Nėštumas yra ypatingas metas moters gyvenime, kupinas įvairių fizinių ir emocinių pokyčių. Vienas iš dažnai pasitaikančių, bet nerimą keliančių simptomų yra gausus prakaitavimas. Nors prakaitavimas nėštumo metu - dažnas reiškinys, jis gali sukelti nemažai nepatogumų.
Prakaitavimas yra natūrali organizmo funkcija, būtina termoreguliacijos procesams palaikyti. Jis pasireiškia kaip atsakas į padidėjusią aplinkos temperatūrą, intensyvią raumenų veiklą, taip pat ir patiriamą emocinį stresą, kai organizmas vėsinasi į odos paviršių išskirdamas vandenį, t. y. prakaitą. Kasdien išprakaituojame apie pusę litro skysčių, tačiau karštą dieną judėdami galime netekti ir iki dviejų - trijų litrų.
Nėštumo metu moters organizme cirkuliuoja daugiau kraujo, todėl šilumos pojūtis gali būti dar intensyvesnis. Greitesnė medžiagų apykaita taip pat gali būti gausesnio prakaitavimo priežastis. Judant ir nešiojant papildomą svorį, gali prireikti daugiau pastangų tiems judesiams atlikti, ypač paskutinįjį trimestrą. Šios papildomos pastangos ir sukuria daugiau šilumos.
Prakaitavimo priežastys nėštumo metu
Gausus prakaitavimas nėštumo metu yra gana įprastas reiškinys. Jis atsiranda dėl kelių pagrindinių priežasčių:
- Hormoniniai pokyčiai: Dėl hormonų svyravimų nėštumo metu, ypač estrogenų ir progesterono, padidėja prakaito liaukų aktyvumas. Vos užsimezgus naujai gyvybei, t. y. pirmąjį nėštumo trimestrą, pagausėjęs prakaitavimas kaip tik gali tapti vienu pirmųjų nėštumo požymių.
- Kūno temperatūros padidėjimas: Dėl hormoninių pokyčių ir didėjančios kraujo apytakos nėščiosios kūno temperatūra dažnai pakyla. Tai skatina kūną prakaituoti daugiau, siekiant išlaikyti normalų temperatūros balansą.
- Medžiagų apykaitos pokyčiai: Nėštumo metu pagreitėja medžiagų apykaita, todėl organizmas gamina daugiau šilumos.
- Kraujotakos sistema: Dėl padidėjusio kraujo kiekio ir padidėjusios širdies veiklos, kraujas teka arčiau odos paviršiaus, taip sukeldamas šilumos pojūtį ir prakaitavimą. Pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą moterys greičiau suprakaituoja, negu įprastai. Būsimos mamos širdis plaka greičiau, mat jai tenka varinėti didesnį kraujo kiekį (apie 1,5 litro daugiau), kad vaisius būtų pakankamai aprūpintas deguonimi.
- Padidėjęs svoris: Papildomas svoris reikalauja didesnio fizinio krūvio, dėl to kūnas labiau prakaituoja.
- Fizinis aktyvumas: Intensyvi raumenų veikla, pavyzdžiui, aktyvus sportas, gali sukelti gausų prakaitavimą.
- Stresas ir nerimas: Prakaitavimas yra natūrali reakcija į stresą ir nervingumą. Stresas ir nerimas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri skatina prakaito liaukų veiklą.
- Liga ar infekcija: Peršalus, susirgus gripu ar kita liga/infekcija, padidėja kūno temperatūra, lemianti ir gausesnį prakaitavimą.
- Vaistų vartojimas: Kai kurie vaistai gali sukelti padidėjusį prakaitavimą kaip šalutinį poveikį.
- Maistas ir gėrimai: Aštrūs patiekalai, tokie kaip čili pipirai ar imbieras, gali aktyvuoti prakaito liaukas. Aštrus maistas stimuliuoja nervų sistemą ir didina prakaito liaukų aktyvumą.
Kuriuo nėštumo laikotarpiu prakaitavimas taps gausiausias ir kodėl?
Gausiausias prakaitavimas dažniausiai pasireiškia antrame ir trečiame nėštumo trimestre. Šiuo laikotarpiu moters kūnas susiduria su didžiausiais hormoniniais pokyčiais ir fiziologiniais pakitimais. Didėjant vaisiui, padidėja ir kraujo apytaka bei medžiagų apykaita, o tai dar labiau skatina prakaitavimą. Be to, trečiame trimestre kūdikio padėtis gali sukelti spaudimą motinos organams, dar labiau padidinant diskomfortą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors gausus prakaitavimas nėštumo metu yra gana įprastas reiškinys, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Jei prakaitavimas yra pernelyg intensyvus, netikėtas arba jį lydi kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, svorio kritimas ar širdies ritmo sutrikimai, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu atkreipti dėmesį, jei prakaitavimas pasireiškia tik vienoje kūno pusėje arba yra susijęs su staigiais sveikatos pokyčiais, tokiais kaip stiprūs galvos ar krūtinės skausmai.
Taip pat, pasak gydytojos dermatovenerologės Linos Duobienės, tokia būklė vadinama hiperhidroze, arba padidėjusiu prakaitavimu. Apie 1 proc. populiacijos susiduria su hiperhidroze, t. y. „Hiperhidrozė - tai žymiai padidėjęs prakaito išsiskyrimas tam tikrose kūno vietose, viršijantis normalius termoreguliacijos poreikius. Kitaip tariant, reikšmingai padidėjęs organizmo atsakas į natūralius dirgiklius. Hiperhidrozė būdinga tiek vyrams, tiek moterims“. Anot jos, nuo hiperhidrozės kenčiantiems žmonėms padidėjęs prakaitavimas sukelia tiek fizinių, tiek emocinių ir socialinių sunkumų. Dėl itin gausaus ir aplinkiniams pastebimo prakaitavimo tokie žmonės neretai patiria psichologinį diskomfortą.
Laikinas prakaitavimo pagausėjimas taip pat galimas sergant vidaus organų ligomis, nėštumo ir menopauzės metu. Pasak gydytojos, natūralu, jei gausiau prakaituojate susijaudinę, sportuodami ar užsiimdami kita aktyvia fizine veikla, taip pat esant karštam orui. Tačiau, kai nuolat tenka jaustis nepatogiai spaudžiant ranką sveikinantis ar dėl prakaito dėmių ant marškinių ar palaidinės - tai jau problema ir verta ieškoti jos sprendimo būdų. Prieš imantis veiksmų būtina išsiaiškinti tikrąsias prakaitavimo priežastis.
Gydytoja dermatovenerologė L. Duobienė atkreipia dėmesį, kad padidėjusį prakaitavimą gali sukelti ne tik pirminė hiperhidrozė - kai padidėjusį prakaitavimą lemia genetiniai veiksniai, kitaip tariant, žmogus turi polinkį prakaituoti stipriau nei kiti. „Neretai padidėjusį prakaitavimą išprovokuoja endokrininės sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, lytinių hormonų disbalansas, taip pat infekcijos ar onkologinės ligos - dažnai kraujo, tokios kaip limfomos. Tokiais atvejais liga provokuoja didesnį parasimpatinės nervų sistemos atsaką, kuris pasireiškia kaip neįprastai gausus prakaitavimas, neretai naktimis“, - atkreipia dėmesį gydytoja L. Dėl to, pasak gydytojos, pirmojo apsilankymo pas gydytoją dermatovenerologą dėl padidėjusio prakaitavimo metu siekiama išsiaiškinti tikrąją hiperhidrozės priežastį. Tik atmetus kitas galimas ligas, galima taikyti gydymą.
Cukrinis diabetas, ypač esant hipoglikemijai (žemam cukraus kiekiui kraujyje), gali sukelti staigias prakaitavimo reakcijas, dažniausiai nakties metu. Hipertiroidizmas (skydliaukės hiperfunkcija) - nėštumo metu skydliaukės aktyvumo padidėjimas, nulemtas hormoninių pokyčių, taip pat gali lemti aukštesnę kūno temperatūrą ir prakaitavimą.
Gausiai prakaituoti po gimdymo - taip pat visiškai normalu. Tai vienas iš būdų kūnui atsikratyti skysčių, sukauptų nėštumo metu. Gausus prakaitavimas vis dar vargina po kūdikio gimimo praėjus 6 savaitėms - tai signalas, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Ką daryti, jei nėštumo metu prakaituojate labai gausiai?
Jei prakaitavimas kelia didelį diskomfortą, yra keletas būdų, kaip jį sumažinti:
- Drabužių pasirinkimas: Dėvėkite laisvus, lengvus ir natūralių audinių (pvz., medvilnės, lino) drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti. Norint išvengti stipresnio prakaitavimo reikėtų atsisakyti sintetinių audinių - jie sunkiai praleidžia orą, todėl, susidarius šiltnamio efektui, pradedame prakaituoti gausiau.
- Tinkama higiena: Reguliarus prausimasis su antibakteriniu muilu mažina bakterijų dauginimąsi, kurios yra pagrindinė nemalonaus kvapo priežastis.
- Gerkite daug vandens: Hidratacija yra svarbi norint išlaikyti kūno temperatūros balansą ir išvengti dehidratacijos dėl prakaitavimo. Daugiau kaip 60 procentų mūsų organizmo sudaro vanduo. Esant karščiams organizmas praranda daug skysčių, o tai reiškia, kad itin karštą dieną reikia išgerti iki trijų litrų vandens. Geriausiai troškulį malšina natūralus vanduo, žolelių ir vaisių arbatos arba praskiestos vaisių ir daržovių sultys. Prakaituodamas kūnas praranda daug mineralų ir mikroelementų, todėl šiuos nuostolius kompensuos mineralizuoti gėrimai.
- Venkite karštų vietų: Stenkitės vengti ilgalaikio buvimo karštose ar prastai ventiliuojamose vietose. Jei įmanoma, naudokite ventiliatorius arba oro kondicionierius. Miegamasis turi būti gerai vėdinamas.
- Venkite aštraus maisto: Aštrus maistas gali padidinti prakaitavimą, todėl geriau rinktis lengvesnius patiekalus. Stenkitės vengti dirginančių medžiagų, tokių kaip aštrus maistas ar kofeinas, kurie gali skatinti prakaitavimą.
- Naudokite antiperspirantus: Dezodorantai naikina tik nepageidautiną kvapą, jie nėra skirti apsaugai nuo prakaitavimo. Prakaitavimą veiksmingai mažina antiperspirantų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos - aliuminio chloridas ar chlorohidratas, todėl juos ir rekomenduojama naudoti. Svarbu žinoti, kad antiperspirantus galima naudoti tik nusiprausus, ant švarios odos.
- Reguliarus sportas: Reguliarus sportas padeda organizmui efektyviau reguliuoti prakaitavimą.
- Lengva mityba: Rinkitės lengvą maistą - pavyzdžiui, salotas. Sunkiai virškinamas, riebus, gausus maistas apsunkina kraujotaką, dėl to jausitės nejudri ir apsnūdusi.
Kaip įveikti naktinį prakaitavimą nėštumo metu?
Naktinis prakaitavimas gali ypač trukdyti miegui, tačiau yra būdų, kaip jį sumažinti:
- Vėdinimas: Miegamasis turi būti gerai vėdinamas. Vėdinti geriausiai naktį, o dieną langai tebūnie uždaryti.
- Tinkama patalynė: Naudokite tinkamą patalynę, pagamintą iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų.
- Vėsūs kompresai: Jei jaučiate karštį, galite naudoti vėsius kompresus ant kaktos ar kaklo.
- Vanduo: Stebuklingą poveikį turi per vidinę riešų pusę ir pėdas tekantis šaltas vanduo. Šias vietas galite tiesiog sudrėkinti vandeniu.
- Ledo gabaliukas: Kai kraujotaka pernelyg sulėtėja, puikiai veikia ir ledo gabaliukas tiesiai iš šaldiklio. Patrinkite juo riešus ties pulso vieta, kelio linkius, sprandą, smilkinius ir krūtinkaulį.
Gydytojas paaiškina prakaitavimą naktį | Priežastys, gydymas ir kada kreiptis į gydytoją.
Nėštumo metu moterys prakaituoja labiau, negu įprastai, todėl šiltuoju metų laiku tai sukelia nemažai nepatogumų. Prakaitavimas yra natūrali organizmo funkcija, padedanti palaikyti tinkamą kūno temperatūrą ir pašalinti nereikalingas medžiagas. Tačiau gausus ar netikėtas prakaitavimas gali sukelti diskomfortą ir signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas.
