Sparčiai augančiam kūdikiui, nepaisant žindymo teikiamos naudos, prireikia daugiau maistinių medžiagų, nei jam suteikia mamos pienas. Tinkamas primaitinimas mėsa yra svarbus kūdikio vystymuisi, skonio pojūčių ugdymui ir virškinimo sistemos brendimui.
Kada pradėti primaitinimą mėsa?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius maitinti vien tik motinos pienu arba mišinuku iki 6 mėnesių amžiaus, o tuomet pradėti pamažu įvesti kietą maistą. Tačiau daugelis tėvų ir pediatrai sutaria, kad primaitinimą galima pradėti šiek tiek anksčiau, apie 5-6 mėnesį, atsižvelgiant į individualius kūdikio vystymosi požymius.
Kada pradėti primaitinimą? Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti.
Mėsa - svarbus elementas kūdikio mityboje. Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Kokią mėsą rinktis?
Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, vištiena, kalakutiena. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama.
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t.
Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).
Kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.
Kai kūdikiui sukanka 5-7 mėn. ir jis yra įpratęs prie pirmosios daržovių košės, galima pasiūlyti mėsos tyrės. Raudona (liesa) mėsa yra nepakeičiamų amino rūgščių, pilnaverčių, organizmui būtinų baltymų, kurių daugiau nei 90 proc. organizmas įsisavina, šaltinis. Raudonoje mėsoje yra daug mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, magnio, sieros, geležies, vario, cinko ir kitų, nedaug vitaminų (B1, B2, B6 ir kitų), nedaug cholino (medžiagos būtinos organizmui ir panašios pagal funkciją į vitaminus). Vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis įvairiose raudonos mėsos rūšyse yra nevienodas, pvz., triušienoje jų yra daugiau nei jautienoje ar veršienoje. Jaunų gyvūnų mėsoje visuomet yra daugiau visų minėtų medžiagų. Bet kurių jaunų gyvnų mėsa yra lengviau virškinama ir įsisavinama, nes joje yra mažiau jungiamojo audinio. Vaikams, ypač mažesniems, labai naudinga garuose virta mėsa. Nėra vienos vertingiausios mėsos rūšies. Mėsų rūšys viena nuo kitos truputį skiriasi. Vienos - švelnesnės, minkštesnės, turi mažiau jungiamojo audinio, kitos - kietesnės, vienos turi daugiau riebalų, kitos - mažiau. Tinkamiausia pirmoji mėsa yra veršiena, nes joje daugiau nei kitoje gyvūninėje mėsoje lengvai pasisavinamos geležies ir aukštos kokybės baltymų, mažiau riebalų. Be to, ji yra minkšta, iš jos lengviau pagaminti mėsos tyrę. Jei nėra galimybių kaip pirmąją mėsą duoti veršieną, tiks triušiena, nutriena, o jų neturint - aviena ir kiauliena. Segantiems atopiniu dermatitu kūdikiams pirmoji mėsos tyrė turėtų būti pagaminta iš avienos. Paukštiena, ypač pramoniniu būdu užauginti broileriai (vištiena), nesvarbu, kokia jo dalis (krūtinėlė, ar šlaunys) bus skirta kūdikio mitybai, savo kokybe gerokai atsilieka nuo veršienos ir kitos gyvūninės mėsos.
Kaip paruošti mėsą kūdikiui?
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Kad išvirta mėsa išliktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Kai mėsa smulkiau supjaustoma, tada daugiau maistinių medžiagų pereina į vandenį. Mėsą dėkite į verdantį sūrų vandenį (8 g druskos 1 litrui vandens). Įdėjus mėsą, kurį laiką vanduo nustoja viręs, bet liepsnos nereikia padidinti. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (kunkulai) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų.
Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos.
Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.
Nuo kiekio pradėti ir kaip didinti mėsos porcijas?
Mėsos tyrę pradėkite duoti su daržovių koše. Tokiam kiekiui mėsos tyrės pagaminti užtenka degtukų dėžutės dydžio mėsos gabaliuko. Kas antrą-trečią parą mėsos tyrės kiekį didinkite po vieną arbatinį šaukštelį iki 40-50 g parai. Toks mėsos kiekis kūdikiui gali būti sumaitinamas per vieną ar du kartus.
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Svarbūs patarimai
- Bet koks naujas papildomas maistas turi būti siūlomas ramiam, nesergančiam vaikui.
- Pradedama nuo minimalaus kiekio (1 arbatinio šaukštelio) 2-3 kartus per dieną.
- Maždaug savaitę siūlomas vieno produkto patiekalas, nepridedant druskos ir cukraus, ir stebima, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų.
- Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas. Tada siūlomas kitas maisto produktas.
- Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite.
- Įpratusio prie atskirų maisto produktų kūdikio meniu atsiranda patiekalai iš kelių daržovių, jei kiekvienas komponentas yra gerai toleruojamas.
- Kūdikio racione naudojant kelių produktų grupių patiekalus, galima žymiai išplėsti maistinių medžiagų įvairovę ir pagerinti patiekalo skonio savybes.
- Pirmam kartui visai pateikite mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį.
- Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
- Svarbu - jokio cukraus, druskos ar prieskonių!
Pirmasis kūdikio maistas – išsamus kietojo maisto pradėjimo vadovas
Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).
Geriausia kaskart pirkti šviežią mėsą, bet parduotuvėje ne visada norės Jums atpjauti „muilo dydžio gabaliuko“. Jei perkate didesnį mėsos gabalą, prieš dėdami į šaldiklį, supjaustykite nedideliais gabalėliais (100-200 g), kad kiekvieną kartą būtų patogu pasiimti vieną gabaliuką. Mėsą atšildykite kambario temperatūroje. Prieš virimą jokios mėsos nereikia mirkyti vandenyje. Ją nuplaukite šaltu vandeniu, pašalinkite sausgysles, paviršiuje esančius smulkius kauliukus (atsiradusius mėsą kapojant). Tik taip verdant iš mėsos į vandenį išeina mažiau baltymų ir kitų medžiagų bei joje esančio vandens. Dėl to mėsa lieka minkštesnė, sultingesnė, turi daugiau nepakeičiamų amino rūgščių. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, tačiau nepatižusi. Pervirta mėsa nesileidžia pjaustoma, veliasi apie peilį, neskani, limpa prie liežuvio. Verdama jaunų gyvūnų mėsa netenka daug - apie 40-50 proc. svorio. Pagyvenusių gyvūnų mėsa verdama netenka 25-40 proc. svorio. Virimo laikas priklauso nuo verdamo mėsos gabalo dydžio - nedideli gabalai verda trumpiau. Verdamas mėsos gabalas turi būti visiškai apsemtas, virš jo turi būti apie 2-3 cm vandens. Taip, nupilti. Iš nuvirto vandens negaminkite jokių sultinių.
Visų pirma skiriasi kaina - pramoniniu būdu pagaminti patiekalai yra brangesni už pagamintus namuose, tačiau jie sutaupo daug mamos ar močiutės laiko. Pvz., 6,5 mėn. kūdikiui negalima duoti pramoniniu būdu pagamintų mėsos patiekalų, kurie skirti 8 mėn. ir vyresniems kūdikiams. Pirkite tokio dydžio pakuotes (stiklainiukus), kad kūdikis košytę suvalgytų per vieną kartą. Be to, ji turi būti labai gerai veterinariškai patikrinta.
Mėsos tyrės nereikia gardinti grietine, sviestu, aliejumi. Rūgštys padeda pasisavinti geležį. Mėsos košė pradedama duoti mėnesiu anksčiau nei kruopų košė. Jai jau įvedamos kruopos, mėsos tyrė gali būti maišoma su nenušlifuotų ryžių (t.y..
Pirmoji mėsos tyrė turi būti skysta. Tuomet, kai kūdikiui sukanka 8 mėn., mėsą jau galima stambiau sutrinti. Kiekvieną kartą mėsos tyrę ar grubiau sutrintą mėsą gaminkite prieš ja maitindami vaikutį.
Visiems kūdikiams pirmąją mėsą galima duoti tik liesą. Gyvūninė mėsa yra geriau nei paukštiena. Jokio amžiaus kūdikiams nerekomenduotina ančių bei žąsų mėsa, nes ji riebesnė už kalakutieną. Sriubos, sriubytės, sriubutės, sultiniai jokio amžiaus kūdikiams neduodami, nes neturi mitybinės vertės. Pirmsios daržovių košės su pirmąja mėsa negalima keisti jokiomis sriubomis. Tik mėsoje yra vitamino B12, kuris reikalingas eritrocitams - raudoniesiems kraujo kūneliams, pernešantiems deguonį - susidaryti. Be deguonies gyvenimas neįmanomas. Pagvokite, argi galima kūdikius ir vaikus sąmoningai „vesti prie ligos“ verčiant būti juos vegetarais? Europos Sąjungos valstybėms rekomenduotas sveikų kūdikių mitybos standartas aiškiai pasako: „Vegetarizmas kelia susirūpinimą dėl to, kad atsiranda geležies, cinko, vitamino B2, vitamino B12, vitamino D, kalcio trūkumas ir neadvekvatus organizmo poreikiams energijos patekimas.
Nėra produkto, kuris gali pakeisti mėsą. Tai, kad mėsos nevalgo sveikas kūdikis - šeimos problema. Galbūt siūlydami pirmąją mėsą kūdikiui suteikėte neigiamų emocijų ir dėl to jis vengia mėsos? Prisiminkite, kad ir pirmosios mėsos, ir bet kokio kito pirmojo produkto skonis kūdikiui yra naujas, prie kurio kartais pripranta tik per 15-20 davimo kartų. Gyvūninę mėsę galite pakeisti kalakutiena. Pirmųjų metų pabaigoje kūdikiui galite duoti virtos žuvies. Jos duokite tiek pat, kaip ir mėsos. Geriau tinka gėlųjų vandenų žuvys. Keptos vištos galite duoti tik tuomet, kai vaikas gerai kramto, turi išdygusius krūminius dantis, taigi ne anksčiau nei antrųjų metų pabaigoje ar trečiųjų pradžioje. Rūkytos vištienos ar kitos paukštienos produktai nėra vaikų maistas. Jų, nepriklausomai nuo rūkymo būdo, vaikams galima duoti tik retkarčiais, kai jau sukanka 3 metai.
Per didelis mėsos kiekis apkrauna dar nevisiškai subrendusius inkstus. Mėsai, kaip ir kiekvienam produktui, būtinas saikas. Valgant daug mėsos daugiau į organizmą pakliūva ir daugiau kenksmingų teršalų, esančių mėsoje. Kol kas joks gamintojas neskelbia, kad jo parduodama mėsa yra ekologiškai švari - gyvūnas buvo šertas pašarais užaugintais be chemijos, nešertas perdirbtais grūdais su priedais (kombikormu). Nerimta būtų teigti, kad visos daržovės ir vaisiai yra ekologiškai švarūs.
