Nėštumo metu rūpinimasis savo ir būsimo vaikelio sveikata yra itin svarbus. Kartais, siekiant tiksliai diagnozuoti galimas sveikatos problemas, prireikia atlikti įvairius medicininius tyrimus. Tačiau kyla natūralus klausimas: ar kompiuterinė tomografija (KT) yra saugi nėštumo metu?

Rentgeno tyrimai ir jų rizika nėštumo metu

Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas visiškai saugiu. Rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurios gali turėti neigiamos įtakos besivystančiam vaisiui, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (pirmąsias savaites). Didžioji dalis žinių apie radiacijos pavojų vaisiui sukaupta įvertinus Antrojo pasaulinio karo metu įvykusius branduolinius sprogimus.

Gera žinia - jog augantį vaisių nuo spinduliuotės saugo pilvo siena, gimda ir kiti audiniai. Tačiau, nepaisant to, dalis spindulių, ypač jei švitinama greta pilvo, vis tiek prasiskverbia. Didelės rentgeno spindulių dozės ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali daryti neigiamą įtaką vaisiui. Po 26 nėštumo savaitės vaisius spinduliuotei jautrus analogiškai kaip ir jau gimęs naujagimis.

Nėštumo metu pakankamai saugiais laikomi mamos galūnių, dantų, galvos ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimai. Tačiau dubens ar pilvo organų kompiuterinė tomografija pirmosiomis nėštumo savaitėmis taip pat kelia pavojų. Tiesiosios žarnos tyrimo metu naudojama bario klizma, įstumiama į tiesiąją žarną, o po to atliekama rentgeno nuotraukų serija.

Jei numatomas bet koks tyrimas, visada gydytojui praneškite, kad esate nėščia arba galite lauktis. Jei nėštumo metu jums bus atliekama galūnių, galvos ar kaklo srities rentgenograma, gydymo įstaigos personalas duos švino prijuostę. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti kitą diagnostinį metodą.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - saugi alternatyva?

Pavyzdžiui, ultragarsinio ar magnetinio rezonanso tomografinio tyrimo metu nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė. MRT laikomas vienu pažangiausių, saugiausių ir tiksliausių šiuolaikinės medicinos tyrimų metodų. Taikant MRT tiriami šie organai: galvos smegenys, širdis, stuburas, krūtys, pilvas, dubuo, blauzdos, čiurnos, sąnariai ir kt.

MRT yra gerokai pranašesnis už kitus tyrimus tiriant minkštuosius audinius (pavyzdžiui, nugaros smegenis ar kaulų čiulpus). Atliekant MRT nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė kaip, pavyzdžiui, rentgeno tyrimo ar kompiuterinės tomografijos metu. Įprasta MRT tyrimo trukmė - 20-90 min. Jis nėra skausmingas, tyrimo metu nepažeidžiami audiniai, nekyla jokių kitų komplikacijų.

Autoritetingos organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas bei Amerikos radiologijos koledžas, pateikia duomenis, jog nėščioms moterims MRT gali būti atliekama bet kurį nėštumo trimestrą. Nemaža dalis nėštumų nutrūksta ir baigiasi persileidimu. Kiekvieno nėštumo metu išlieka apsigimimų rizika. Ji siekia maždaug 3-5 proc.

Viename tyrime buvo tirta daugiau nei 1700 nėščiųjų. Visoms joms pirmąjį nėštumo trimestrą buvo atliktas MRT tyrimas. MRT aparatas skleidžia gana stiprų garsą, tad tyrėjai taip pat aiškinosi, ar MRT gali turėti įtakos vaisiaus klausai. Aiškinantis, ar MRT gali padidinti kitų nėštumo komplikacijų ir problemų, pavyzdžiui, priešlaikinio gimdymo, tikimybę, taip pat dar šiek tiek trūksta papildomų tyrimų.

MRT tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga arba be jos. Kontrastinė medžiaga kartais pagerina MRT vaizdus, tačiau nėštumo metu ji dažniausiai nenaudojama.

Ultragarsinis tyrimas - pagrindinis nėštumo metu

Echoskopija nėštumo metu yra bene dažniausiai pasitelkiamas vaizdo tyrimas. Šiuo atveju naudojamos tik garso bangos. Echoskopija nėštumo metu yra bene dažniausiai pasitelkiamas vaizdo tyrimas. Šiuo atveju naudojamos tik garso bangos.

Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet vertiname vaisiaus raidą, augimą, būklę. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti. Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių.

Jeigu moteris priklauso padidintos rizikos grupei, tuomet prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas arba šeimos gydytojas turėtų duoti siuntimą, jog pacientę reikiami specialistai konsultuotų Perinataliniame centre, pavyzdžiui, Kauno klinikose. Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes. Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, mes dažniausiai galime pasakyti ir vaisiaus lytį.

Ultragarsiniam tyrimui specialiai ruoštis nereikia - tik atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku. Iš pradžių nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime. Taip pat skatiname moteris užduoti joms kilusius klausimus tyrimo metu, o mes stengiamės kaip galime išsamiau į juos atsakyti.

Šio tyrimo metu mes visada vertiname vaisiaus augimą: matuojame galvą, pilvą, šlaunikaulį ir pagal tai skaičiuojame, koks numatomas jo svoris. Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą ir mes visada ją nurodome. Dažniausiai kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti. Tai priklauso nuo kelių dalykų: ultragarsinės aparatūros, kuri naudojama, nuo tiriančio specialisto patirties ir nuo tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo kiekio vaisiaus vandenų. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausias fiksuoti jo augimą dinamikoje.

Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą tikslą. Jei pacientė atvyko, jog būtų įvertinta vaisiaus raida, tai tiriame jo raidą, vertiname visas anatomines struktūras. Šio tyrimo metu galime pamatyti tam tikrą vaisiaus raidos ydą. Tai gali būti širdies patologija, smegenų patologija ar kitos. Dažnai tokias pastebėtas raidos ydas reikia patikslinti, pavyzdžiui, atliekant vaisiaus magnetinio rezonanso tyrimą.

Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu mes tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis. Juos radę, diskutuojame su šeima dėl tolesnės nėštumo priežiūros. Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta. Konsultacijos metu aptariame, kur šis naujagimis turėtų gimti - ar Kauno Perinataliniame centre, ar Vilniaus. Atliekant ultragarsinius tyrimus, dažniausiai mes patvirtiname, kad nėštumo eiga yra sklandi.

Kauno klinikose mes turime visą aparatūrą, reikalingą 2D, 3D ir 4D tyrimams.

Kada kompiuterinė tomografija gali būti neišvengiama?

Nors KT nėštumo metu nėra laikoma pirmo pasirinkimo tyrimu, kartais ji gali būti neišvengiama, siekiant diagnozuoti potencialiai rimtą arba greitai besivystančią ligą. Tokiu atveju, gydytojai, atsižvelgdami į riziką ir naudą, gali skirti šį tyrimą.

Kai kuriose klinikose visos vaisingo amžiaus moterys prieš atliekant rentgeno tyrimus tiriamos ir dėl potencialaus nėštumo. Užsienyje ši praktika - visiškai įprasta.

Jei galite rinktis, rinkitės magnetinį rezonansą. Su KT ir MRI skirtingi tyrimai ir skirtingi vaizdai matosi.

Sveikos, vis neiseina rupestis is galvos ir man..dariausi kompiuterine tomografija nezinodama kad laukiuosi..turejo buti kazkur 3-4sav. Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti?

„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G. Šukienė.

Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. „Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, - akcentuoja G.

Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai. „Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija“, - pasakoja G.

„Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. „Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G.

Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai. „Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, - atkreipia dėmesį G.

Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. „Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.

Jei numatomas bet koks tyrimas, visada gydytojui praneškite, kad esate nėščia arba galite lauktis. Jei nėštumo metu jums bus atliekama galūnių, galvos ar kaklo srities rentgenograma, gydymo įstaigos personalas duos švino prijuostę. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti kitą diagnostinį metodą.

Taigi, tiriant nėščiąsias, pirmenybė visuomet skiriama echoskopijai, po to - MRT tyrimui. Jeigu gydytojai teigia, kad siekiant diagnozuoti galimai rimtą arba greitai besivystančią ligą būtinas MRT tyrimas, reikėtų jais pasikliauti. Siekiant susilaukti sveiko kūdikio, visų pirma svarbi mamos sveikata. Iš dalies ji ir nulemia, ar pavyks sėkmingai išnešioti kūdikį.

Nėštumo metu svarbu atlikti tyrimus, kurie padėtų tiksliai nustatyti galimas sveikatos problemas, nesukeliant pavojaus mamai ar kūdikiui. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra vienas iš tų tyrimų, kurie gali būti skiriami nėščiosioms, kai kiti metodai nėra pakankamai informatyvūs ar saugūs.

MRT tyrimas nėštumo metu gali būti reikalingas, kai reikia detaliai ištirti vaisiaus ar motinos organų būklę. Pavyzdžiui, šis tyrimas rekomenduojamas įtariant vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimus ar esant įtarimui dėl vaisiaus stuburo problemų. MRT taip pat gali būti skiriamas nėščiajai, kai ultragarsinis tyrimas neleidžia gauti reikiamos informacijos apie tam tikras sveikatos būkles.

MRT tyrimas pasižymi pranašumu prieš kitus metodus, nes jo metu naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, o ne jonizuojančioji spinduliuotė, kuri gali būti kenksminga nėštumo metu. Lyginant su kompiuterine tomografija (KT), MRT yra saugesnis pasirinkimas, ypač kai reikia detalaus vaisiaus ar motinos vidaus organų vaizdo. Be to, magnetinio rezonanso tomografija leidžia tiksliai įvertinti minkštųjų audinių būklę, kas itin svarbu tam tikrų vaisiaus ir motinos patologijų diagnostikai.

Nors MRT tyrimas nėštumo metu kelia tam tikrų klausimų, jis yra vienas iš saugiausių ir tiksliausių būdų diagnozuoti įvairias sveikatos problemas. Žinoma, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas atvejis yra individualus.

tags: #kompiuterine #galvos #tomografija #nestumo #metu

• Kaip gauti išmokas vaikų slaugymui?
• Viskas apie abortus
• Šlapimo tyrimas nėštumo metu
• Viktorijos epocha Didžiojoje Britanijoje
• Čiulptuko naudojimas darželyje