Ankstyvas placentos atsiskyrimas, dar vadinamas placentos abrupcija, yra būklė, kai placenta, kuri paprastai yra pritvirtinta prie gimdos sienelės, atsiskiria per anksti, dažniausiai prieš gimdymą. Teisingas placentos prisitvirtinimas ir funkcionavimas yra esminiai nėštumo metu, kad būtų užtikrinta vaisiaus sveikata ir vystymasis. Placenta paprastai lieka tvirtai pritvirtinta prie gimdos per visą nėštumą, nes ji tiekia vaisiui deguonį ir maistines medžiagas. Atsidalijus placentai, vaisiui gresia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumas, o nėščiajai gali kilti rimtas kraujavimas, dėl kurio būtina skubi medicininė pagalba. Ankstyvas placentos atsiskyrimas yra sunki nėštumo komplikacija, kuri gali sukelti kraujavimą, skausmą ir netgi pavojų vaisiaus gyvybei. Tai yra viena pagrindinių motinos ir vaisiaus mirtingumo bei sergamumo priežasčių. Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažniausiai pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą, tačiau jis gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.

Kada ir kaip pasireiškia placentos atsiskyrimas

Priešlaikinis placentos atsidalijimas gali pasireikšti staiga ir sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo atsidalijimo laipsnio ir vaisiaus bei motinos būklės. Dažniausiai placenta atsiskiria staiga, ypač nėštumo pabaigoje, trečiame trimestre, tačiau ši komplikacija gali ištikti bet kuriuo metu po 20 nėštumo savaitės. Kai kurie simptomai yra labai akivaizdūs ir gali reikšti būtinybę skubiai kreiptis į gydytoją. Svarbu žinoti, jog kraujavimo intensyvumas ne visada rodo atsiskyrimo sunkumą, nes dalis kraujo gali susikaupti gimdos viduje.

Simptomai, kurie gali būti susiję su placentos atsiskyrimu:

• Staigus arba nuolatinis pilvo, nugaros skausmas.
• Stiprus, nuolatinis skausmas apatinėje pilvo arba nugaros dalyje, kuris nepraeina keičiant kūno padėtį.
• Dėl gimdos jautrumo - greiti, pasikartojantys sąrėmiai.
• Gimda gali jaustis kieta arba įtempta, nes ji reaguoja į atsidalijimą.
• Galimi vaisiaus širdies ritmo sutrikimai.
• Nedidelis, protarpinis kraujavimas iš makšties.
• Dažniausiai motina patiria makšties kraujavimą, kuris gali būti lengvas arba intensyvus. Tačiau kai kuriais atvejais kraujavimas gali likti vidinis, jei kraujas kaupiasi už placentos.
• Sumažėjęs vaisiaus judrumas: Vaisiaus judesiai gali sumažėti arba visiškai nutrūkti, nes placentos atšoka gali sumažinti vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
• Mažesnis vaisiaus augimo tempas ar sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis (vadinama lėtine forma).
• Šokas: Sunkiais atvejais, kai motina patiria didelį kraujo netekimą, gali pasireikšti šoko požymiai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, sumažėjęs kraujospūdis.

Priežastys ir rizikos faktoriai

Nors tikslios priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastys nėra visiškai aiškios, yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti šios būklės tikimybę. Šie veiksniai gali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie placentos atšokos. Rizika išauga, jei:

• Motina anksčiau yra patyrusi placentos atsiskyrimą (rizika kartotis apie 1 iš 10 atvejų). Moterims, kurios jau patyrė placentos atsiskyrimą ankstesniame nėštume, yra didesnė tikimybė, kad ši būklė pasikartos.
• Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (tiek iki, tiek ir pradėjus nėštumą). Aukštas kraujospūdis (gestacinė hipertenzija ar preeklampsija) yra dažniausia priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastis.
• Rūkoma prieš nėštumą ar jo metu (kiekvieneri metai rūkymo padidina riziką net 40 procentų). Tabako, kokaino ar kitų narkotikų vartojimas nėštumo metu padidina placentos atsidalijimo riziką.
• Vartojami kai kurie narkotikai, ypač kokainas (iki 10 procentų kokainą vartojančių moterų nėštumo pabaigoje patiria atsiskyrimas).
• Fizinis pilvo sužeidimas, pvz., kritimas ar autoįvykis. Fizinės traumos, pvz., smūgiai į pilvą (automobilio avarijos ar smurtiniai veiksmai), gali paskatinti placentos atšoką. Tiesioginė gimdos atšokos priežastis gali būti pilvo trauma.
• Nėštumas vyresniame amžiuje (rizika didėja nuo 35 metų, daugiausiai nustatoma virš 40 metų moterims). Vyresnio amžiaus nėščiosioms (ypač vyresnėms nei 35 metų) yra didesnė rizika susirgti šia komplikacija.
• Dvynių ar daugiavaisiai nėštumai - ypač jei po pirmojo gimsta kitas kūdikis, o placenta dar nespėja „išlikti“. Motinoms, kurios laukiasi dvynukų ar daugiau vaisių, yra didesnė tikimybė, kad gali įvykti placentos atšoka.
• Per didelis vaisiaus vandenų kiekis gimdoje (susidaro didelis spaudimas gimdos ertmėje). Polihidramnionas: Per didelis vaisiaus vandenų kiekis gimdoje gali padidinti spaudimą ir sukelti placentos atsidalijimą.
• Pažeistas ar prieš laiką plyšęs vaisiaus vandenų maišelis.
• Gimdos uždegiminiai procesai (vaisiaus dangalų uždegimas - chorioamnionitas).
• Daug gimdymų ar abortų.

Vengimas žalingų įpročių, ypač tabako, alkoholio ir narkotikų, gali sumažinti komplikacijos tikimybę.

Kaip nustatomas placentos atsiskyrimas

Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažnai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir atliktais tyrimais. Greita ir tiksli diagnostika yra labai svarbi siekiant sumažinti motinos ir vaisiaus komplikacijas. Pastebėjus kraujavimą ar staigius pilvo skausmus nėštumo metu, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas atliks apžiūrą, paskirs kraujo tyrimus, gali būti taikoma ultragarsinė patikra, nors ultragarsas ne visada padeda nustatyti šią diagnozę.

Diagnostikos metodai:

• Fizinė apžiūra: Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, įvertindamas kraujavimą, pilvo skausmą ir gimdos kietumą.
• Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsas gali padėti nustatyti placentos padėtį ir įvertinti vaisiaus būklę. Tačiau ultragarsas ne visada gali tiksliai parodyti placentos atsidalijimą, todėl kitų klinikinių požymių įvertinimas yra labai svarbus.
• Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai atliekami siekiant nustatyti hemoglobino lygį ir kraujo krešėjimo rodiklius, kurie gali padėti įvertinti kraujo netekimą ir galimą krešėjimo sutrikimą (pvz., DIC - diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją).
• Kardiotokografija (CTG): Šis tyrimas naudojamas vaisiaus širdies ritmo ir gimdos susitraukimų stebėjimui. Jei vaisiaus širdies ritmas yra nenormalus, tai gali reikšti deguonies trūkumą dėl placentos atsidalijimo.

Ligos klasifikacija

Priešlaikinis placentos atsidalijimas klasifikuojamas pagal atsidalijimo laipsnį ir simptomų sunkumą. Klasifikacija padeda įvertinti būklės rimtumą ir parinkti tinkamą gydymą.

• Lengvas atsidalijimas: Mažiau nei 25 % placentos yra atsidalijusi nuo gimdos sienelės. Kraujavimas dažniausiai yra nedidelis, o vaisiaus gyvybingumas nėra tiesiogiai paveiktas. Ši būklė gali būti gydoma stebint.
• Vidutinio sunkumo atsidalijimas: Tarp 25 % ir 50 % placentos atsidalijo. Yra reikšmingesnis kraujavimas, skausmas ir vaisiaus distress (vaisiaus streso) požymiai.
• Sunkus atsidalijimas: Daugiau nei 50 % placentos atsidalijo, o tai sukelia intensyvų kraujavimą, stiprų skausmą ir gali sukelti motinos ir vaisiaus gyvybei pavojingą būklę.

Gydymo galimybės

Priešlaikinio placentos atsidalijimo gydymas priklauso nuo atsidalijimo sunkumo, nėštumo trukmės ir vaisiaus bei motinos būklės. Gydymo tikslas - stabilizuoti motiną ir užtikrinti vaisiaus saugumą. Placenta, atitrūkusi nuo gimdos, nebegali būti pritvirtinta iš naujo, todėl gydymas pasirenkamas atsižvelgiant į nėštumo savaitę, vaisiaus ir motinos būklę.

• Lengvas atsidalijimas: Jei atsidalijimas yra lengvas ir vaisius yra stabilus, nėščiajai gali būti rekomenduojama stebėti ligoninėje, riboti fizinę veiklą ir laikytis gulimos padėties. Gali būti skiriama intraveninė terapija skysčiams papildyti.
• Skubus gimdymas: Jei atsidalijimas yra sunkus arba vaisius ir motina yra pavojingoje būklėje, gali prireikti skubaus gimdymo. Jei nėštumas yra pakankamai pažengęs, dažnai atliekamas Cezario pjūvis. Gimdymas vaginaliniu būdu gali būti svarstomas, jei vaisius ir motina yra stabilūs.
• Kraujo perpylimas: Esant dideliam kraujo netekimui, motinai gali prireikti kraujo perpylimo, siekiant atkurti kraujo tūrį ir stabilizuoti kraujotaką.
• Vaistai: Gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį arba skatinti vaisiaus plaučių brandumą, jei reikia atlikti priešlaikinį gimdymą. Taip pat gali būti skiriami vaistai, mažinantys gimdos tonusą ir atpalaiduojantys gimdą.
• Stebėjimas ir poilsis: Jei nėštumas yra pakankamai ankstyvas ir būklė stabili, gali būti rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas, ribojant fizinę veiklą.

Galimos komplikacijos

Placenta atsiskyrimas - tai reta, tačiau pavojinga nėštumo komplikacija, kai placenta nuo gimdos sienelės atitrūksta per anksti, dar prieš kūdikiui būnant pasirengus gimti. Ši būklė kelia riziką tiek motinai, tiek vaisiui, nes placenta yra gyvybiškai svarbi deguonies ir maistinių medžiagų tiekimui kūdikiui. Jeigu atsiskiria tik nedidelė placentos dalis, pasekmės gali būti menkos. Tačiau didesnis atsiskyrimas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip vaisiaus hipoksija (deguonies trūkumas), vaisiaus žūtis, motinos stiprus kraujavimas, koaguliacijos sutrikimai (pvz., DIC) ir netgi motinos mirtis.

Jeigu moteris turi neigiamą faktorių (Rh-), suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, siekiant išvengti serologinio (rezus) konflikto. Jeigu placentos atšoka yra didelė, kraujavimas yra gausus, įtariama, kad vaisius būklė yra bloga arba yra žinoma, kad jis žuvęs, arba kyla pavojus nėščiosios sveikatai ir gyvybei, nėštumas yra užbaigiamas.

tags: #placentos #atsiskyrimas #nestumo #metu

• Saugumas jūsų namuose
• Spalvų mokymasis per žaidimus
• Kaip paruošti daržą žiemai
• Pratybos ikimokykliniame amžiuje
• Menininko Antano Mončio kelionė