Nevaisingumas yra viena didžiausių medicininių ir socialinių problemų šiuolaikinėje visuomenėje, neaplenkianti ir Lietuvos. Apie 10-15 proc. šeimų visame pasaulyje susiduria su sunkumais susilaukiant vaikų, o Lietuvoje šis skaičius siekia apie 50 tūkst. šeimų. Kasmet ši problema paliečia dar du tūkstančius šeimų, todėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos tampa vis aktualesnės.

Nevaisingumo gydymas apima įvairius medicininius metodus, padedančius pastoti, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.

Nevaisingumo priežasčių diagnostika

Prieš pradedant gydymą, svarbu nustatyti nevaisingumo priežastis. Tai ypač aktualu vyrams, kurių nevaisingumas sudaro iki 50 proc. visų nevaisingumo atvejų. Vyrų nevaisingumas gali būti susijęs su spermos kiekio ir kokybės pakitimais, varikocele, nenusileidusiomis sėklidėmis, sutrikusia spermatozoidų gamyba, ankstesnėmis infekcinėmis ligomis, chemoterapija ir kitomis priežastimis. Taip pat svarbus vyrų amžius ir aplinkos veiksniai, tokie kaip oro ir aplinkos užterštumas.

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau (arba 6 mėnesius, jei ji vyresnė nei 35 metų), arba jei žinoma aiški nevaisingumą sukelianti priežastis. Tyrimai atliekami abiem partneriams. Svarbiausi tyrimai apima:

• Konsultacijos dėl nevaisingumo: Gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas, galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus.
• Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: Nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai.
• Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma): Vertinami spermatozoidų kiekis, judrumas, forma ir bendra spermos būklė.
• Hormonų tyrimai: Įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai, turintys įtakos moterų nevaisingumui (pvz., ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės ligos).
• Genetinis ištyrimas: Tais atvejais, kai yra įtariamos paveldėtos ligos ar pasikartojantys persileidimai.

Pagalbinio apvaisinimo procedūrų rūšys

Kai kitos gydymo metodikos nepadeda, taikomos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tai medicininiai metodai, padedantys susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma.

Pagrindinės pagalbinio apvaisinimo procedūros:

• Intrauterininė inseminacija (IUI): Paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji taikoma, kai pora neturi visaverčių lytinių santykių, pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Viena veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje (ne moters organizme), o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. Šis metodas taikomas, kai nepavyksta pastoti natūraliai dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo.
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi (žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma) arba kai sperma išgauta chirurginiu būdu.
• Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI): ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai.
• Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA): Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų, jie gali būti išgauti tiesiai iš sėklidžių, naudojant ploną adatą. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.

Embrionų šaldymas ir kiaušialąsčių šaldymas

Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo technologijų yra embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija). Šio proceso metu užšaldomi tinkamos kokybės pertekliniai embrionai, kurie gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko. Moksliškai nėra įrodyta, kad ši procedūra kenkia būsimam kūdikiui.

Kiaušialąsčių šaldymas suteikia moteriai galimybę išsaugoti savo vaisingumą ateičiai, pavyzdžiui, prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti. Užšaldytos kiaušialąstės išlaiko aukštą kokybę nepaisant prabėgusio laiko.

Teisinė ir finansinė pagalbinio apvaisinimo situacija Lietuvoje

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo srityje egzistuoja tam tikri teisiniai ir finansiniai iššūkiai. Nors Seimas yra pritaręs dviem pagalbinį apvaisinimą reglamentuojantiems įstatymams, diskusijos dėl jų įgyvendinimo tęsiasi. Kai kurių įstatymų variantai numato apribojimus, pavyzdžiui, tik 3 kiaušialąsčių apvaisinimą, nors medikų teigimu, tai gali sumažinti procedūros sėkmės tikimybę. Pasak medikų, griežti įstatymai, kaip Italijoje, neatneša naudos pacientams.

Finansiškai pagalbinis apvaisinimas yra didelis iššūkis. Vidutiniškai viena apvaisinimo procedūra kainuoja 7-14 tūkst. litų (apie 2-4 tūkst. eurų), o papildomai reikia mokėti už vaistus. Kai kuriuose įstatymų projektuose numatyta, kad dalį išlaidų turėtų kompensuoti valstybė, tačiau šiuo metu toks kompensavimas nėra plačiai prieinamas. Dėl šių priežasčių dalis pacienčių (apie 50 proc.) yra priverstos vykti į kaimynines šalis, tokias kaip Latvija ar Estija, kur taikoma dalinė ar visiškas gydymo kompensacija (pvz., Estijoje valstybė kompensuoja 100 proc. gydymą, 60 proc. - vaistus).

Lietuvoje pagalbinį apvaisinimą gali atlikti tik susituokusios moterys, o donoro spermos naudojimas galimas tik esant sutuoktinio lytinių ląstelių nepakankamumui arba rizikai susirgti sunkiomis ligomis. Tai kelia diskusijas dėl galimybių susilaukti vaikų vienišoms moterims ar heterosekualioms poroms, kurios nėra susituokusios.

Nepaisant iššūkių, Lietuvoje veikia vaisingumo klinikos, teikiančios diagnostikos bei gydymo paslaugas. „Baltijos Amerikos klinikos“ Vaisingumo centre taikomi moderniausi pasaulyje vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodai. Viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo teikti pagalbą nevaisingoms poroms, o 2008 m. sėkmingai atlikta pirmoji procedūra su vitrifikuotais embrionais.

tags: #ieskau #vyro #apvaisinimui

• Vaikų atostogų organizavimas
• Augalų karalystė ikimokyklinio ugdymo įstaigose: išsamiau
• Pataisų sporos odos priežiūrai
• Kūdikių pardavėjų kokybė ir saugumas
• Gydymas ir priežiūra