškia sausesniais, paraudusiais ir niežtinčiais bėrimais. Tokiais atvejais bėrimai gali išplisti už ausų, ant veido ar kaklo. Retesniais atvejais kūdikių galvos bėrimus sukelia grybelinė infekcija (tinea capitis), kontaktinis dermatitas nuo šampūnų ar muilų, prakaitavimas, per šiltas apklotas arba nepakankamas odos vėdinimas.
Gydytoja dermatovenerologė Romualda Kazanavičienė teigia, kad „Šiandien jau įrodyta, kad seborėjinį dermatitą sukelia Malassezia (Pityrosporum ovale) grybelis“. Pasak jos, šios ligos suaktyvėjimą paskatina ir kiti veiksniai. Stresas, hormoniniai pokyčiai, gyvenimo būdas, vartojami vaistai gali padidinti pleiskanų atsiradimo riziką. Nereikia pamiršti ir cukraus. „Malasezzia arba kitų grybelių sąlytis su mikrobiotos disbalansu - žarnyno bakterijomis - yra labai ryškus“, - sako R. Kazanavičienė ir pataria, kad sergant šia liga reiktų šiek tiek sumažinti pieno produktų suvartojimą ir gliuteno kiekį maiste.
Požymiai: Jeigu odą niežti, ji smarkiai pleiskanoja, o po luobu vystosi uždegimas - jį reikia gydyti. Jeigu oda paraudusi, pleiskanų atsiranda ant veido, kaklo, už ausyčių, taip pat būtina kreiptis į gydytoją. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Jeigu bėrimas labai stiprus, taip pat reikia kreiptis į gydytoją. Labai dažnai sakoma, kad odos niežulį sukėlė alergija, motinos mityba ir t. t. Tai netiesa. Iš tiesų tai odos liga, kurią reikia gydyti. Tai odos liga, kurią reikia profesionaliai gydyti. Paprastai seborėjinis dermatitas nepriklauso nuo sezono. Jeigu paūmėja pavasarį, galima įtarti, kad tai atopinė egzema. Seborėjinis dermatitas gali paūmėti dėl šildomų patalpų oro.
Kaip elgtis, jeigu pasireiškia kūdikių galvos odos bėrimas?
Svarbiausia - nebandyti mechaniškai nuplėšti plutelių, nes tai gali pažeisti odą ir sukelti infekciją. Vietoje to rekomenduojama suminkštinti jas natūraliu aliejumi - pavyzdžiui, migdolų, kokosų arba specialiu kūdikių aliejumi. Aliejų reikia švelniai įmasažuoti į odą ir palikti kelioms valandoms ar nakčiai, o vėliau nuplauti švelniu kūdikių šampūnu.
Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą.
Jei paprastai šukuojant luobelė nemažėja, galima išbandyti šį populiariausią ir paprasčiausią naminį būdą luobelei pašalinti. Po plovimo plaukus galima atsargiai iššukuoti minkštu šepetėliu, kad pasišalintų atsilaisvinusios pleiskanos. Reikėtų vengti kvapiųjų ar agresyvių priemonių, nes jos gali dar labiau sudirginti odą.
Galima įsigyti ir specialų pleiskanų luobelei iššukuoti skirtą šepetį ar šukas, luobelės priežiūrai skirtą aliejuką ar kremą. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti. „KidsClin®“ serumas įsigeria į odą ir tiesiog švelniai tirpdo lipnų sausų riebalų sluoksnį. Ši priemonė papildomai sumažina drėgmės netekimą per odą ir atkuria odos apsauginio barjero funkciją, taip užkirsdama kelią pakartotinam luobelės atsiradimui.
Jeigu pleiskanų luobelės sritis didelė, pvz., galvos oda, pakartokite. Norėdami pašalinti lipnias odos pleiskanas naudokite šepetėlio pusę su kempinėle, LABAI ATSARGIAI masažuokite galvos odą ir pašalinkite pleiskanas šiurkščia šepetėlio puse. Šukos naudojamos ATSARGIAI pleiskanoms pašalinti vaikui iš plaukų. Tepkite „KidsClin®“ serumo kiekvieną rytą ir vakarą kol pleiskanų luobelė išnyks. Jeigu pleiskanų luobelė susidariusi kūdikiui aplink akis, „KidsClin®“ galima užpurkšti ant vatos diskelio, kad būtų lengviau patepti reikiamą sritį ir išvengti priemonės patekimo kūdikiui į akis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Gydytojo konsultacija reikalinga, jei: bėrimai plinta už galvos ribų - ant veido, už ausų ar kaklo, oda stipriai paraudusi, šlapiuojanti ar padengta pūlingomis plutelėmis, kūdikis neramus, dažnai kasosi ar blogai miega, bėrimai nepraeina per kelias savaites, nors oda prižiūrima tinkamai, įtariama alergija ar grybelinė infekcija. Tokiais atvejais pediatras arba dermatologas įvertins būklę ir paskirs atitinkamą gydymą.
Sunerimti reikia tuomet, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis. Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją.
Jeigu bėrimai atrodo paraudę, šlapiuojantys ar skleidžia nemalonų kvapą, svarbu nevartoti savarankiškai tepalų ar antibiotikų - būtina gydytojo apžiūra.
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikine apžiūra - gydytojas įvertina odos būklę, bėrimo tipą ir plitimą. Jei kyla įtarimų dėl infekcijos, gali būti atliekamas odos mėginio tyrimas (mikologinis ar bakteriologinis). Lengvais atvejais gydymas apsiriboja švelnia odos priežiūra - aliejų naudojimu, tinkamu galvos plovimu ir švelniu šukavimu. Gydytojas gali rekomenduoti specialų šampūną su cinko piritionu, selenu ar natūraliais priešuždegiminiais komponentais. Jei nustatomas atopinis dermatitas, skiriami emolientai (drėkinamieji kremai), kurie atkuria odos barjerą. Grybelinės infekcijos atveju gali būti taikomi antimikotiniai vaistai. Sunkesniais atvejais trumpam laikui gali būti skiriamas silpnas kortikosteroidinis kremas.
Paprastai šis bėrimas praeina be pasekmių, tačiau netinkamai prižiūrint gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija - oda tampa šlapiuojanti, atsiranda gelsvų šašų ir nemalonus kvapas. Negydant infekcija gali plisti į kitas galvos sritis. Kūdikiams, turintiems polinkį į alergijas ar atopinį dermatitą, bėrimai gali pasikartoti arba tapti lėtiniu odos jautrumu.
Profilaktika: Siekiant išvengti kūdikių galvos odos bėrimų, reikia užtikrinti švelnią ir nuoseklią odos priežiūrą. Galvą patartina plauti 2-3 kartus per savaitę švelniu, kvapų neturinčiu šampūnu, o drabužius ir patalynę - hipoalerginiais skalbikliais, kruopščiai juos išskalaujant. Kūdikio apranga turi būti lengva, kvėpuojanti, kad neperkaistų galva ir nesusidarytų prakaito.
Lopšio kepurėlė: pediatro patarimai tėvams (seborėjinis dermatitas) | AAP
Norint tinkamai pasirūpinti plaukučiais ir galvos oda reikėtų itin atsakingai rinktis šampūną. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas plaukų plovimo priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja. Galvą plauti rekomenduojama maždaug tris kartus per savaitę. Šlapius plaukučius reikėtų švelniai nusausinti rankšluosčiu. Džiovintuvo naudojimas gali pažeisti plaukų šaknis, išsausinti odą. Labai svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.
Jeigu naudojant kasdienės plaukų priežiūros priemones, pleiskanų daugėja, reiktų kreiptis konsultacijos pas specialistą. „Jei liga būna paūmėjusi, pasitelkiame salicilo rūgštį, kad nusluoksniuotume pleiskanėles. Kartais prireikia ir hormoninių vaistų, kurie mažina uždegimą. Jau geriau gydyti vaistais, nei suteikti progą ligai išplisti“, - pataria dermatovenerologė. Tik pasireiškusį seborėjinį dermatitą galima išgydyti ir dažnai žmogus į gydytojo kabinetą nebesugrįžta. Negydoma liga gali tapti lėtinė ir vis atsinaujinanti, priklausomai nuo oro sąlygų ar kitų veiksnių. „Siekiant sumažinti seborėjinio dermatito pasikartojimą reiktų naudoti priešgrybelinius šampūnu. Galima taip pat rinktis plaukų priežiūros priemones, kurių sudėtyje yra azolo, alilamino, cinko, seleno, deguto ar arbatmedžio“, - apie šampūnų pasirinkimą pasakoja gydytoja.
Kūdikiams, kurie turi pleiskanų luobelę, nerekomenduojama nuskusti plaukučių, nes ir taip jautri odelė gali būti dar labiau sudirginta. Tai tikrai nepadės atsikratyti pleiskanų.
Pasak vaikų ligų gydytojo, med.dr. -Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, alyvuogių. -Po išmaudymo šukuojant luobelė išsišukuoja. Žinoma, neužteks vieno ar kelių kartų. -Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą dar kartą. Sunerimti reikia, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma.
Statistika rodo, kad seborėjinis dermatitas paveikia nuo trijų iki dešimties žmonių iš šimto, tačiau liga dažniau diagnozuojama vyrams. Taip pat sergant imunodeficitinėmis ligomis, pavyzdžiui AIDS, seborėjinio dermatito tikimybė didėja. Tyrimų duomenimis, nuo trisdešimt iki aštuoniasdešimt procentų AIDS sergančiųjų turi šią odos ligą.
tags: #pleiskanojanti #zaizdele #ant #kudikio #galvos
