Perioralinis dermatitas yra odos liga, kuri daugiausiai paveikia veido sritį, ypač aplink burną. Ši liga dažnai pasireiškia kaip uždegimas, kuris veikia epidermį - išorinį odos sluoksnį. Dėl šios ligos pažeidžiama odos struktūra ir funkcija, todėl gali sutrikti barjerinė funkcija, leidžianti mikroorganizmams ir alergenams patekti į odą. Perioralinis dermatitas yra lėtinė, neužkrečiama, bet varginanti odos liga, pasireiškianti smulkiais rausvais spuogeliais, mazgeliais ir pleiskanojimu aplink burną, nosį ar akis. Liga daźniausiai paveikia 16-45 m. moteris, ypač turinčias polinkį į atopiją. Nors perioralinis dermatitas nepavojingas, dėl matomos lokalizacijos gali stipriai paveikti psichologinę savijautą. Tiksli ligos priežastis iki šiol pilnai neišaiškinta. Manoma, kad ligos atsiradimui didelę reikšmę turi netinkamas ar per dažnas kosmetinių drėkinamųjų kremų naudojimas, floruota dantų pasta, UV spinduliai ar hormoninių preparatų vartojimas.
Nėštumas yra tiesiogiai susijęs ne tik su lytinių hormonų estrogeno ir progesterono veikla, tačiau lygiai taip pat daro įtaką melanocitui - organizmo ląstelei, atsakingai už Jūsų odos pigmentą. Tačiau kartais, tokie organizmo pokyčiai, ypač padidėjusi riebalų gamyba, gali sukelti nemalonių problemų. Dėl hormoninių svyravimų ir padidėjusios kraujotakos, kūnas gali sukaupti riebalų perteklių. Tokiu atveju, atsiranda tikimybė, jog negyvos odos ląstelės padengs Jūsų veido odą ir užkimš poras. Nors perioralinis dermatitas gali savaime praeiti, be gydymo jis gali trukti mėnesius ar net metus. Jei priežastys nešalinamos, pasikartoti būklė gali dažnai.
Kas yra perioralinis dermatitas?
Perioralinis dermatitas yra lėtinė, uždegiminė odos būklė, kuriai būdingos daugybinės rausvos papulės (1-2 mm), gali pasireikšti pūslelėmis, pleiskanojimu ar net nedideliais pūlinukais. Oda aplink burną parausta, tempia, niežti ar degina. Dažniausiai serga: moterys (16-45 m.), žmonės, turintys atopiją ar jautrią odą. Dažnai painiojamas su aknė (acne vulgaris) - būdingi komedonai (inkštirai), kurių POD atveju nebūna; rosacea - ryškesnės kraujagyslės, nosies paraudimas; seborėjinis dermatitas - labiau pleiskanotas, paraudęs, plačiau lokalizuotas; kontaktinis ar alerginis dermatitas - aiškus ryšys su dirgikliu, greita simptomų pradžia.
Perioralinio dermatito priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos kilmė nėra iki galo aiški, bet pastebimi šie veiksniai: vietiniai ar sisteminiai kortikosteroidai (tepalai, purškalai, inhaliatoriai); fluoruota dantų pasta, kramtomoji guma; kosmetika su silikonais, kvapais, propoliu; ultravioletinė (UV) šviesa, šaltis, karštis; hormoniniai pokyčiai (nėštumas, geriamieji kontraceptikai, premenopauzė); netinkama veido priežiūra; Fusobacteria spp., Candida albicans kolonizacija, Demodex erkučių pagausėjimas; bakterinė ar virusinė infekcijos.
Naujausi sisteminiai moksliniai tyrimai rodo, kad netinkamas vietinių kortikosteroidų vartojimas yra pagrindinis perioralinio dermatito išsivystymo veiksnys. Taip pat manoma, kad ligos atsiradimui didelę reikšmę turi netinkamas ar per dažnas kosmetinių drėkinamųjų kremų naudojimas, floruota dantų pasta, UV spinduliai ar hormoninių preparatų vartojimas. Daugelis nesusimąsto, jog kasdien naudojama dantų pasta su fluoru ir šampūnuose, įvairiuose odos prausikliuose, skutimosi priemonėse esantis natrio laureto sulfatas yra dažni perioralinio dermatito „sukėlėjai”. Bėrimą gali paūminti kitos įvairios kosmetikos priemonėse esančios dirginančios medžiagos, kaip petrolatas, parafinas ar Peru balzamas.
Simptomai
Pagrindiniai perioralinio dermatito simptomai apima raudonas, iškilias dėmes aplink burną, kurios gali būti niežtinčios ar deginančios. Taip pat gali pasireikšti pustulės, spuogai ar sausumas. Daugybinės grupuotos 1-2 mm rausvos papulės aplink burną, nosį, akis; pūslelės ar pūlinukai; paraudimas, pleiskanojimas; tempimas, niežėjimas, deginimo pojūtis; siaura zona aplink lūpas išlieka nepažeista. Oda apie burną (“perioraliai”) parausta, joje galima matyti daugybinės kelių milimetrų dydžio raudonos spalvos papules, mazgelius ar pūlinėlius. Bėrimo elementai gali susilieti ir išplisti į skruostų ar vokų odą.
Diagnostika
Perioralinio dermatito diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir paciento anamneze. Dermatologas atlieka vizualinį odos tyrimą, siekdamas nustatyti būdingas dėmes ir simptomus. Dermatologo apžiūra - būklės ir rizikos veiksnių įvertinimas; laboratoriniai tyrimai nebūtini, nebent įtariamos infekcijos ar gydymas neveiksmingas; išimtiniais atvejais atliekama odos biopsija.
Gydymas
Perioralinio dermatito gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiu požiūriu, dažniausiai skiriami topiniai vaistai, tokie kaip antibiotikai (pvz., metronidazolas) ir retinoidai. Taip pat gali būti rekomenduojami geriamieji antibiotikai sunkiems atvejams. Nemedicininiai sprendimai apima odos priežiūros produktų keitimą, vengiant dirginančių medžiagų ir kortikosteroidų. Neseniai taip pat buvo tiriamos naujos terapijos galimybės, tokie kaip lazerių naudojimas ir fototerapija, kad būtų sumažintas uždegimas ir pagerinta odos būklė.
Vienas efektyviausių metodų - visų dirgiklių (kortikosteroidų, kosmetikos, fluoruotų produktų) nutraukimas. Medikamentinis gydymas (individualus, priklauso nuo būklės sunkumo): vietiniai vaistai; sisteminiai antibiotikai; odos drėkinimas ir apsauga nuo UV spindulių. Medikamentinis gydymas skiriamas ne visuomet.
Rekomendacijos
- Nutraukti visus dirginančius produktus.
- Rinktis švelnias, nekomedogenines priemones jautriai odai.
- Vengti fluoruotų pastų, stiprių veido valiklių, parfumuotos kosmetikos.
- Kreiptis į gydytoją dermatovenerologą dėl diagnozės patvirtinimo ir gydymo pritaikymo.
Kada kreiptis į specialistą?
- Jei būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 savaites.
- Jei būklė blogėja nutraukus kortikosteroidus.
- Jei atsiranda infekcijos ženklų: skausmas, paraudimas, pūliavimas.
- Jei perioralinis dermatitas pasikartoja.
Dermatologist Explains Perioral Dermatitis (What it Looks Like, Causes, & Treatments) | Dr Sam Ellis
Perioralinio dermatito gydymas reikalauja daug kantrybės: liga vargina dėl savo estetinio vaizdo ir gana lėtai gyja. Svarbu nevartoti kosmetinių drėkinamųjų kremų. Jeigu ligą sukėlė vietiniai hormoniniai vaistai, būtina kuo skubiau nutraukti jų naudojimą. Gydant perioralinį dermatitą skiriami vietiniai antiuždegiminiai vaistai. Įprastai šios ligos gydymas trunka nuo 6-12 ar daugiau savaičių. Krioterapija, kitaip žinoma kaip gydymas šalčiu, gali būti efektyvi procedūra, padedanti sumažinti uždegimą ir pagerinti odos būklę. Ji gali padėti ir tuomet, kai įprastos priemonės, vaistai, neduoda norimų rezultatų. Perioralinio dermatito gydymas gali trūkti savaites ar net mėnesius. Atminkite, ši liga gali pasikartoti. Todėl nuolatinis rūpestis ir tinkama odos priežiūra - būtini.
tags: #perioralinis #dermatitas #nestumo #metu
