Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, vystantis nėštumo metu, aprūpinantis vaisių maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Paprastai po gimdymo placenta lengvai atsiskiria nuo gimdos sienelės. Tačiau kartais kyla komplikacijų, kai placenta neatsiskiria tinkamai arba yra per giliai prisitvirtinusi prie gimdos. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek naujagimiui. Viena tokių komplikacijų yra patologinis placentos prisitvirtinimas, apimantis placentos akretą, įaugimą ir peraugimą.
Kas yra patologinis placentos prisitvirtinimas?
Patologinis placentos prisitvirtinimas yra reta, bet pavojinga akušerinė komplikacija, kai placenta prisitvirtina tiesiogiai prie gimdos raumeninio sluoksnio arba per giliai į jį įauga. Ši būklė skirstoma pagal prisitvirtinimo gylį:
- Placentos priaugimas (placenta accreta): Šiuo atveju placentos audinys tiesiogiai prisitvirtina prie gimdos raumens sluoksnio. Tai dažniausia patologinio prisitvirtinimo forma, sudaranti apie 75% atvejų.
- Placentos įaugimas (placenta increta): Placentos audinys įauga į dalį gimdos raumens sluoksnio. Ši patologija pasitaiko rečiau, apie 18-20% atvejų.
- Placentos peraugimas (placenta percreta): Pati sunkiausia ir daugiausiai komplikacijų sukelianti forma, kai placentos audinys perauga per visą gimdos raumens sluoksnį ir gali įaugti į gretimus organus, pavyzdžiui, šlapimo pūslę. Ji diagnozuojama 1 iš 250-500 patologinio placentos prisitvirtinimų.
Šios būklės gali sukelti didelį kraujo netekimą po gimdymo, nes placenta negali natūraliai atsiskirti nuo gimdos sienelės.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinis patologinio placentos prisitvirtinimo rizikos veiksnys yra randas gimdoje po buvusios Cezario pjūvio operacijos. Pastaraisiais dešimtmečiais Cezario pjūvio operacijų skaičius smarkiai išaugo, todėl ši patologija tampa vis dažnesne. Manoma, kad randai leidžia placentai giliau įsiskverbti į gimdos sienelę.
Kiti rizikos veiksniai apima:
- Ankstesnės gimdos operacijos.
- Placentos previa (būklė, kai placenta yra labai žemai gimdoje ir apima visą gimdos kaklelį arba jo dalį).
- Moters amžius.
- Kai kurios medicininės būklės, tokios kaip diabetas ar hipertenzija, kurios gali apsunkinti placentos atsiskyrimą.
Tačiau kartais ši būklė pasireiškia ir moterims, kurioms nebuvo atlikta placentos previa ar gimdos operacijos, arba net ir be Cezario pjūvio operacijų istorijos.
Diagnostika
Patologinis placentos prisitvirtinimas dažniausiai diagnozuojamas ultragarsinio tyrimo metu. Nėštumą prižiūrinčiam gydytojui akušeriui ginekologui jau pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinės patikros metu svarbu pažymėti placentos prisitvirtinimo vietą ir įvertinti, ar nėščioji turi rizikos veiksnių. Antrojo nėštumo trečdalio metu patologinės placentos prisitvirtinimo požymiai būna jau ryškesni, o galutinę diagnozę dažniausiai pavyksta nustatyti 28-32 nėštumo savaitę.
Jei gydytojui įtariama ši reta patologija, pacientė siunčiama į Perinatologijos centrą, kur gydytojai specialistai suteikia reikiamas konsultacijas ir sudaro nėštumo bei gimdymo priežiūros planą. Kartais prireikia ne tik akušerio-ginekologo, bet ir intervencinių radiologų, neonatologų, anesteziologų-reanimatologų bei urologų konsultacijų.
Pasekmės ir gydymas
Pagrindinė patologinio placentos prisitvirtinimo komplikacija yra didelis kraujo netekimas. Nėščiosios, esant šiai būklei, gali kraujuoti ir nėštumo metu. Daugiausiai kraujo moterys netenka, kai placenta negali atsiskirti nuo gimdos sienos natūralaus gimdymo ar planinės Cezario pjūvio operacijos metu. Vidutiniškai pacientės netenka apie 2-3 litrus kraujo ir joms visada prireikia kraujo perpylimo.
Dažniausiai pacientės, kurioms diagnozuotas patologinis placentos prisitvirtinimas, gimdo planinės Cezario pjūvio operacijos metu. Po jos gydytojas gali atlikti histerektomiją (savaiminį gimdos pašalinimą), siekiant sustabdyti kraujavimą. Moterys, norinčios ateityje turėti vaikų, turi galimybę atlikti chirurginę procedūrą, kuri gali išsaugoti vaisingumą, tačiau ji palieka didelę placentos dalį gimdoje ir gali reikalauti papildomų intervencijų, jei kraujavimas tęsiasi.
Jei po procedūros ir toliau kraujuoja iš makšties, gali būti rekomenduojama atlikti histerektomiją. Dėl šios procedūros ateityje pastoti tampa labai sunku.
Ankstesnė diagnozė ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs. Nors ankstesnėse klinikose tai buvo reta, dabar ši būklė vis labiau paplitusi - mažiausiai 1 iš 272 nėštumų yra paveiktas šios būklės. Laimei, anksti diagnozavus ir tinkamai gydant, galima išvengti ilgalaikių komplikacijų ir pasiekti visišką pasveikimą.
Proto Industrija kalbina Placenta.lt vadovą Ainį
Norint išvengti patologinio placentos prisitvirtinimo, svarbu mažinti Cezario pjūvio operacijų skaičių, nes po kiekvienos atliktos operacijos didėja rizika, kad atsiras patologinis placentos prisitvirtinimas sekančio nėštumo metu.
Pogimdyvinis laikotarpis
Po gimdymo moters organizmas patiria daugybę pokyčių, siekiant grįžti į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Kas vyksta gimdoje po gimdymo?
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70% žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Hemorojus
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikos svyravimai
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Krūtų pokyčiai
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų slinkimas
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga makštis
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo nelaikymas
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Kūno patinimas
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytiniai santykiai
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių. Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Užsilikusi placenta ir membranos
Užsilikusi placenta ir membranos be kraujavimo yra būklė, kai placenta ir jos membranos lieka gimdoje po gimdymo. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, nes užsilikusi placenta gali sukelti uždegimą, infekcijas ir netgi kraujo krešėjimo problemas. Pagrindinės užsilikusios placentos priežastys apima nepakankamą placentos atsiskyrimą nuo gimdos po gimdymo, anksčiau buvusias placentos problemas, tokias kaip placentos previa, ir moters amžių. Taip pat gali turėti įtakos kai kurios medicininės būklės, tokios kaip diabetas ar hipertenzija, kurios gali apsunkinti placentos atsiskyrimą.
Pagrindiniai simptomai gali būti skausmas pilvo apačioje, karščiavimas, nemalonus kvapas iš makšties, nuovargis ir kraujavimas, nors šiuo atveju gali nebūti matomo kraujavimo. Užsilikusi placenta diagnozuojama naudojant ultragarsinius tyrimus, kurie leidžia matyti, ar placenta vis dar yra gimdoje. Gydytojai gali taip pat atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų uždegiminių procesų buvimą organizme.
Gydymas užsilikusiai placentai gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažnai gydytojai rekomenduoja placentos pašalinimą chirurginiu būdu, jei ji nesiskiria natūraliai. Be to, gali būti skiriami antibiotikai, kad būtų išvengta infekcijų. Kai kuriais atvejais, jei komplikacijų nėra, galima stebėti būklę, tačiau tai reikalauja nuolatinio medicininio stebėjimo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip minimaliai invazinės procedūros, taip pat gali būti svarstomos, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo.
tags: #placentos #pasilikimas #gimdoje #po #gimdymo
