Menu Close

Naujienos

Pirmasis nėštumo mėnuo ir echoskopija: ką svarbu žinoti

Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Paprastai sužinojus apie nėštumą aplanko didžiulis džiaugsmas. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Tačiau, praėjus euforijai, iškyla daugybė klausimų. Vienas jų - kaip tinkamai pasirūpinti dar negimusiu vaikučiu? Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius.

Nėštumo pradžioje moters organizme vyksta dideli pokyčiai, kuriuos sukelia hormonų antplūdis. Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės.

Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skonio pojūčių pasikeitimas. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, dažniausiai - kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta. Erzina ir tampa nemalonūs kai kurių maisto produktų kvapai. Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Toks nėštumo požymis gali pasireikšti po ketvirtos nėštumo savaitės. O iki to laiko moteris jaučia lengvą šleikštulį, dažniausiai - rytais. Šleikštulys neretai sulig kiekviena diena stiprėja.

Kartais, tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras menstruacijomis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta. Šiuos simptomus svarbu įsivardyti, įsisąmoninti, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant, nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais.

Nors dar keletą mėnesių nėštumo nesimatys, jūsų partnerė jau gali patirti ankstyvuosius nėštumo požymius. Pastebėsite, kad jos nuotaika stipriai svyruoja. Nepriimkite to asmeniškai. Išnaudokite pirmąsias nėštumo savaites pokalbiams, domėkitės, kaip ji jaučiasi. Dalykitės savo viltimis ir baimėmis - taip stiprinsite tarpusavio ryšį. Atvirauti verta - judviem tai bus labai svarbu ateinančiais sudėtingais, bet jaudinančiais nėštumo mėnesiais! Partnerystės kelyje jūsų laukia naujos patirtys. Jūs vienas kitam esate ne tik vyras ir moteris, bet abu esate vieno vaikelio tėvai. Dažniausiai aukštyn kojomis verčiasi ir partnerių tarpusavio santykiai. Šiuo metu išgyvenate vieną didžiausių pokyčių savo gyvenime. Abiem tai nauja ir intensyvi patirtis. Tad padėkite vienas kitam.

Pirmąją savaitę iškart po mėnesinių moters organizmas pradeda ruoštis apvaisinimui - brandina naują kiaušialąstę. Apytiksliai po dviejų savaičių kiaušidėse kiaušialąstė jau subrandinta, spermatozoidui prasiskverbus į kiaušinėlį įvyksta apvaisinimas. Antrąją savaitę įvyksta ovuliacija ir apvaisinimas. Susijungę kiaušinėlis ir spermatozoidas, dar vadinamas zigota, jau turi visą genetinę informaciją. Pusė informacijos gaunama iš mamos, o kita pusė - iš tėčio. Apvaisinta kiaušialąstė dalijasi ir keliauja kiaušintakiu gimdos link. Šiuo metu vaikelis yra iš 100 ląstelių sudarytas kamuoliukas. Trečią savaitę tęsiasi implantacija - kiaušinėlis galutinai įsitvirtina kraujo priplūdusioje, pastorėjusioje gimdos sienelėje. Moteris gali nežymiai kraujuoti. Ketvirtą savaitę, šios savaitės pabaigoje, pradeda pulsuoti kraujagyslių lankai. Toje gimdos vietoje, kurioje į gimdos sieną įauga gemalo gaureliai, pradeda formuotis placenta, per kurią vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Taip pat atsiranda rankų, kojų, akių, uoslės ir burnos darinių bei ausies pūslelių užuomazgos. Placenta įsitvirtina gimdos sienelėje, toje pačioje vietoje, kur prisitvirtinęs ir gemalas.

Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 savaitės, jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje, ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją.

Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 savaitę, tai yra praėjus 2 savaitėms. Per paskutinius 10-15 metų labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija, augant gemalui, yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.

Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus, jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.

Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos, pvz., moteriai yra daugiau nei 35 metai.

Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto.

Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvoti gyvenimo ritmą. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Sutinku, valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg.

Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kaip to išvengti? Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa.

Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu. Jis leidžia įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Nėščiųjų echoskopija - tai greitas, patikimas, visiškai neskausmingas tyrimas ultragarso spinduliais. Tyrimo metu ant tiriamos vietos išspaudžiama specialios želė. Želė reikalinga tam, kad nesusidarytų oro tarpo tarp paciento odos ir echoskopo daviklio. Tokiu būdu perduodamas tikslesnis vaizdas į kompiuterio ekraną. Tyrimus atlieka gydytojai echoskopuotojai arba gydytojai akušeriai-ginekologai. Tyrimo trukmė - apie 15-30 min.

Ultragarsinis nėštumo tyrimas

Vaisiaus echoskopija yra vienas esminių tyrimų nėštumo metu, padedantis įvertinti vaisiaus vystymąsi. Dažnu atveju pirma echoskopija nėštumo metu atliekama atvykus pirmam vizitui pas akušerį ginekologą - pasirodžius pirmiesiems nėštumo simptomams, tačiau ne anksčiau negu suėjus 5 savaitėms. Kai kada pirmoji echoskopija 5 nėštumo savaitę ar vėliau atliekama siekiant patvirtinti nėštumą. Sukakus kiek daugiau negu mėnesiui, jau galima įvertinti, ar apvaisintas kiaušinėlis saugiai įsitvirtino gimdoje, taip pat, ar vaisius vystosi, plaka širdis. Anksčiau negu 5 savaitę echoskopija nėra atliekama.

Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia. Šio tyrimo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.

Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti. Antroji echoskopija atliekama 18 nėštumo savaitę (iki 20 savaitės). Tai gali būti ir pirmoji echoskopija, jei nėštumas patvirtintas kitais metodais. Jos metu jau matuojamos vaisiaus kūno dalys, įvertinamas atitikimas numatytoms normoms.

Ankstyvoji echoskopija: Kai kuriais atvejais gali būti daroma ir ankstyvoji echoskopija (nuo 5 sav. iki 12 sav.). Pavyzdžiui, ankstyvajam nėštumui nustatyti gali būti atliekamas transvaginalinis tyrimas. Ankstyvoji echoskopija daroma, jei ankstesni nėštumai nesivystė ar įtariama, jog nėštumas gali būti daugiavaisis. Taip pat šios echoskopijos metu gali būti nustatoma, ar apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtino gimdoje, o ne už jos ribų.

Kodėl svarbu atlikti pirmąjį echoskopą? Pirmasis iš būtinųjų ultragarsinių tyrimų atliekamas norint nustatyti, kada gims vaikelis, įvertinti vaisiaus gyvybingumą, galimus sklaidos sutrikimus, sužinoti vaisių skaičių bei placentos įsitvirtinimo vietą. Šios echoskopijos metu taip pat matuojama vaisiaus sprando vaiskuma kaip atrankinis genetinis parametras, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką. Sprando vaiskumos matavimas atliekamas visoms besilaukiančioms moterims, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Kaip vyksta echoskopinis tyrimas? Ultragarsinis tyrimas dažniausiai atliekamas transabdominaliniu būdu, per nėščiosios pilvo sieną. Iš pradžių nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime. Taip pat skatiname moteris užduoti joms kilusius klausimus tyrimo metu, o mes stengiamės kaip galime išsamiau į juos atsakyti. Echoskopijai kažkaip ypatingai pasiruošti nereikia. Siekiant padidinti ultragarso bangų laidumą ir užsitikrinti lengvesnį paties prietaiso slydimą pilvu, jo paviršius ištepamas specialia žele.

Echoskopijos metu naudojama želė

Ką galima pamatyti echoskopo ekrane? Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių. Šio tyrimo metu mes visada vertiname vaisiaus augimą: matuojame galvą, pilvą, šlaunikaulį ir pagal tai skaičiuojame, koks numatomas jo svoris. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausia fiksuoti jo augimą dinamikoje. Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu mes tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis. Juos radę, diskutuojame su šeima dėl tolesnės nėštumo priežiūros.

Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta. Konsultacijos metu aptariame, kur šis naujagimis turėtų gimti. Atliekant ultragarso tyrimus, dažniausiai mes patvirtiname, kad nėštumo eiga yra sklandi.

Echoskopijų skaičius nėštumo metu: Remiantis bendromis rekomendacijomis normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų (mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų), atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos: 11-13 nėštumo savaitę (+ 6 dienos) ir 18-20 nėštumo savaitę. Šiuo laikotarpiu atliekamos echoskopijos metu gali būti nustatoma ir vaisiaus lytis, jei jo padėtis leidžia tai padaryti. Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu tyrimas atliekamas vertinant vaisiaus pernešiojimo riziką, sprendžiant dėl tolesnės nėštumo eigos. Atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, be privalomų planinių ultragarsinių tyrimų, dažnai skiriamos papildomos echoskopijos, siekiant atidžiau stebėti būsimos mamos ir vaisiaus sveikatą. Tyrimų dažnumui įtakos gali turėti įvairios būklės, tokios kaip gestacinis diabetas ar nėščiųjų mažakraujystė ir kitos.

Pirmasis nėštumo mėnuo: ką svarbu žinoti?

Kada svarbu skubėti kreiptis į gydytoją? Bene akivaizdžiausias signalas - kraujavimas arba kraujingos išskyros, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Ne tik kraujavimas, bet ir tepimas kraujingomis išskyromis, rausvos ar rusvos išskyros, kuriose galima įtarti esant kraujo, nėra normalu ir reikia, kad gydytojas nedelsiant ištirtų. Tokiu atveju atliekama ir echoskopija, leidžianti įvertinti, kaip vystosi vaisius, kokios galimos kraujavimo priežastys. Tas pats pasakytina ir apie kraujavimą vėlesniu nėštumo laikotarpiu - tokiu atveju ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti gimdos kaklelio ilgį, placentos padėtį ir būklę, paties vaisiaus būklę. Svarbu kreiptis į gydytoją ir jaučiant skausmą apatinėje pilvo dalyje, prasidėjus gimdos susitraukimams. Tokiu atveju svarbu įvertinti galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Pasak gydytojos, vėlesniu nėštumo laikotarpiu svarbu sekti vaisiaus judesius. Jų sumažėjimas signalizuoja, kad būtina kreiptis į gydytoją, atlikti ultragarsinį vaisiaus ir kitus papildomus tyrimus, kurie padėtų diagnozuoti vaisiaus būklę.

Echoskopijos tipai: 2D, 3D ir 4D. Pastaruosius kelerius metus plačiai kalbama apie 3D ir net 4D vaisiaus echoskopiją. 2D - tai įprasta dvimatė echoskopija, kai ultragarso aparato ekrane ar pateiktoje nuotraukoje matomas nespalvotas dvimatis vaizdas.

tags: #pirmas #nestumo #menuo #echoskopija