Pilvo skausmas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, ypač pirmojo trimestro metu. Nėštumas susijęs su daugybe fiziologinių ir anatominių pokyčių moters organizme, kurie gali sukelti įvairaus pobūdžio pilvo skausmus. Nėščiųjų pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes kai kurie simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas, kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją.
Nėštumo metu pilvo skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su nėštumo pokyčiais arba kitomis sveikatos problemomis. Vienas iš dažniausių skausmo pilvo šone nėštumo metu šaltinių yra raumenų ir raiščių tempimas. Augant vaisiui, organizmas pradeda gaminti daugiau hormonų, kurie atpalaiduoja raumenis ir raiščius, kad jie galėtų prisitaikyti prie augančio pilvo. Tai gali sukelti skausmą pilvo šonuose, ypač per pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą.
Kaip vaisius auga, gimda plečiasi ir pradeda spausti aplinkinius organus, kas gali sukelti pilvo skausmą. Gimdos augimas dažnai sukelia diskomfortą pilvo šonuose, ypač vėlesniuose nėštumo etapuose. Skausmas gali būti tarsi tempimo pojūtis arba jausmas, kad pilvas „traukiasi“. Nėštumo metu dažni virškinimo sutrikimai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis ar pilvo pūtimas, gali sukelti diskomfortą ir skausmą pilvo šone. Auganti gimda gali daryti spaudimą žarnynui, o tai gali apsunkinti virškinimą ir sukelti pilvo skausmus.
Nors kai kurie skausmai yra natūralūs ir susiję su augančiu vaisiumi ir kūno pokyčiais, kai kurie gali rodyti rimtas problemas, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos. Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties. Norint išvengti pilvo skausmo nėštumo metu, svarbu stebėti savo kūno reakcijas, išvengti per didelio fizinio krūvio ir stresinių situacijų, laikytis sveikos mitybos ir užtikrinti pakankamą poilsį.
Dažniausios pilvo skausmo priežastys nėštumo metu
1. Nėštumo implantacija
Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Kraujavimas dažniausiai būna labai nestiprus, jis pasireiškia tarp 6 ir 12 dienos nuo numanomos pastojimo datos - dažniausiai tuo laiku, kai tikimasi kitų mėnesinių.
2. Ektopinis nėštumas
Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje.
Ektopinis nėštumas įtariamas jei yra teigiamas nėštumo testas, padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino kiekis kraujyje, bet neatitinkantis amenorėjos laiko. Nustatytas ektopinis nėštumas - tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė. Kai echoskopuojant nustatomas ektopinio nėštumo dydis neviršija 3 cm, kiaušintakis nėra plyšęs ir moters hemodinamika stabili, vis plačiau taikomas konservatyvus medikamentinis gydymas metotreksatu.
3. Grėsmė persileidimo metu
Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu. Gydymo taktika priklauso nuo savaiminio persileidimo eigos. Jei įvyksta visiškas savaiminis abortas, papildomas gydymas gali būti ir nereikalingas. Kartais gali prireikti medikamentinio gydymo misoprostoliu, o labiau komplikuotais atvejais ir chirurginės intervencijos.
4. Kiaušidžių cistos
Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Jei diagnozuotos didelės (daugiau nei 6-8 cm) kiaušidžių cistos per keletą savaičių savaime nesumažėja, indikuotinas chirurginis gydymas. Tinkamiausias laikas operacijai - antrasis nėštumo trimestras, apie 14-16 nėštumo savaitę.
5. Kiaušidės apsisukimas
Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kur kas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu. Sveika kiaušidė apsisuka retai - gerokai dažniau apsisuka patologiškai (dėl cistos) padidėjusi kiaušidė. Kairiosios kiaušidės mobilumas yra ribotas dėl šalia esančios riestinės žarnos, tad du trečdaliai visų kiaušidės apsisukimų pasitaiko dešinėje. Ši būklė pasireiškia ūmiu, labai stipriu ir nuolat progresuojančiu pilvo skausmu ir turi būti nedelsiant gydoma operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką.
6. Gimdos miomos
Gimdos miomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos.
7. Apendicitas
Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų. Apendicito skausmas gali pradėti stiprėti ir apimti visą pilvą, lydimas karščiavimo, pykinimo ir vėmimo.
8. Tulžies pūslės akmenligė
Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Šios būklės diagnostikoje nepaprastai reikšmingas yra ultragarsinis tyrimas, kurio jautrumas siekia daugiau nei 95%.
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31% nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžyje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2% besilaukiančių moterų. Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
9. Šlapimo takų infekcijos
Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomams ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją, būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais.
10. Apvaliojo raiščio skausmas
Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius. Dažnai tai yra tempimo pojūtis arba jausmas, kad pilvas „traukiasi“.
Kiti dažni nėštumo metu pasireiškiantys sutrikimai
Virškinimo trakto sutrikimai
Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje (pvz., pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL)) ir / ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu (pvz., viduriavimas). Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai jų gydyti nereikia, tačiau būna atvejų, kai besilaukiančiai moteriai pasireiškia lėtinės su VT susijusios ligos, kai speciali priežiūra ir gydymas tampa būtinybė.
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91% moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais. Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Šiuo metu doksilaminas nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
GERL pasireiškia 40-85% nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL. Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Tiesa, jų sudėtyje yra natrio bikarbonato ir magnio trisilikato, todėl šie vaistai turėtų būti vengtini nėštumo metu. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.).
Pilvo pūtimas ir obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39% moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34% moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą. Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.
Kitos skausmo priežastys ir susiję simptomai
Apendicitas
Apendicitas yra uždegimas apendikso ir gali sukelti skausmą pilvo šone. Nors apendicitas yra reta nėščioms moterims, jis vis tiek gali atsirasti ir sukelti skausmą dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Apendicito skausmas gali pradėti stiprėti ir apimti visą pilvą, lydimas karščiavimo, pykinimo ir vėmimo.
Preeklampsija
Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri pasireiškia aukštu kraujo spaudimu ir gali sukelti pilvo skausmą, ypač dešinėje viršutinėje pilvo dalyje. Be skausmo, preeklampsiją gali lydėti galvos skausmas, regos sutrikimai, patinimas ir pykinimas.
Ektopinis nėštumas
Ektopinis nėštumas yra būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi už gimdos ribų, dažniausiai kiaušintakiuose. Tai gali sukelti stiprų skausmą pilvo šone, ypač dešinėje ar kairėje pusėje.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80% moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis. Patarimai: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Edema (tinimas)
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius. Patarimai: Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Hemojai (hemorojus)
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas. Patarimai: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Dantenų kraujavimas
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja. Patarimai: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Odos pokyčiai
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Patarimai: Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90% nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70% moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Mėšlungis (raumenų spazmai)
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos. Patarimai: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Paruošiamieji sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Patarimai: Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Šlapimo nelaikymas
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Patarimai: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių užkietėjimas
Apie 40% nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Patarimai: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Strijos
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90% baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Patarimai: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Išskyros
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Patarimai: Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Padidėjęs plaukuotumas ir odos jautrumas
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Patarimai: Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu. Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.
Krūtų pokyčiai
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Patarimai: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Nuovargis
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Patarimai: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Padidėjęs energijos poreikis
Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Patarimai: Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15%. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paaugliui ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
Nuotaikų kaita
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Patarimai: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Dusulys
Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
Ką daryti pajutus pilvo skausmą?
Jeigu Jums daugiau nei 30 savaičių, raumens reakcija į stresą (emocinį, fizinį) ar dėl gimdos plėtimosi (augančio vaikelio) įsitempia apvalusis raištis, kuris atsakingas už gimdos padėtį, jam susitraukus patiriate nemalonumą. Jeigu tai kartojasi nuosekliai kas pusę minutės ar kas valandą be jokių priežasčių, tai gali būti ženklas, jog metas pailsėti. Kai spazmai yra ne tik nemalonūs, bet ir skausmingi ar su pakraujavimu - tai gali rodyti įvairius vaisiaus ar gimdos sutrikimus. 🥰 Gulėti šonu, pilvą padejus ant pagalvės, kad jis visiškai atsipalaiduotų. Jei nėra požymių dėl, kurių verta sunerimti (jau minėti skausmai pilvo apačioje, vaisiaus judesių dingimas ir kt.) sportą galite tęsti toliau. Tik nesportuokite spazmų metu - pailsėkite, nurimkite, atlikite aukščiau nurodytus atpalaidavimo pratimus. Galiausiai korekcinis nėštumo sportas gali padėti išspręsti šią problemą, bet kaip? Korekcinė mankšta su diafragminiais pratimais suteikia raiščių ir raumenų elastingumą, taip besiplėčianti gimda geba sunkontroliuoti augimo šuolius be spazmų, skausmo. Ar pasyvus gyvenimo būdas gali prisidėti prie raumens spazmų? Tikrai taip. Rinkitės fizinį krūvį atsakingai, mylėkite save, tausokite.
Sveikutės, merginos. Ieškojau kažko panašaus tarp visų temų, bet neradau. Vakar neatsargiai atidarydama laiptinės duris (kurių spyruoklė labai įtempta), nespėjau pro jas pralįsti ir iš inercijos žengdama į priekį, gavau tokį nemažą smūgį pilvą (į patį pilvo priekį). Didelio skausmo nepajutau, bet nelabai mano pilveliui tai patiko, be to, labai išsigandau Visą naktį neramiai miegojau, vis laksčiau į tualetą pasitikrinti, ar kartais nepradėjau kraujuoti ir pan. Na, rodos, nieko tokio neatsitiko - nekraujuoju, pilvuko neskauda (tik gal šiek tiek kietokas), bet vis tiek kažkaip neramu, kankina paranoja, ar tikrai viskas leliui gerai, o gal kartais dėl to sutrenkimo atšoko placenta, gal kartais lelius badauja ir pan. Rytoj turiu eiti pas gyd. su eiliniu vizitu, bet labai kankina nežinomybė, negaliu nusiraminti. Ar jums kažkas panašaus buvo neštumo metu, t.y. ar esat stiprokai susitrenkusios pilvukus ir kaip tai baigėsi, ar laimingai?
Niu ką, dabar turi tik laukti ir žiūrėti, kaip bus. Geriausiai gydytoja gali pasakyti. Kažkaip manau, kad nieko blogo nebus, nes vis dėlto leliuką supa kažkiek aplinkinių audinių. Kai man buvo tik 5,5 sav. kaip tyčia išsidrėbiau labai skaudžiai namuose užkliuvusi už lovos krašto. Niu, leliukas tada dar buvo labai mažytis, bet tikrai ne juokais persigandau, kad nebūtų jis dėl sutrenkimo atsikabinęs. Bet apsiraminau, paglosčiau pilvelį, paprašiau mažylio, kad jis gyventų tuo viskas ir baigėsi. Na, aš ir pati noriu tikėti, kad viskas bus gerai. Tuo labiau, kad lelius juda kaip įprastai. Tik nežinau, ar čia sutapimas, ar ne, tiesiog vaikščiojant (žengiant žingsnį) jaučiu tokį savotišką tempimą pilvo apačioje dešinėje pusėje. Kai sėdžiu, ar stoviu, tai nieko nejaučiu. Na, greičiausiai viskas gerai, nes kaip kažkas minėjo, vaisiaus vandenys saugo tavo leliuką nuo smūgių. Paskaičiuok ramiai atsigulus kūdikio judesius pilvelyje... jei tau pasirodys, kad jų neįprastai mažai, gal vertėtų ir anksčiau pasirodyti gydytojui (ligoninėje). Aš laukdamasi antro, irgi maždaug 30-32 savaičių, užkliuvusi už šaligatvio plytelės, visu ūgiu tiesiai ant pilvo išsitiesiau ant grindinio... Rankomis atsiremti nesugebėjau, nes jose laikiau metinuką vyresnėlį, ir stengiausi rankomis apsaugoti jo galvytę... Baimės, o ne skausmo buvo pilnos kelnės Bet viskas buvo gerai, tiesa aš baisi bailė ir tą pačią dieną nulėkiau į ligoninę darytis echoskopijos... Siaubas, gali ir nuo proto nusokti po tokiu ivykiu...
Ačiū, merginos, nuraminot. Baisiausia ir yra tai, kad ne tiek skauda, kiek prisigalvoji visokių blogybių. Įsivaizduoju, kad tikrai nerimauji... as ir tikiuosi kad viskas bus gerai leliukas juda tai svarbiausia o del pilvuko tempimo gal tiesiog koks raumuo pasitempe arba susitrenkiai arba tiesiog sutapimas gal mazylis pakeite poza...
Kaip tik šiandien buvau pas gydytoją ir tuo pačiu paklausiau dėl vakarykščio pilvuko sutrenkimo. Ji tiesiog šyptelėjo ir pasakė, kad čia tik aš galvoju, kad kažkas blogai (kad aš čia sau psichologiškai įsiteigiau ) Anot jos, "moterys po avarijų sėkmingai išnešioja, nepersileidžia, tai toks sutrenkimas nieko baisaus".
Džiaugiuosi, kad viskas jums gerai.
Sveiki šiandien bandžiau nuvit šunį iš kiemo kad neitų pas maniškė. Ir mečiau obuolį nepagalvojau kad pilva patems gali but kažkas kad patempiau pilva biski? Dar tik 1 trimestras, nėštumas 8 sav +6 ir patekau į auto įvykį. Nieko rimto, tačiau iššoko oro pagalvės, diržas suspaudė pilvą. Kol kas jokio skausmo nejaučiu, kraujavimo nėra...
Jūsų vietoje važiuočiau.
Sveikos turiu klausima kuris mane neramina...šiandien susipjoviau su drauge ir ji man išpyre į pilvą.. kokia tikimybė kad mano leliukaa galėjo nukentėti... mums 12sav.
O dieve. O tikimybių mes pasakyti negalim 50 ant 50.
Sveikos būsimos ir esamos mamytės. Turiu tokį klausimėlį, nes labai neramu dabar. Šiandien darbelyje susimušiau pilvą, nors nzn ar tai galima pavadinti sumušimu, Nesiau toke dezute ir norejau deti ja ant stalo bet per mazai pakeliau ir taip stipriau atsireme į stalo kampą ir į mano pilvuką. tokio grynai smūgio nebuvo gal kaip pasakyt užkliuvimas,ar stipresnis atremimas,,Skausmo nejutau, ir dabar jaučiuosi gerai, nieko neskauda, juntu kaip mažylis juda, bet vistiek pykstu ant saves kad taip žioplai ivyko. Man 24 savaitės.
Jei neskauda ir judesiukai kaip visada dažni viskas gerai.. Aš pamenu būdama 5 mėnesį pargriuvau ant pilvuko aišku stengiaus apsisaugoti. Bet nieko trumpam buvo suskaudę. Tai ir saunu.
Aš 31 savaitę paslydau vonioje. Per tą slydimą sekunde per akis perbėgo labai daug ir man pačiai tai atrodo kaip stebuklas, kaip sugebejau taip nukristi, kad liko žiauriai sumuštos rankos, krūtinė, kojos - pilvuką išsaugojau. Bet būtinai kviečiausi greitąją, nes sesė sakė, kad viena pažįstama, nors ir nesusižeidė pilvuko, tačiau nuo smūgio atitruko placenta. Na, bet mano atveju baigėsi viskas stebuklingai gerai. Nuo šiol vonioje maudausi tik su vyru. Bijau kaip velnias kryžiaus taip atrodė ranka, o juk galėjo pilvukas...
Taip kad visos atsargiai ir neramstykit kampu!
Skrandžio skausmas nėštumo metu – ar turėtumėte nerimauti?
Apibendrinimas
- Pykinimas, vėmimas, GERL ir kiti VT sutrikimai nėštumo metu yra dažnas reiškinys, todėl šiame straipsnyje glaustai aptariamos pagrindinės VT sutrikimų priežastys ir gydymo rekomendacijos.
- Pykinimas ir vėmimas nėštumo laikotarpiu yra siejamas su hormoniniais svyravimais, VT motorikos pokyčiais, psichosocialiniais veiksniais. Suvaldyti šiuos negalavimus gali padėti mitybos įpročių keitimas, pykinimą provokuojančių veiksnių vengimas, maisto produktų su imbieru, vitamino B6 vartojimas, metoklopramidas.
- GERL dažniausiai pasireiškia rėmeniu ir rūgštiniu refliuksu. Nėštumo metu simptomams lengvinti rekomenduojama: gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimas, antacidiniai vaistai, sukralfatas, H2 histamino receptorių blokatoriai, protonų siurblio inhibitoriai.
- Varginant vidurių užkietėjimui nėštumo laikotarpiu, pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione. Nesant efekto, galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
- Skystai ir gausiai tuštinantis 3 ir daugiau kartų per dieną, rekomenduojama vartoti rehidracinius tirpalus. Viduriavimui slopinti nėštumo metu galima vartoti bismuto salicilatą, loperamidą.
- Dėl hormoninių pokyčių nėščiosios organizme didėja tulžies geba formuoti akmenis.
tags: #pilvo #sutrenkimas #nestumo #metu
