Kamuojant alergijai norisi kuo greičiau pradėti gerti vaistus, sušvelninančius nemalonius simptomus. Tačiau jei esate nėščia, viskas nebe taip paprasta: ne tik būtina skaityti vaistų informacinius lapelius ir domėtis, ar jie yra saugūs vartoti nėščiosioms, bet kaskart patariama pasitarti ir su gydytoju.
Pastebėta, kad nėščioms moterims alergijos dažniausiai pasireiškia per nosį. Kas antra nėščioji skundžiasi alergine sloga ar miegoti trukdančiu nosies užgulimu. Jeigu šiuos simptomus moteris jautė ir iki nėštumo, greičiausiai moteris ir anksčiau turėjo alerginę slogą. Alerginė sloga nėštumo laikotarpiu dažniausiai susijusi su hormoniniais pokyčiais nėščiosios organizme. Ši liga dar vadinama nėščiųjų hormoniniu rinitu. Jis pasireiškia sunkiu kvėpavimu per nosį, skaidriomis nosies išskyromis bei čiauduliu.
Bronchinė astma nėščiosioms pasireiškia kur kas rečiau. Paskaičiuota, kad bronchinė astma kamuoja vos 2% nėščiųjų. Bronchine astma dažniausiai susiserga tos nėščios moterys, kurios šį susirgimą turėjo ir iki nėštumo. Svarbiausia nėštumo metu stebėti. Bronchinės astmos paūmėjimas dažniausiai pasireiškia 24-36 nėštumo savaitę, o per paskutines keturias nėštumo savaites didžioji dalis moterų pastebi pagerėjimą.
Paskutiniu neštumo laikotarpiu daugelis moterų pastebi, jog pasunkėja kvėpavimas arba atsiranda dusimas dėl gimdos padidėjimo, kuris apsunkina krūtinės ląstą. Paskutiniais nėštumo mėnesiais ant nėščiosios pilvo gali atsirasti paraudimai ar dėmės, tačiau tai nebūtinai yra alergijos požymiai. Alergologo konsultacija vis tiek būtina, kadangi alerginiai susirgimai gali būti paveldimi, o nėščiajai sergant bronchine astma reikia stebėti, ar kūdikis nejaučia deguonies trūkumo. Deguonies trūkumas gali turėti įtakos mažam kūdikio svoriui arba net iššaukti priešlaikinį gimdymą.
Rizika vaikui paveldėti alerginį susirgimą padidėja 60-80%, jeigu abu tėvai turi kokią nors alergiją, o jeigu vienas iš tėvų - rizika sumažėja iki 50%. Sumažinti vaiko susirgimo alergija tikimybę įmanoma, kai nėščioji itin rūpinasi savo mityba. Nėščioms moterims iš savo mitybos raciono reikia išbraukti arba itin riboti maisto produktus, kurie dažniausiai laikomi alergenais, kadangi nėščiosios skrandis yra pats tiesiausias kelias perduoti kūdikiui alergenus.
Alergijos priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu imuninė sistema gali būti jautresnė, todėl alergijos gali pasireikšti net ir toms moterims, kurios anksčiau nebuvo alergiškos. Alerginis bėrimas - tai imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius, vadinamus alergenais. Nėštumo metu gali pasireikšti specifinės odos ligos, kurios dažnai sukelia niežulį ir bėrimus. Svarbu atskirti šias ligas nuo įprastų alerginių reakcijų.
Dažniausi alergenai, sukeliantys bėrimus:
- Maistas: Kai kurie maisto produktai, tokie kaip žemės riešutai, kiti riešutai, kiaušiniai, vėžiagyviai, pienas, kviečiai ir sojos produktai, gali sukelti alergines reakcijas.
- Vaistai: Antibiotikai (ypač penicilinas ir sulfonamidai), aspirinas ir ibuprofenas taip pat gali sukelti alergiją.
- Vabzdžių įgėlimai ar įkandimai: Uodai, vapsvos, bitės, širšės ir skruzdėlės gali sukelti alergines reakcijas.
- Fiziniai dirgikliai: Slėgis, šaltis, karštis, fiziniai pratimai ar saulė gali išprovokuoti dilgėlinę.
- Gyvūnų pleiskanos: Alergija šunims, katėms ir kitiems gyvūnams.
- Žiedadulkės: Žiedadulkės gali sukelti sezoninę alergiją.
- Metalai: Dažniausiai alergiją sukelia nikelis, naudojamas papuošalų gamyboje.
Alerginio bėrimo simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo alergeno ir individualios organizmo reakcijos. Dažniausi simptomai:
- Odos bėrimas (raudoni spuogeliai, dėmės, pūslės).
- Niežulys.
- Odos paraudimas.
- Odos patinimas.
- Odos perštėjimas.
- Dilgėlinė (iškilę, niežtintys plotai).
- Sausumas ir lupimasis.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Stenkitės vengti bet kokių vaistų, kurie nėra būtini, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Viena iš vengtinų medžiagų yra dekongestantas pseudoefedrinas. Vartojant jį pirmąjį nėštumo trimestrą gali pasitaikyti tam tikrų apsigimimų.
Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduotinas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas (Sudafed) naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.
Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu. Budezonidas (Rhinocort), flutikazonas (Flixonase, Avamys), mometazonas (Nasonex) yra saugūs , jų patekimas į kraują yra minimalus, todėl galimas pavojus vaisiui yra abejotinas.
Anafilaksinių reakcijų metu būtina naudoti antihistamininius vaistus. Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas (įeinantis į Coldact; Chlor Trimeton) ir difenhidraminas (Dimedrol, Benadryl), pastarasis turėtų būti pirmo pasirinkimo preparatas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą. Naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas (Claritin) ir cetirizinas (Zyrtec), trūksta duomenų apie jų įtaką nėščioms moterims. Tačiau esant ryškiam nepageidaujamam senųjų antihistaminikų poveikiui, manoma, kad jų vartojimas pakankamai saugus.
Astma ir nėštumas
Astma, kaip ir kitos alerginės ligos, yra vienos svarbiausių ir dažniausiai pasitaikančių nėštumą komplikuojančių susirgimų. Tinkamai gydoma ji nesukelia rūpesčių nei motinai, nei vaisiui, tačiau blogai kontroliuojama astma gali komplikuoti nėštumą, išprovokuoti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą.
Žinoma, kad nėštumo metu trečdaliui moterų astmos eiga palengvėja (dažniausiai sergančioms lengva astma), trečdaliui pablogėja (dažniausiai sergančioms sunkios eigos astma), o likusiųjų moterų astma lieka stabili. Visi astmos eigos pokyčiai, atsiradę nėštumo metu, išnyksta iki 3 mėn. po gimdymo ir astmos eiga tampa tokia pačia kaip ir prieš nėštumą.
Paprastai astma paūmėja tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės ir tik mažiau kaip 10% pacienčių astma paūmėja gimdymo metu. Svarbiausias ir pavojingiausias astmos poveikis vaisiui pasireiškia sumažėjusiu deguonies kiekiu motinos, o tuo pačiu ir vaisiaus, kraujuje, kuris ypatingai ryškus būna paūmėjimų metu. Paskutiniąsias 4 sav. astmos eiga palengvėja daugeliui moterų.
Nėštumas moteriai, sergančiai astma, turi keleriopą poveikį. Nėštumo metu moters organizme padaugėja estrogenų, kurie sukelia nosies kapiliarų (smulkiųjų kraujagyslių) persipildymą krauju, dėl ko atsiranda nosies užburkimas, ypač ryškus III trimestre. Padidėjęs progesterono kiekis padažnina kvėpavimą ir sukelia oro trūkumo jausmą. Visi šie simptomai gali sudaryti įspūdį, kad astma paūmėjo, tačiau tikslią diagnozę padeda nustatyti spirometrija arba pikinės iškvėpimo srovės matavimas.
Nėščioms moterims paprastai skiriami inhaliaciniai antiastminiai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu (bronchuose) ir beveik nepatenka į kraujotaką. Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius.
Inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai naudojami ūmiam astmos priepuoliui nutraukti. Visi jie, pvz. salbutamolis (Ventolin) yra saugūs vartoti nėščiosioms. Kai kurie jų yra išbandyti gydant nėščiasias. Jų injekcijos kartais naudojamos priešlaikinio gimdymo gydymui.
Priešuždegiminiai vaistai vadinami astmą kontroliuojančiais, mažinančiais uždegimą bronchuose. Jiems priklauso inhaliuojami kortikosteroidai ir leukotrienų antagonistai. Tarp inhaliacinių kortikosteroidų dažniausiai naudojami kortikosteroidai (flutikazonas, Flixotide; budezonido,) yra saugūs. Kartais esant sunkiai astmos eigai, gali būti pavartoti injekciniai ar peroraliniai kortikosteroidai (prednizolonas, deksametazonas). Tyrimais nustatyta, kad juos vartojant pastoviai truputį padidėja priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar mažo svorio kūdikio gimimo rizika, bet jų suteikiama nauda yra žymiai didesnė.
Imunoterapija ir vaistų vartojimas maitinant krūtimi
Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.
Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui. Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15min. po maitinimo krūtimi ar 3-4 val. iki kito maitinimo.
How to reduce food allergies in your baby
Alergijos profilaktika ir mityba
Jeigu nėščia moteris yra priskiriama alerginių susirgimų rizikos grupei, nėštumo metu rekomenduojama namuose nelaikyti gyvūnų. Nėštumo metu ir maitinančioms moterims draudžiama rūkyti ar būti prirūkytoje aplinkoje, kadangi rūkalų dūmai neigiamai veikia kūdikio plaučių vystymąsi. Viena surūkyta cigaretė sukelia 20-30 minučių trunkančius gimdos kapiliarų spazmiškus susitraukinėjimus, o tai sutrikdo kūdikio aprūpinimą deguonimi.
Norint padėti vaikui išvengti alergijos, rekomenduojama kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais maitinti krūtimi. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad alergizuojančių maisto produktų vengimas nėštumo metu neapsaugo vaiko nuo atopinio dermatito per pirmus 18 gyvenimo mėnesių. Griežta motinos dieta gali turėti įtakos priešlaikiniam gimdymui, mažesniam naujagimio svoriui.
Dauguma moterų, sergančių astma ar kitomis alerginėmis ligomis ir tinkamai gydomos, sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Svarbu atsiminti, kad deguonies trūkumas vaisiui gali turėti žymiai daugiau ir blogesnių pasekmių nei antiastminiai vaistai.
Atsakymai gali slypėti šeimos sveikatos istorijoje. Alerginėmis ligomis serga vis daugiau žmonių. Europoje sergamumas siekia 20 procentų visuomenės. Prognozuojama, kad šie skaičiai ir toliau dramatiškai didės. Dažnai polinkį sirgti alergijomis lemia paveldimumas. Jei abu tėvai serga kokia nors alergija, tikimybė, kad alergija sirgs ir vaikas, siekia iki 80 procentų.
Jei šeimoje yra alergiškų kūdikių ir vaikų, rekomenduojama papildomus maisto produktus ir sultis kūdikiui pradėti duoti ne anksčiau kaip šeštą gyvenimo mėnesį. Naujus maisto produktus patartina duoti po vieną ir tik po vieną naują produktą per savaitę. Iki 9-12 mėnesių amžiaus geriau neduoti ragauti kiaušinių, žuvies ir kviečių miltų produktų.
Jei įtariama alergija, būtina kreiptis į gydytoją, alergologą, kuris atliks odos dūrio mėginius, patvirtinančius alergiją. Jei yra pažeista kūno oda, tas vietas reikia ypatingai saugoti nuo traumų, dirgiklių, kartais gali prireikti gydymo antibiotikais bei eliminacinės dietos laikymosi.
Nėštumo metu, jei pati nesate alergiška, svarbu valgyti ir riešutų, ir žuvies, ir kiaušinių. Pasirūpinkite, kad nėštumo metu jūsų maisto racione būtų ilgosios grandinės polinesočiosios omega 3 dokozaheksaeno rūgšties (DHR) ir eikozapentaeno rūgšties (EPE) - valgykite riebią žuvį, tokią kaip atlantinę skumbrę ir lašišą, kuriose šių rūgščių gausu. Stenkitės nėštumo metu ir maitindamos krūtimi suvalgyti jų po 2-3 porcijas per savaitę. Tai kūdikiui gali padėti apsisaugoti nuo egzemos ankstyvuoju gyvenimo etapu.
Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali būti susijęs su didesniu sergamumu alergijomis. Rūpinantis sveika žarnyno mikrobiota, stiprinama ir imuninė sistema. Taip pat svarbūs ir prebiotikai, jie - tarsi probiotikų maistas, padedantis gerosioms bakterijoms augti ir apsisaugoti nuo kenksmingų bakterijų.
