Kūdikių tėvams neretai kyla daugybė klausimų - ypač apie jų mažylio išmatas. Nors tai gali pasirodyti nemaloni tema, kūdikio tuštinimasis - svarbus sveikatos rodiklis, padedantis laiku pastebėti virškinimo ar kitus sveikatos sutrikimus. Svarbiausia - pažinti savo kūdikio „normalų“ ritmą, o pastebėjus pokyčius, kurie kelia nerimą - nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju.
Pirmosios dienos: mekonijus
Per pirmąsias 24-48 valandas kūdikis ištuština mekonijų - tai tamsiai žali, klampūs, beveik juodi išmatų likučiai, susikaupę gimdoje. Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmos dienos naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys.
Pereinamosios išmatos ir motinos pieno išmatos
Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Dėl abiejų pastarųjų priežasčių sveikų žindomų kūdikių tuštinimosi dažnis varijuoja nuo kelių kartų per parą iki kelių kartų per savaitę. Motinos pienas yra labai gerai pasisavinamas, geriau už bet kokį kitą maistą, todėl lieka tiek mažai medžiagų, kurios turi būti pašalinamos.
Išmatos kūdikiams, maitinamiems mišiniais
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kito kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.
Tuštinimosi dažnumas ir pokyčiai
Pirmą mėnesį žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau). Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės.
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių.
Kada verta sunerimti?
Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi).
Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja.
Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vadinamos „melena“). Raudonos žele pavidalo išmatos. Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Jei kūdikis (teisingai žindomas) ištuštinęs iki galo abi krūtis, po žindymo praėjus 1,5-2 val. vėl prašo valgyti, pradeda atrodyti nesveikai, nustoja augti jo svoris - tai ženklai, kad trūksta motinos pieno.
Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Kai motinos pieno užtenka, kūdikis yra teisingai žindomas - jam vidurių užkietėjimo nebūna. Susirgus kai kuriomis ligomis gali atsirasti vidurių užkietėjimas. Kai staiga kūdikiui išpūtė pilvuką, neišeina dujos, jis nesituština, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Įtariama, kad viduriuoja, kai konkretaus mažylio tuštinimosi ritmas padažnėja 2-3 kartus, nei jam įprasta, ir išmatos būna gausios, aiškiai skystesnės, nei jam įprastos. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.
Pastebėjus, kad vaikas sunkiai, retai ar skausmingai tuštinasi, reikia kreiptis į specialistą. Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip jos keičiasi, kaip dažnai tuštinamasi, nes vaistų dozes gali reikėti koreguoti.
Normalus tuštinimosi ritmas ir jo svarba
Lentelės žymėjimas leis jums pamatyti dėsningumus nesistengiant išlaikyti atmintyje visų svarbių kintamųjų, padės jums pačiai pastebėti pieno pakankamumo požymius ir bus svarbi informacija žindymo specialistui, jeigu prireiktų pagalbos. Šios lentelės skirtos individualiam naudojimui. Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja.
Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.
Mamos pienuko užteko ir svoris augo, bet nuo trečio mėnesio prasidėjo problemos dėl tuštinimosi. Mergaitė pradėjo tuštintis tik kartą per savaitę ar kartą per 10 dienų. Nors visi šaltiniai rašo, kad mamos pienu maitinamas vaikas gali nesituštinti net 10 dienų, bet man vis tiek būdavo neramu, kol ji neišsituštindavo. Gydytoja nematė nieko blogo, nes svoris po truputi augo. Reikalai pagerėjo tik pradėjus primaitinti nuo 6 mėn. Tada ir tuštinimasis pasidarė pastovus, dažnesnis. Per tą laiką mes net privačiai vedėme vaiką pas gydytoją, kuris pasakė man tokią mintį, kuri ir neduoda ramybės. Ar gali būti, kad viską kūdikio organizmas taip ir pasisavina, jog net nėra iš ko tuštintis? Ką galvoti tėvams, jei kūdikis tuštinasi kas 10 dienų? Pagrindinis kūdikio sveikatos rodiklis yra jo svorio ir ūgio augimas, atitinkantis normos ribas. Kai svoris ir ūgis auga taip, kaip dabar yra suprantama norma, manoma, kad kūdikiui maisto pakanka, jis jį pasisavina.
Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? O gal tai ženklas, kad maisto trūksta? Motinos pienas kūdikiui yra tas jam nepakeičiamas maistas, kurį jis geriausiai pasisavina - lieka mažai medžiagų, kurias kūdikis pašalina tuštindamasis. Trūksta ar ne motinos pieno, rodo kūdikio svorio augimas. Jei kūdikis (teisingai žindomas) ištuštinęs iki galo abi krūtis, po žindymo praėjus 1,5-2 val. vėl prašo valgyti, pradeda atrodyti nesveikai, nustoja augti jo svoris - tai ženklai, kad trūksta motinos pieno.
Kai kūdikis pasituština nesunkai, prieš tuštinimąsi nebūna neramumo, dejavimo, o išmatos yra tirštos, geltonos, rūgštaus kvapo su trupučiu gleivių (kartais žalių), manoma, kad tokios mažylio išmatos yra normalios. Tokios išmatos ore greitai pažaliuoja.
Vaikų normalaus tuštinimosi dažnio kitimas priklauso nuo amžiaus, mitybos pobūdžio ir organizmo ypatybių. Dažniausiai skundžiasi tėvai, kad vaikas tuštinasi labai retai, t. y. 1-2 kartus per savaitę, didelės apimties išmatomis, atrodo, galinčiomis užkimšti tualetą. Taip pat dažnai išsako, kad vaikas slepiasi, prieš pasituštinimą, kryžiuoja kojas, valingai sulaiko tuštinimąsi, vengia tuštintis. Aišku, kartu gali būti pilvo išsipūtimas, pykinimas, apetito stoka.
Psichologiniai aspektai ir tuštinimosi sutrikimai
Tuštinimasis ir mokymasis naudotis puoduku, nors gal taip ir neatrodo, yra labai stipriai su psichologija susijusi sritis. Pasituštinimas - tai vaiko sugebėjimas pačiam „kažką sukurti“, kurį galima pamatyti ir įvertinti. Juk taip šaunu, kai lyg iš nieko kažką padarai! Mes, suaugusieji, su tuo susiduriame kiekvieną dieną, o štai mažyliui tai visiškai nauja patirtis, kurią jis išgyvena su džiaugsmu ir pasididžiavimu. Tuštinimasis taip pat yra ir pirmoji proga vaikui parodyti, kad jis kažką gali kontroliuoti. Nes su valgymu būna visaip: kartais kūdikis lyg ir nėra alkanas, bet mama mano, kad verkia dėl noro valgyti, todėl pasiūlo krūtį. Arba atėjus tam skirtam laikui - buteliuką su pienu. Jau nekalbant apie primaitinimą, kai dažnai šaukštelis su tyre glaudžiamas prie lūpų, net jei mažylis visu veidu raukosi ar sukasi į šoną...
Tuštinimosi suaugęs nesukontroliuos: net ir labai norėdami vaiko tuštintis niekaip nepriversime. Tad tuo metu, kai mažylis pradeda sąmoningai sėstis ant puoduko - atsiranda didžiulė erdvė išbandyti savo paties norus ir nenorus. Galiu pasituštinti į puoduką - ir už tai būti pagirtas, tėvai džiaugsis. Jei pasituštinsiu į kelnes - gali būti, kad mane išbars. Galiu pasižiūrėti, kas bus, jeigu pasėdėsiu ant puoduko ir nieko nepadarysiu, o „pakakosiu“ vėliau į kelnes. Arba galiu kurį laiką „nekakoti“, nes tiesiog nenoriu, yra daug įdomesnių dalykų... Tuštinimasis - taip pat ir ne tik suaugusiųjų kontrolės priemonė, bet ir savo vidinių procesų kontrolė. Jeigu pirmųjų amžiaus metų kūdikėlis labai aiškiai ir garsiai parodo, kad jam kažkas patinka arba nepatinka, tai dvimetukas jau gali savo emocijas truputį „pakaupti“ ir išleisti tada, kai jų „prisirinks“ daugiau. Panašiai kaip ir „kakutį“.
Pastebėjus, kad vaikas sunkiai, retai ar skausmingai tuštinasi, reikia kreiptis į specialistą. Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip jos keičiasi, kaip dažnai tuštinamasi, nes vaistų dozes gali reikėti koreguoti. Gydytoja vaikų chirurgė primena, kad kartais vidurių užkietėjimas būna trumpalaikis, epizodinis, susijęs su mitybos, gyvenimo sąlygų, sveikatos būklės pasikeitimu.
„Būdingi trys vaiko gyvenimo laikotarpiai, kai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas. Pirmasis - kai mityboje įvedamas kietas maistas, antrasis - kai jie pradedami pratinti prie puoduko ir trečiasis - kai vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą“, - teigia J. Gailienė. Vidurių užkietėjimas gali būti funkcinės ir organinės kilmės. Pastebima, kad 90-95 proc. visų vidurių užkietėjimų būna būtent funkcinės kilmės. Įtariant įgimtą organinį vidurių užkietėjimą, pacientą reikėtų ištirti detaliau, jei jis pasireiškia naujagimiui ar kūdikiui. Tada galima įtarti Hiršprungo ligą.
Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali būti pasikartojančių pilvo skausmų ir išmatų nelaikymo priežastis, - sako ji. - Nuolatinis su tuštinimusi susijęs diskomfortas sukelia vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų.
Tuštinimosi sutrikimai - tai ta sritis, kurioje susiduria medicina ir psichologija. Kai kuriais atvejais reikalinga šeimos gydytojo ir vaikų gastroenterologo pagalba, kai kuriais padės tik psichologas, o dažnai reikia ir somatinės, ir psichologinės, emocinės srities specialisto. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad geriau pirmiau kreiptis į šeimos gydytoją: paprastai psichologines priežastis įtariame tuomet, kai nenustatoma ar nepasitvirtina somatinės, kita vertus, somatines priežastis gali būti lengviau pašalinti, nei gilintis ir padėti vaikui emocinėje srityje.
Labai svarbu, kad nekaltintumėte vaiko ir nesistengtumėte jam sukelti graužaties, nes greičiausiai jis ir taip išgyvena dėl to, ką vyksta. Tikrai nėra lengva tėvams tvarkytis su periodiškai piktu, bet vis tiek atsisakančiu tuštintis vaiku ar vis suteptais drabužiais, tačiau, jeigu ir jaučiatės pikti, geriau stenkitės apie tai pasikalbėti su specialistu, užuot barę vaiką. Taigi pats pirmas ir bene svarbiausias patarimas - stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs.
tags: #pirmas #kudikio #tustinimasis
