Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas laukimo ir pasiruošimo. Viena svarbiausių ir dažnai nerimą keliančių temų būsimoms mamoms yra gimdymo terminas. Kada tiksliai ateis mažylis į pasaulį? Ar jis gims anksčiau, ar vėliau nei numatyta?
Kaip skaičiuojamas gimdymo terminas?
Įprastai nėštumas trunka 40 savaičių arba 280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra tik preliminari data, o visiškai normalu, jei vaikelis gimsta ir 38 ar 42 nėštumo savaitę. Vos 5% kūdikių gimsta tiksliai numatytą dieną.
Gimdymo terminui nustatyti plačiai naudojama Nagelio taisyklė. Ji apima šiuos veiksmus: prie pirmosios mėnesinių dienos pridedami vieneri metai, atimami 3 mėnesiai ir pridedamos 7 dienos. Jei mėnesinių ciklas yra trumpesnis arba ilgesnis nei įprastas 28 dienų ciklas, skaičiavimai pagal Nagelio taisyklę turi būti pakoreguoti. Pavyzdžiui, jei ciklas trunka 26 dienas, iš numatytojo termino reikia atimti 2 dienas. Jei ciklo trukmė - 32 dienos, pridėti 4 dienas.
Jei žinote tikslią pastojimo datą, galite pasinaudoti kita taisykle: iš pastojimo dienos atimkite 3 mėnesius ir 7 dienas. 1812 metais vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nagelis (Franz Karl Nägele) sukūrė šią formulę, kuri medicinoje naudojama iki šiol.
Reali nėštumo trukmė yra šiek tiek trumpesnė nei kalendorinės 40 savaičių, nes ovuliacija, kurios metu apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal Nagelio formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai ja vadovautųsi klinikinėje praktikoje.
Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu atsižvelgti ne tik į paskutinio menstruacijų ciklo pirmąją dieną, bet ir į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, atlikus pagalbinį apvaisinimą, skaičiuojant gimdymo terminą, atsižvelgiama į embriono įsodinimo laiką. Anksti atliktas ultragarsinis tyrimas taip pat gali gana tiksliai parodyti tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais terminas nustatomas būtent pagal jį.
Kada gimdymas laikomas priešlaikiniu ar pernešiotu?
Priešlaikiniu gimdymu laikomas gimdymas, įvykęs anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Nuo 37 savaitės gimdymas jau laikomas normaliu. Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, nedaug naujagimių gimsta prieš laiką. Kas žinotina apie priešlaikinį gimdymą? Kada įmanoma jo išvengti?
Pasak gydytojo akušerio ginekologo Egidijaus Jakiūno, priešlaikiu laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaičių ir 6 dienų. Nuo 37 nėštumo savaitės gimdymas jau yra normalus.
Priežastys, galinčios sukelti priešlaikinį gimdymą:
- Nėščiosios ligos: Rizikos grupei priklauso nėščiosios, sergančios cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos ligomis. Jei gimdoje yra auglių, miomų arba pati gimda yra netipinės formos.
- Nėštumo patologija: Kartais priešlaikinis gimdymas prasideda dėl nėštumo komplikacijų, tokių kaip nėščiųjų toksikozė (nuolatinis pykinimas ir vėmimas) ar preeklampsija (aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime). Priešlaikinį gimdymą gali sukelti ir per didelis ar per mažas vaisiaus vandenų kiekis, daugiavaisis nėštumas.
- Infekcijos: Labai dažnai priešlaikinį gimdymą sukelia paprasčiausia infekcija - gripo, žarnyno virusai ir pan. Jei virusas ar bakterija per placentą patenka į vaisiaus kraujotaką, gali prasidėti gimdymas.
- Vaisiaus bėdos: Kartais priešlaikinis gimdymas yra dirbtinai skatinamas, pavyzdžiui, jeigu sutrinka vaisiaus augimas.
- Paveldimumas: Jei močiutė, mama ir sesuo gimdė prieš laiką, tikėtina, kad moteris gali pagimdyti anksčiau.
Priešlaikinio gimdymo požymiai:
- Nemalonūs nugaros ir strėnų skausmai.
- Kietėjantis pilvas, skausmas apatinėje jo dalyje.
- Reguliarūs sąrėmiai, stiprėjantys kas 15-20 min.
- Nutekėję vaisiaus vandenys.
Labai svarbu pajutus priešlaikinio gimdymo požymius per dvi valandas atvykti į ligoninę, nes kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti kūdikį.
Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės, o pernešiojimas - po pilnų 42-ejų savaičių.
Kada įmanoma išvengti komplikacijų?
Lietuvoje iš visų naujagimių tik 5-6 proc. gimsta prieš laiką. Vakarų Europoje neišnešiotukai sudaro 8-10 proc., JAV - apie 12-13 proc. Mažas priešlaikių gimdymų skaičius rodo, kad Lietuvoje yra labai gera nėščiųjų priežiūra, anksti nustatomi galimi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai ir dažnai pavyksta sustabdyti galimą priešlaikinį gimdymą.
Labai svarbu planuoti nėštumą ir dėl jo bei visų galimų rizikos veiksnių pasitarti su gydytoju ginekologu. Nėščios moterys dažnai bijo atlikti paprastus buitinius darbus paskutiniais nėštumo mėnesiais, manydamos, kad tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Tačiau sveika nėščioji, kuri sportuoja ir nesiekia rekordų, gali laisvai judėti. Gimdymo nesukels nei karšta vonia, nei pirtis.
Anksčiau numatyto laiko gali prasidėti gimdymas, jeigu nėščioji patirs stiprią pilvo traumą. Tokiu atveju gali atsidalinti placenta ir gimdymas prasidės tą pačią dieną, jo sustabdyti nepavyks.
Svarbu žinoti, kad net jei pirmasis vaikas gimė neišnešiotas, nebūtinai ir antrasis gims laiku. Priežastys gali būti įvairios ir nebūtinai pasikartojančios.
Pernešiojimo pavojai ir pasekmės
Didžiausia ir skaudžiausia pernešiojimo komplikacija - padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai dažniau patiria gimdymo traumas. Placenta blogiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Didėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika.
Kaip atrodo pernešiotas naujagimis?
- Odelė raukšlėta, sausa ir pleiskanota, nėra naujagimiams būdingo balkšvo varškinio dangalo.
- Ilgesni nagai ir tankesni plaukai.
- Delnų ir padų oda išmirkusi, besilupanti.
- Veido mimika gyvesnė, akys plačiai atmerktos, žvilgsnis budrus.
Pernešiotų naujagimių imunitetas paprastai silpnesnis, todėl jie gali dažniau sirgti įvairiomis infekcijomis. Jų vystymasis truputį atsilieka, jie vėliau pradeda stovėti, vaikščioti, kalbėti, vėliau išdygsta pirmieji dantukai.
Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija- padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Dažniausios pernešiojimo priežastys:
- Buvęs užsitęsęs nėštumas.
- Vyriškos lyties vaisius.
- Vyresnis moters amžius, ypač gimdant pirmąjį vaiką.
- Baltoji rasė.
- Nėščioji arba vaisiaus tėvas gimė pernešioti.
- Hormoniniai sutrikimai arba paveldimumas.
Jei nėštumo terminas yra suėjęs, rekomenduojama dažniau apsilankyti pas gydytoją, kuris vertins vaisiaus būklę, vandenų kiekį, širdies veiklą ir kitus rodiklius. Nėščioji taip pat turėtų stebėti vaisiaus judesius - penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis. Jei vaisiaus judesių ima mažėti arba jie tampa silpnesni, vertėtų pasitikrinti.
Didelė dalis diagnozių „pernešiotas nėštumas” yra netikslus, nes netiksliai suskaičiuota gimdymo data. Jei kankina nerimas dėl vis neprasidedančio gimdymo, visada geriau apsidrausti ir gimdymo laukti ligoninėje, kur galima sulaukti nuolatinės gydytojų priežiūros.
