Vis daugiau moterų karjerą ir asmeninį tobulėjimą prioritetu laiko prieš šeimos kūrimą. Išsilavinimas, profesinis augimas ir finansinis stabilumas - tai veiksniai, dėl kurių moterys santykinai vėliau ryžtasi motinystei. Šiandien pirmagimio moterys susilaukia vidutiniškai beveik trisdešimties, o nemaža dalis moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 metų ribą. Nors medicina pažengusi ir leidžia moterims lankstesnį gyvenimo planavimą, svarbu žinoti apie galimus iššūkius ir rizikas, susijusias su vėlyvu nėštumu.
Baimintis nevertėtų. Jeigu fiziškai jaučiatės gerai, sveikai maitinatės, reguliariai judate ir atsisakote nikotino, turite puikias galimybes pastoti ir pagimdyti sveiką kūdikį net peržengusi trisdešimt penkerių metų ribą. Galbūt pastojimo procesas užtruks šiek tiek ilgiau, tačiau ir jaunoms poroms ne visada tai pavyksta iš pirmo karto. Svarbu atminti, kad kiekvienas nėštumas yra individualus, o gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus tyrimus ir numatyti galimas komplikacijas.
Vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje šiuo metu siekia beveik 30 metų, tačiau kasmet daugėja moterų, kurios pirmąjį kūdikį susilaukia sulaukusios 35-erių ar vėliau. Šią tendenciją lemia įvairios priežastys: noras baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“ prieš prisiimant motinystės atsakomybę.
Ką reiškia „rizikingas nėštumas” po 35-erių?
Kai vyresnės nei trisdešimt penkerių metų besilaukiančios moterys pirmą kartą apsilanko pas moterų gydytoją, jos iškart yra priskiriamos „rizikingo nėštumo” kategorijai. Jokiu būdu nepulkite panikuoti! Pats amžius tėra vienas iš daugelio rizikos veiksnių.
Statistiškai kalbant, kai pirmagimio besilaukianti moteris yra vyresnė nei trisdešimt penkerių metų, padidėja tam tikrų nėštumo komplikacijų rizika. Tai gali būti nėščiųjų diabetas ar padidėjęs kraujospūdis. Taip pat su amžiumi tam tikrų chromosomų anomalijų, daugiausiai Dauno sindromo, pasitaiko dažniau. Nors kitų anomalijų rizika su amžiumi didėja labai nežymiai, svarbu suprasti, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu.
Tačiau sveikos ir normalaus svorio moterys, kurios laikosi gydytojų rekomendacijų ir reguliariai lankosi pasitikrinti, turi tokias pačias galimybes susilaukti sveiko kūdikio kaip ir jaunesnio amžiaus moterys. Tad išsaugokite pasitikėjimą savimi ir nepulkite nerimauti!
Pagrindinės rizikos ir kaip jų išvengti
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus.
Diabetas ir aukštas kraujospūdis
Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją. Aukštas kraujo spaudimas arba nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
Genetinių ligų rizika
Chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Nors dažniausiai manoma kitaip, tačiau kitų anomalijų rizika su amžiumi didėja labai nežymiai.
Kitos komplikacijos
Vyresnio amžiaus moterys taip pat gali susidurti su placentos problemomis (nepakankamai aprūpinama placenta, pirmalaikis placentos atsisluoksniavimas, kraujotakos problemos ir panašios). Taip pat didėja priešlaikinio gimdymo rizika.
Vėlyvo nėštumo privalumai
Nors vėlyvas nėštumas susijęs su tam tikromis rizikomis, jis turi ir akivaizdžių privalumų. Trisdešimt penkerių ar keturiasdešimties metų kūdikių susilaukiančios moterys dažnai yra labiau atsipalaidavusios, nes jos turi pakankamai gyvenimiškos patirties ir profesinėje srityje jaučiasi saugios. Jos sąmoningai apsisprendžia motinystei ir jų nekankina jausmas, kad kažką gyvenime gali praleisti.
- Brandumas ir pasitikėjimas savimi: Vyresnės moterys dažnai jau yra realizavusios save, todėl gimus vaikeliui joms nereikia tiek daug aukoti, kiek jaunesnėms. Jos labiau pasitiki savimi, yra drąsesnės ir turi tvirtą nuomonę dėl savo ir vaiko sveikatos priežiūros.
- Finansinis stabilumas: Paprastai moterys, planuojančios vaikus vėliau, būna pasiekusios didesnę profesinę sėkmę ir turi geresnę finansinę padėtį, kuri leidžia užtikrinti platesnes galimybes vaikui.
- Kitoks požiūris į vaiką: Vėlyva motinystė leidžia džiaugtis nauju gyvenimo etapu, kuris tuo pačiu neleidžia joms pasenti. Vyresnės mamos didesnį dėmesį skiria vaiko auklėjimui, todėl joms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais.
- Ilgesnė gyvenimo trukmė: Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys, kurios gimdė vyresniame amžiuje, gyvena ilgiau. Gimdymas ir maitinimas krūtimi bet kokiame amžiuje teigiamai veikia moters smegenis - ji tampa išmintingesnė, lengviau prisitaiko prie pokyčių.
Rekomendacijos būsimoms mamoms
Nėštumas organizmui yra sunkus darbas, todėl būsimos mamos virš trisdešimt penkerių neturėtų persistengti. Klausykite savo kūno: kasdien pakankamai ilsėkitės, atsipalaiduokite. Pirmaisiais mėnesiais daugelis būsimų mamų (taip pat ir gerokai jaunesnio amžiaus!) dažnai jaučia nuovargį. Tai yra visiškai normalu ir šį ramybės bei poilsio poreikį privalote patenkinti.
- Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją: Nepriklausomai nuo amžiaus, kiekvieno nėštumo metu numatomi reguliarūs apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ultragarso tyrimai ir kiti būtini tyrimai (gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų ir kt.).
- Genetiniai tyrimai: Vyresnėms nei 35-erių nėščiosioms ypač svarbu atlikti genetinius tyrimus, kad būtų įvertinta galimų chromosominių anomalijų rizika.
- Sveikas gyvenimo būdas: Laikykitės sveikos mitybos principų, reguliariai mankštinkitės ir venkite žalingų įpročių.
- Emocinė sveikata: Nepamirškite pasirūpinti savo emocine būkle. Baimė, nerimas ir stresas gali neigiamai paveikti nėštumą. Svarbu užtikrinti pakankamai poilsio, atsipalaiduoti ir džiaugtis motinystės stebuklu. Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu.
- Maisto papildai: Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis, kurios trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
Taigi, esate nėščia, kas dabar?! Akušerio-ginekologo patarimai saugiam ir sveikam nėštumui.
Nors dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia pagimdyti bet kokiame amžiuje. Visgi svarbiausias kriterijus yra moters sveikatos būklė. Vėlyvas nėštumas tikrai nėra tragedija - dalis moterų su tuo puikiai susitvarko ir sėkmingai susilaukia sveikų palikuonių.
