Raudonukė, nors dažnai laikoma lengva vaikų liga, kelia rimtą grėsmę vaisingumui ir nėštumo eigai. Ši ūmi virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, gali turėti sunkių pasekmių, ypač jei ja užsikrečiama sulaukus brandaus amžiaus ar nėštumo metu.
Kas yra raudonukė ir kaip ji plinta?
Raudonukė yra virusinės kilmės infekcinė liga, pasireiškianti odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio ir kaklo limfmazgiais bei karščiavimu. Dažniausiai ja serga vaikai, kuriems liga paprastai praeina lengvai, suformuodama ilgalaikį imunitetą. Tačiau suaugusiesiems, ypač moterims, raudonukė gali sukelti rimtų komplikacijų.
Virusas plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus čiaudi ar kosėja. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome forma sergančių asmenų. Raudonuke sergantis asmuo yra užkrečiamas maždaug savaitę iki išbėrimo ir apie 6 dienas po jo atsiradimo. Taip pat, virusas gali cirkuliuoti organizme iki 27 metų, todėl net persirgus, motinos organizme viruso paveiktos kraujo ląstelės gali išlikti ilgą laiką.
Nors 1962-1964 m. pandemijos metu Vakarų Europoje ir Amerikoje persirgo apie 12,5 mln. žmonių, o 2023 m. Europoje buvo užregistruoti 345 atvejai, svarbu suprasti, kad raudonukė kontroliuojama liga, ypač dėl veiksmingos vakcinacijos.
Raudonukės pavojus vaisingumui ir nėštumui
Raudonukė kelia didžiausią pavojų nėščiosioms, ypač jei užsikrečiama pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Tuomet virusas gali pažeisti besivystančius vaisiaus organus, lemti persileidimą arba sukelti sunkų įgimtos raudonukės sindromą. Jei moteris susirgtų pirmuoju nėštumo trimestru, tikimybė, kad vaikas turės sunkių apsigimimo formų, viršija 80%.
Įgimtas raudonukės sindromas gali pasireikšti įvairiais sutrikimais: regos, klausos, širdies veiklos (65% vaikų gimsta su širdies ydomis), smegenų vystymosi sutrikimais. Apie 50% naujagimių, gimusių su šiuo sindromu, yra mažo svorio, vėluoja pradėti sėdėti ir vaikščioti, jiems būdingi įvairūs stuburo iškrypimai, kramtymo ir rijimo sutrikimai. Kai kurie mokslininkai pastebi, kad šie vaikai gali elgtis panašiai kaip autistai, tačiau tai siejama su sensorinės deprivacijos pasekmėmis, o ne su autizmu.
Raudonukė taip pat gali turėti įtakos nevaisingumui. Nors tai nėra pagrindinė nevaisingumo priežastis, tačiau gali prisidėti prie sunkumų pastoti, ypač jei moteris neskiepyta ir nėra sirgusi šia liga vaikystėje.
Vienintelis būdas apsisaugoti - skiepai
Vienintelis veiksmingas būdas apsisaugoti nuo raudonukės yra skiepai. Lietuvoje nuo raudonukės pradėta skiepyti 1992 metais, o nuo 1999 m. įtraukta į profilaktinių skiepijimų kalendorių.
MMR (tymų, kiaulytės ir raudonukės) vakcina yra kombinuota ir apsaugo nuo visų trijų šių ligų. Tai saugi ir veiksminga priemonė, sukelianti labai mažai šalutinio poveikio reiškinių, tokių kaip lengvas karščiavimas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje. Vienos MMR vakcinos dozės efektyvumas siekia bent 95%, o dvi dozės užtikrina ilgalaikį imunitetą.
Pagal galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, pirminė vakcinacija atliekama 15-16,5 mėnesių amžiaus, o revakcinacija - 6-7 metų vaikams. Nors dauguma Europos šalių pirmąją dozę skiria 10-18 gyvenimo mėnesį, svarbu laikytis nacionalinio skiepijimo kalendoriaus.
Dėl galimų rimtų komplikacijų, ypač nėštumo metu, labai svarbu išlaikyti aukštą skiepijimo lygį. Remiantis ULAC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje dvejų metų vaikų skiepijimų aprėptys siekė 90,2%, o septynerių metų - 90,6%. Šie rodikliai yra aukšti ir padeda išlaikyti ligos kontrolę.
Jei sulaukusi vaisingo amžiaus moteris nėra tikra, ar sirgo raudonuke, ar buvo paskiepyta, vertėtų atlikti serologinį tyrimą. Šis tyrimas parodo, ar kraujyje yra IgG antikūnų prieš raudonukės virusą. Jei antikūnų yra, moteris turi imunitetą.
Nevaisingumas: priežastys ir gydymo galimybės
Nevaisingumas - tai negalėjimas pastoti po vienerių metų reguliarių nesaugių lytinių santykių. Nors medicininiuose tyrimuose dažnai nustatomi normalūs rodikliai, diagnozuojamas "nepaaiškinamas" nevaisingumas, kuris nustatomas maždaug 15% porų.
Tačiau svarbu suprasti, kad šiuolaikiniai nevaisingumo testai ne visada įvertina visas galimas priežastis. Subtilesnės ar retesnės priežastys gali įtakoti vaisingumą. Pavyzdžiui, kiaušinėlių kokybė (įtakojama amžiaus), nedideli spermos kokybės defektai, kiaušintakių funkcijos sutrikimai, kurių neparodo įprasti tyrimai. Taip pat, daliai moterų, diagnozuotas nepaaiškinamas nevaisingumas gali būti susijęs su endometrioze ar nediagnozuota celiakija.
Ką daryti, kad padaugėtų šansų susilaukti kūdikio? Rekomenduojama keisti kai kuriuos įpročius:
- Mažinti kofeino ir alkoholio vartojimą.
- Mesti rūkyti, nes tai kenkia kiaušinėlių kokybei ir spermos kokybei.
- Išlaikyti normalų kūno masės indeksą (KMI).
- Stengtis valdyti stresą, kreiptis pagalbos į specialistus, jei reikia.
Net jei gydytojas neranda aiškios nevaisingumo priežasties, tai nėra nuosprendis. Medikamentai nuo nevaisingumo kartu su intrateurine inseminacija (IUI) arba apvaisinimu mėgintuvėlyje (IVF) gali žymiai padidinti pastojimo tikimybę. Jaunesnėms nei 37 metų moterims klomifeno ir IUI derinys gali padidinti pastojimo tikimybę 9-10% kas mėnesį. Moterims iki 40 metų IVF taikymas gali padidinti pastojimo tikimybę iki 25-40% ar net daugiau. Jei šie metodai nepadeda, lieka dirbtinis apvaisinimas su donoro kiaušinėliais, kurio sėkmė siekia 50% ar daugiau.
Tobulėjant mokslui ir technologijoms, tikimasi, kad ateityje bus greičiau nustatomos nevaisingumo priežastys, o tai leis sumažinti "nepaaiškinamo" nevaisingumo atvejų skaičių.
Nevaisingumo gydymas: Ovuliacijos stimuliacija - kada ir kaip? | Vaisingumo šaknys #37
tags: #persirgta #raudonuke #ir #nevaisingumas
