Vaikas žengia į mišką - į tylą, į šviesos lopinėlius, į žalumos kvapą. Čia jis ne tik klauso paukščių, bet ir savęs. Lietimasis prie samanų, vėjo gūsis, šlamesys - visa tai tampa vaiko emociniu žemėlapiu. Kiekvienas žingsnis moko nurimti, sustoti, išgirsti. Tai ne tiesiog veikla - tai būsenos kelionė. Kai gamta tampa mokytoja, o emocijos - upeliu, tekančiu per vaiko dieną.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose didelis dėmesys skiriamas vaikų ugdymo(si) procesui, kuris yra įtraukus, visuminis, žaismingas ir individualizuotas. Tai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Taip pat atliepiamas šeimos ir ugdymo įstaigos partnerystės principas, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę, kurioje tėvai ir darbuotojai pasitiki vieni kitais ir veikia dėl vaikų interesų.
Atnaujintas ikimokyklinio ugdymo turinys ir principai
Nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. įsigaliojo atnaujinta ikimokyklinio ugdymo programa, parengta vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais. Šie principai užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Daugiau nei 50% darbuotojų 2024 m. dalyvavo mokymuose, kaip dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį, vykdytus pagal Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą ,,Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“.
Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti ir turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku apmąsto vaiko veikimo patirtis, emocijas ir rezultatus.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima bendradarbiauja, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę.
Ugdymosi sritys ir visuminis ugdymas
Programoje išskirtos penkios ikimokyklinio ugdosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę ir apima ugdymo turinį bei veiklas.
Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymo kryptis, lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga, užtikrinanti kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos.
Pedagoginės strategijos ir ugdymo(si) organizavimo formos
Darželyje taikomos įvairios pedagoginės strategijos ir ugdymo(si) metodai, orientuoti į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą. Derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo strategijos.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Ypač svarbus ugdymo(si) kontekstų kūrimas, kai aplinka yra estetiškai patraukli, skatina vaikų tyrinėjimus ir iniciatyvas.
Kontekstų pavyzdžiai:
- Žaismės kontekstas: Palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo ir nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymo kontekstas: Skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: Padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Įtraukus ugdymas ir vaikų pasiekimai
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.
Ugdymosi srities „Mūsų sveikata ir gerovė“ pavyzdžiai
Šios srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.
Judėjimo skatinimas:
- Vaikai iki 1 metų vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų.
- 2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi, įveikdami kliūtis.
- 3-6 metų vaikai juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus.
Rankų judesių lavinimas:
- Pirmaisiais metais vaikai mokosi siekti žaislų, suimti daiktus, laikyti juos ir purtyti.
- 3-6 metų vaikai lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją dėliodami, konstruodami, virdami, piešdami ir kt.
Sveikos mitybos įgūdžių formavimas:
- Vaikai iki 3 metų su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus.
- 3-6 metų vaikai aiškinasi sveiko maisto naudą, tyrinėja sveikatos piramidę, dėlioja savo dienos meniu, samprotauja, tariasi ir renkasi sveikatai palankius maisto produktus.
Dienos ritmo pajautos ugdymas:
Siekiama padėti vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Vaikai ugdosi dienos ritmo pajautą, kai kasdienių veiklų metu mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus.
Projektinė veikla ir naujovės
Darželyje įgyvendintas projektas „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“ (2019-2021 m.). Projekto dėka įsigyti interaktyvūs iMo learn kubai, kurie padeda vaikams mokytis judant ir sukurti naują mokymosi būdą. Taip pat vyko naujas sveikatinimo projektas įmonėms/įstaigoms - „Aktyvi įstaiga“.
Šiais metais ypač džiugu pastebėti, kad renginių organizavime didelis dėmesys skirtas tvarumo principams. Naudojamos perdirbtos dekoracijos, atsisakyta balionų ir kitų netvarių sprendimų, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir ugdyti vaikų sąmoningumą apie gamtos tausojimą.
tags: #planavimas #vaiku #darzelyje
