Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų.
Pasak SAM Sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistės Giedrės Namajūnaitės, ministerija sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo. Dėl to į SAM kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba.
„Tad siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, - pranešime žiniasklaidai cituojama G.Namajūnaitė.
Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo. „Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti“, - nurodo SAM.
Ministerijos teigimu, higienos normos pakeitimas nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo.
„Pirmiausia, patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia. Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo“, - rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Anot SAM, šiuo higienos normos pakeitimu taip pat siekiama mažinti medikams tenkančią administracinę naštą. Iki šiol Higienos normoje buvo numatyta, kad tėvai po vaiko ligos į ugdymo įstaigą privalo pristatyti medikų išrašytą pažymą, kuria pateisinamas vaiko neatvykimas į ugdymo instituciją. „Nuo šiol šio perteklinio reikalavimo bus atsisakoma“, - pažymi ministerija.
Jos duomenimis, pasitaikydavo vis daugiau atvejų, kai ikimokyklinio ugdymo įstaigos reikalaudavo šių pažymų net tuomet, kai vaikas būdavo sveikas, bet be pateisinamos priežasties nelankydavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos 2-3 dienas. Dėl to esą nepagrįstai didėjo pacientų srautas ir blogėjo šeimos gydytų paslaugų prieinamumas.
Kadangi su šia pažyma yra siejamas mokesčio už ugdymo įstaigos lankymą nustatymas, su įstaigų steigėjais taip pat žadama diskutuoti dėl galimybių kurti apmokėjimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą sistemą, nereikalaujančią perteklinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Naujovės mokyklų lankomumo ir praleistų pamokų pateisinimo tvarkoje
Iki 2023 m. Lietuvos mokyklose nebuvo aiškios, vienodos tvarkos, užtikrinančios mokinių lankomumą. Tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas, todėl kartais lankomumu buvo piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vežantis vaikus atostogauti ne moksleivių atostogų metu.
Nuo 2023 m., jeigu mokinys į mokyklą nėjo ilgiau nei 5 dienas, tėvai praleistų pamokų pateisinti negalės. Tokiu atveju reikės kreiptis į šeimos gydytoją. Nepalankių oro sąlygų (žemos temperatūros, gausaus snygio, plikledžio ir t.t.) atveju, pageidautina, kad jei vaikas negalės atvykti į pamoką, tėvai dalyko mokytoją ar klasės auklėtoją arba kitą mokyklos bendruomenės narį informuotų apie neatvykimą ir jo priežastis.
Suprastėję mokymosi rezultatai, socialinė izoliacija, prasti santykiai su mokytojais, apribotos ateities galimybės, sumažėjusi disciplina, žalingų įpročių formavimasis, paaštrėjusios psichikos sveikatos problemos - tai tik keletas pasekmių, kurias gali sukelti dažnas neatvykimas į mokyklą.
Pedagogų teigimu, atostogų metu sutrikdomas ugdymo procesas, jei atostogos - ilgesnės nei 1 savaitė, gali formuotis mokomųjų dalykų spragos, prastėti mokinio, ypač vyresniųjų klasių, mokymosi rezultatai.
Atsiranda galimybė plėtoti lauko darželius
Iki šiol higienos normų reikalavimai buvo kuriami atsižvelgiant į darželių, priešmokyklinio ugdymo įstaigų, veikiančių patalpose, patirtį. Ugdyti vaikus lauko sąlygomis teisės aktuose nebuvo numatyta. Dabar Sveikatos apsaugos ministerija teikia derinti ministro Aurelijaus Verygos įsakymo dėl higienos normų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose projektą. Jo tikslas - keisti galiojančias higienos normas taip, kad jos būtų pritaikytos ir ugdymui lauke.
Įsakymo projekte sakoma, kad pastaraisiais metais Lietuvoje didėja susidomėjimas vaikų ugdymu lauke, pripažįstama, kad tai turi teigiamą poveikį jų sveikatai, emocinei ir fizinei raidai. Rengiant projektą, ministerijos atstovai darbo grupėse ne kartą diskutavo su privačių darželių, kurių ugdymo programos reikalauja naujo požiūrio į higienos normas, vadovais.
Vienas aktyviausių higienos normų keitimo iniciatorių - Lauko darželio vadovas, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys Žilvinas Karpis. Jo pagal skandinavišką modelį įkurti Vilniuje ir Kaune veikiantys darželiai remiasi laisvo žaidimo ir ugdymo lauke principais. Iki šiol Lietuvoje tokių darželių ir programų nebuvo, todėl teko ne kartą varstyti institucijų duris pristatant kitokį ugdymo būdą, kuriam reikia teisės aktų pokyčių.
„Šiuo metu esu darbo grupėje, kurią inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, buvo įtrauktos įvairios institucijos, dalyvavo ir lauko darželių atstovai. Kartu paruošėme pasiūlymus higienos normų pataisoms, kurios sudarytų galimybes spartesnei lauko darželių plėtrai Lietuvoje“, - sakė Ž. Karpis, ne kartą konsultavęs privačius ugdymą lauke norinčius taikyti darželius, padedantis lauko grupes kurti ir valstybinėms ugdymo įstaigoms.
Ugdymas lauke: naujos galimybės ir reikalavimai
Naujos higienos normos projekte atsirado sąvoka „vaikų lauko darželis“ - švietimo teikėjas, ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą vykdantis lauke. Nurodoma, kad tokiuose darželiuose formuojamos grupės iš ne jaunesnių nei 2 metų amžiaus vaikų. Grupėje nuo 2 iki trejų 3 amžiaus turėtų būti ne daugiau kaip 14 vaikų, o, pavyzdžiui, trimečiai ir vyresnieji iki pradinio ugdymo pradžios patogiausiai jausis iki 18 bendraamžių būryje.
Palyginimui, valstybiniuose sostinės darželiuose 1,5 - 3 metų amžiaus vaikų turėtų būti ne mažiau kaip 18, o 3 - 7 metų - ne mažiau kaip 23.
Lauko darželio grupėje vienu metu turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai, du iš jų - ikimokyklinio ugdymo auklėtojai arba priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Lauko darželiams galios kitokie patalpų reikalavimai - daugelio jų pagrindinė veikla vyksta lauke, taigi prireikus pasislėpti nuo vėjo, kritulių, tiesioginių saulės spindulių, vaikams reikėtų palapinės, pavėsinės, arba atskiro pastato. Šaltuoju metų laiku turi būti sudaryta galimybė sušilti.
Oro sąlygoms tapus ekstremaliomis, lauko darželių darbuotojai privalo veikti pagal iš anksto parengtą planą, kad užtikrintų vaikų saugumą.
Įsakymo projektas derintas su keliomis ministerijomis, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pediatrų draugija, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacija, Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, Lietuvos sveikuolių sąjunga ir kitomis įstaigomis.
Pedagogai bus ruošiami darbui lauke
Teisinė bazė lauko darželiams jau ruošiama, bet trūksta lauko pedagogiką išmanančių specialistų. Jie Lietuvoje dar nemokomi universitetuose ir kolegijose, pedagogų kvalifikaciją kelia tik lauko pedagogikos seminarus rengiantis „Lauko darželis“.
„Mes pradedame ruošti specialistus, pedagogus, kurie galėtų dirbti lauko darželiuose, neišradinėjant dviračio ir nedarant klaidų, kurias mes per trejus „Lauko darželio“ gyvavimo metus darėme“, - sakė pirmojo vaikus lauke ugdančio darželio Lietuvoje įkūrėjas, inicijavęs rugsėjį prasidėsiantį seminarų ciklą „Ikimokyklinukų ugdymas lauke: kaip prisijaukinti lauką“.
Lauko pedagogiką taikantys auklėtojai pastebi, kad vaikai geriau mokosi natūralioje aplinkoje, kai nėra suvaržyti griežtų taisyklių, gali tobulėti, pritaikę savo pačių patirtį. Todėl darželinukams, prižiūrimiems suaugusiųjų, leidžiama mokytis kurti laužą, susiplanuoti žaidimų namelio projektą ir paversti jį realybe, bristi į upę, gamintis maistą, įlipti į medį, patiems įsirengti lauko virtuvę.
Lauko darželiuose jie sėja ir sodina daržo gėrybes, žoliauja, žygiuoja su kuprinėmis ant pečių, lenktyniauja su vėju dviračių žygiuose, aplanko įvairius miesto objektus, galerijas, muziejus, priešpiečiauja ant žolės ir turi laisvę išmėginti visas kelyje pasitaikančias balas. Darželinukams leidžiama meistrauti naudojantis daugeliu įrankių, jie gali mokytis judėdami, naudotis įvairiausiomis edukacinėmis erdvėmis - nuo muzikinės sienelės iki specialios piešimui lauke skirtos lentos.
Praleistų pamokų pateisinimo realybė: tarp biurokratijos ir rizikos
Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad tėveliai per mėnesį gali pateisinti 5 moksleivio praleistas dienas. Nors oficialiai „pateisinimo pažymos“ iš gydytojų yra panaikintos, norėdami pateisinti praleistas daugiau nei 5 dienas, ugdymo įstaigos kaip patvirtinimo apie apsilankymą pas medikus iš tėvų prašo išrašo iš e.sveikatos.
Dėl įrašo e.sveikatoje tenka vesti beveik pasveikusį vaiką. Taigi, kaip pastebi patys tėvai, teoriškai pažymų nereikia, tačiau praktiškai - reikia. Jie teigia, kad dažnai net dėl paprastos slogos vaiką skubama atvesti pas gydytoją tiesiog apsidraudžiant.
„Tėvai gali pateisinti tik 5 dienas per mėnesį. Jei serga ilgiau (o kiek sirgs - niekada nežinai, tai, matyt, apsidraudimui ateina iškart) - reikia kelti į dienyną, kad buvo vaikas pas gydytoją“, - socialiniame tinkle rašė viena mama. „Jei vaikas sirgo 5 dienas ir jau beveik pasveiko, bet dar poros dienų reikia namie, tai tenka tokį jau beveik pasveikusį vesti pas gydytoją vien dėl įrašo e.sveikatoje“, - guodėsi kita moteris.
Įsitraukusieji į diskusiją svarstė, kad vis tik daugiau atsakomybės riektų palikti patiems tėvams, nes atrodo absurdiška tampyti jau sveikstantį vaiką ar jei jis susirgo įprasta virusine infekcija pas gydytoją vien dėl to, kad pamokos būtų pateisintos.
„Ministerija suskaičiavo praleistas pamokas, bet nedarė tyrimo, kokios priežastys ir kiek piktnaudžiauja, o kiek realiai serga, kiek neateina dėl nuovargio ar emocinių sunkumų. Ir gripo bei COVID-19 atvejų išauga, kai vaikai su kosuliu ir sloga eina į pamokas. Ir dar apkrovė gydytojus nebūtinais vizitais, o kai tikrai serga vaikas, tai sunku patekti“, - biurokratizmu skundėsi tėvai.
Sergamumas tik kyla: gydytojų ir tėvų rūpesčiai
Nors ŠMSM atkakliai pažymi, kad gydymo įstaigos nepateisina praleistų pamokų ir neišduoda tai patvirtinančių dokumentų, o į gydytojus reikia kreiptis dėl ligos ir jos gydymo (ne dėl praleistų pamokų pateisinimo), patys gydytojai pasakoja susiduriantys su kitokia realybe. Dar rudenį tik prasidedant peršalimo ligų sezonui šaršalą dėl laukiančio sunkmečio kėlę šeimos gydytojai patikina, kad situacija darosi tik sudėtingesnė, mat sergamumas gripu ir kitais virusais dabar tik kyla.
„Pati susiduriu su daug tokių pacientų, kurie, paklausti, kodėl atėjo tik dėl slogos, sako: „Viršijome 5 dienas“. Be to, reikia suprasti, kad lengvai sergantis vaikas, atvedamas į gydymo įstaigą, turi galimybę užsikrėsti ir kitomis infekcijomis nuo kitų sergančių“, - sako A. Astafjeva.
Patvirtinusi, kad situacija išlieka nepasikeitusi ir tvarka nėra logiška, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva pasidalino ir savo asmeniniu pavyzdžiu. „Kas yra šiuo metu, tai yra visiška nesąmonė. Pavyzdžiui, štai mano vaikas serga, rašau mokytojai žinutes, kad tikrai serga, bet man pasakė, kad reikės pateikti pažymą mokyklai, nes viršijome 5 dienas“, - pasakojo gydytoja.
Pasak jos, bėda ne tik tai, kad pakeitus tvarką gydytojai apkraunami bereikalingu biurokratizmu, bet tėvai pradėjo vesti sergančius vaikus į mokyklą, nes nenori kreiptis pas gydytojus, todėl rizikuojama išplatinti įvairias ligas. „Jei per pandemiją visi buvo išmokę, kad jau geriau tas kelias dienas vaikas su sloga pabus namuose, pasidarys COVID-19 testą ir panašiai, dabar tėvai, jei jau išnaudojo tas 5 dienas, priversti leisti vaikus į mokyklą. Realybė gi tokia, kad pas šeimos gydytoją papulti yra sudėtinga. Tad jei neprisiskambini, tai ir vedi vaiką į mokyklą. O jau dabar turime didelį vaikų sergamumą ir jis didėja. Pati susiduriu su daug tokių pacientų, kurie, paklausti, kodėl atėjo tik dėl slogos, sako: „Viršijome 5 dienas“. Be to, reikia suprasti, kad lengvai sergantis vaikas, atvedamas į gydymo įstaigą, turi galimybę užsikrėsti ir kitomis infekcijomis nuo kitų sergančių, - kalbėjo A. Astafjeva.
Ji neslėpė, kad kitas niuansas - atostogauti pamokų metų besiruošiantys tėvai: „Štai viena kolegė jau sulaukė tėvų klausimo, ar galės gegužės mėnesį pateisinti vaiko praleistas pamokas. Pacientai atviru tekstu kalba apie tai“. Šeimos gydytoja Eglė Jodžiūnienė taip pat patvirtino, kad atvedami sveikstantys po ūmios virusinės respiracinės infekcijos, bet dar iki galo nepasveikę vaikai yra šeimos gydytojų kasdienybė. „Ligos piką jie išsisprendė namuose, o šeimos gydytojas yra tik priemonė pateisinti 7-10 parą, nes dar pilnai nepasveiko. Realiai šeimos gydytojas tam nereikalingas. Ir ne tik jis - bet kurio kito sveikatos priežiūros specialisto laiko tam gaila. Tai lėšų, laiko švaistymas“, - konstatavo profesinės sąjungos valdybos narė. Ji kartu papasakojo, kad yra susidūrusi ir su tokiu atveju, kai tėvai atėjo dėl ligos pažymos, kurios mokykla prašė tų 5 dienų net nepraleidus: „Buvo labai svarbus atsiskaitymas, todėl mokytoja reikalavo apsilankymo pas gydytoją fakto.“
SAM laukia konkrečių gydytojų pasiūlymų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) portalui tv3.lt patvirtino, kad pasikeitus vaikų praleistų pamokų pateisinimo tvarkai sulaukė signalų iš medikų bendruomenės. „Ministerija sulaukė gydytojų nusiskundimų dėl padidėjusio apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičiaus dėl lengvų sveikatos sutrikimų, kai iš esmės gydytojo pagalba nėra reikalinga, tačiau reikia pateisinti dėl ligos praleistas pamokas“, - nurodė ministerija.
Teigiama, kad reaguodama į šią situaciją, ministerija dar rugsėjo ir spalio mėnesiais organizavo du pasitarimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovais. „Jau trijų pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys parodė, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja. Rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu“, - nurodė ŠMSM.
„Juose buvo aptartos kilusios problemos ir ieškoma jų sprendimo būdų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, stebėdama pagerėjusius pamokų lankomumo rezultatus, nebuvo linkusi keisti galiojančios tvarkos. Kadangi perteklinių apsilankymų problema gydytojams išlieka aktuali, planuojama išklausyti konkrečius šeimos gydytojų pasiūlymus, kaip būtų galima siūlyti keisti mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, ir dar kartą kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją“, - komentarą perdavė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
ŠMSM: lankomumas tik pagerėjo
Tuo metu ŠMSM teigė, kad tvarka pasiteisino ir kol kas ją keisti planų nėra. „Jau trijų pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys parodė, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja. Rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu. Pirminiais duomenimis, gruodį lankomumas gerėjo 18 proc., palyginti su pernai metų gruodžio mėnesio duomenimis. (Šie duomenys dar bus patikslinti savaitės gale). Mokyklų vadovai taip pat pastebi, kad mokiniai ir jų tėvai pradėjo atsakingiau žiūrėti į mokyklos lankymą“, - rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Be kita ko, priduriama, kad ateityje e. sveikatos registrų duomenys bus automatiškai susieti su dienynais. Pasak ministerijos, tai leis sumažinti naštą mokinių tėvams ir mokykloms dėl pamokų, praleistų dėl ligos, pateisinimo. Planuojama, kad susiejimo darbus pavyks atlikti iki ateinančių mokslo metų.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas:
„Juk galima 5 dienas pateisinti, tad jei mokinys lengvai susirgo, tarkime, 2 dienas gali gulėti namuose, gydytis ir nereikia dėl kiekvienos praleistos dienos bėgioti pas medikus. Jei tai išties lėtinė liga, eini pas gydytoją, kreipiesi pagalbos ir gydytojas išrašo tą lapelį“, - didelės problemos neįžvelgė jis. Pašnekovas tikino, kad jo vadovaujama įstaiga kaip tik pastebėjusi lankomumo pagerėjimą. „Darėme stebėseną lapkričio mėnesį, tai lankomumas po rudens atostogų buvo pagerėjęs beveik 20 proc. Turėjome ir diskusiją su keletu šeimų, kurie nori išsivežti vaikus savaitei į šiltus kraštus, sakė, kad visas užduotis atliks, tas 5 dienas pateisins, kiek ir gali. Bet viena šeima nori važiuoti dviem savaitėms, tai pamokos bus nepateisintos. Tad ieškant, kaip su vaikais atostogauti, kaip ir sukeliama problema, bet būtų galima paplanuoti tas atostogas, priderinus prie vaikų atostogų. Yra šeimų, kurios mėnesiui išsiveždavo vaikus atostogų, tai gal pradės mąstyti, kad tai visų pirma svarbu mokymosi rezultatams“, - komentavo D. Žvirdauskas.
Pasak jo, kitose šalyse lankomumo tvarkos yra dar griežtesnės: „Neteko matyti Europos šalių kažkokios analizės, bet žinau konkrečiai, pavyzdžiui, Vokietijoje įvairiose žemėse yra labai griežta lankomumo tvarka. Bijau pasakyti, ar jie turi net 5 dienas, kurias gali tėvai pateisinti be mediko. Bet kuriu atveju diegiant kažkokią naujovę, naują modelį dėl lankomumo turime vykdyti intensyvią stebėseną ir prireikus daryti pokyčius.“
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja bendrojo lavinimo mokyklų lankomumo užtikrinimo tvarka, patvirtinta Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas sako, kad nuo rugsėjo 1 d. „Iš gydymo įstaigų ir gydytojų gauname signalus, kad tėvai, siekdami pateisinti vaikų praleidžiamas pamokas, pradėjo kreiptis į gydytojus pažymų. Primename, kad tokių pažymų gydytojai neišduoda jau ketverius metus, o apsilankymo faktą gydymo įstaigoje pacientai ar jų atstovai gali rasti E. sveikatoje. Tikimės tėvų ir švietimo įstaigų sąmoningumo, nes artėja virusų sezonas, kai natūraliai išauga gydytojų paslaugų poreikis - bet koks papildomas krūvis gydytojams ir kitiems medicinos darbuotojams tik mažins galimybę laiku sulaukti konsultacijų ir pagalbos“, - teigia T. Bagdonas.
Pažymų išdavimo tvarka ir alternatyvos
Kartu gydytojas pasidalijo jau kelerių metų senumo informacija, skelbta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kad nuo 2019 rugsėjo 1 dienos pakeista formos „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją“ paskirtis, atsisakant jos teikimo ugdymo institucijoms, todėl gydytojai neturi pagrindimo išduoti tokios formos ugdymo įstaigoms dėl mokinio ugdymo institucijoje praleistų dienų pateisinimo.
Taip pat SAM pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2019 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje minėtoje formoje nėra eilutės, skirtos fizinio krūvio po ligos ribojimui nurodyti, o sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nenustatytas reikalavimas gydytojams pateikti informaciją mokykloms apie fizinio krūvio ribojimą po mokinio ligos.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pritarė kolegai, kad medikai neturėtų pateisinti neatėjimo į švietimo ar ugdymo įstaigą priežasčių. Portalui „Delfi“ gydytojas V. Morozovas komentavo, kad jau kelerius metus visos įmanomos pažymos apie neatvykimą į bet kokią ugdymo instituciją - universitetą, mokyklą ar darželį - panaikintos. „Apskritai net nėra jokio dokumento, kurį būtų galima pateikti. Pažyma, kuri buvo, iš principo negali būti teikiama trečioms šalims, nes pažeidžiamas BDAR. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo nuspręsta, kad užtenka tėvų raštelio, informavimo apie vaiko arba universiteto studento sveikatos būklę, taip pat to, kad jis neatvyksta ir tiek. Bet, mokyklos nori turėti kokį nors popieriuką ir kai kurios pasitvirtino vidinę tvarką, kad tris-penkias nelankymo dienas gali pateisint tėvų raštelis, o paskui turi būti pažyma iš gydytojo. Arba būna, kad mamos kokiame darželyje susėda ir nusprendžia: jeigu vaikas ateina į darželį su sloga, jis turi turėti raštelį iš gydytojo, kad tikrai ta sloga nėra užkrečiama. Visa tai prieštarauja ministro įsakymui - mes negalime nieko tokio pateikti“, - patikino gydytojas V. Morozovas.
E. Sveikata kaip alternatyvus informacijos šaltinis
Rasti apsilankymo patvirtinimą pacientai gali E. sveikatos sistemoje, tai padaryti padės SAM parengta atmintinė. Rekomenduojama padaryti apsilankymo aprašymo ekrano kopiją, kurioje matoma apsilankymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje informacija (skyrelis „Apsilankymas“), ir ją pateikti švietimo įstaigai skaitmeniniu formatu arba atspausdintą.
Švietimo įstaigų reikalavimai ir gydytojų pozicija
Nepaisant to, kad tokia pažyma negalima, kai kurios švietimo įstaigos tada vis tiek reikalauja atnešti ir pateikti darželinuko, moksleivio ar studento ligos istoriją. „Kartais tėvai skambina ir ateina vien dėl to, sakydami: „Mums reikia, kad pažymėtumėte, jog vaikas serga, kitaip neįleis į mokyklą“ arba, neatnešus pažymos, lieps susimokėti pinigus, jeigu tai yra, pvz., mokamos paslaugos. Tai - tvarka dėl tvarkos. Tokiu atveju supildome ligos istoriją, parašome, kad vaikas viduriuoja ar vemia 20 kartų, yra išblyškęs, matosi koks nors keistas spuogas. Visą tą informaciją, kuri yra visiškai perteklinė ir kurios neturi teisės žinoti niekas be tėčio, mamos ir gydytojo, yra tempiama į darželį ir mokyklą, nes šios įstaigos nusprendė to reikalauti. Negali būti nurodomas net ligos kodas“, - pasakojo pašnekovas.
Kartu gydytojas V. Morozovas pabrėžė: niekada nebuvo reikalavimo pateisinti fizinio lavinimo pamokų nelankymo priežasčių. Tačiau visą laiką buvo toks atsakomybės pasidalijimas, kai reikalaudavo atnešti pamokų nelankymą pateisinantį raštelį, remiantis praeito amžiaus devintajame ar dešimtajame dešimtmetyje buvusiais metodiniais nurodymais, beje, skirtais fizinio lavinimo mokytojams.
Ten buvo, pvz., parašyta, kiek ilgai galima nelankyti fizinio pamokų dėl, tarkime, virusinės infekcijos, raiščių patempimo ir kitų priežasčių. „Tie metodiniai nurodymai buvo sukurti mokytojams, bet jie jais nesiremdavo, o reikalaudavo iš medikų raštelių. Tačiau, kadangi dabar masiškai bandome atsikratyti visų nereikalingų paslaugų, kurios tik blogina prieinamumą pas gydytoją ir iškreipia visą vaizdą, jau seniai tokių pažymių dėl fizinio lavinimo pamokų neišduodame - kiekvienas fizinio lavinimo mokytojas privalo tai žinoti. Jis to ir buvo mokytas. Viskas, ką jis turi žinoti, kad, pvz., buvo lūžusi koja, vaikas buvo pasitempęs raumenį ar persirgo sunkia virusine infekcija. Tiek užtenka“, - teigė gydytojas.
Tik išimtinais atvejais, kai dėl vienos ar kitos ilgalaikės sveikatos būklės reikalingas mokymas namuose, pvz., tris mėnesius ar pusę metų, išduodama ir gydytojo pažyma. Bet dažniausiai tai sprendžia gydytojų konsiliumas. „Tai - vienintelis atvejis, kai reikia gydytojo pažymos. Kitais atvejais pažyma išduodama kartą per metus, kur nurodomos bendros gydytojų rekomendacijos. Visa kita yra kokio nors tėvelių komiteto arba ugdymo įstaigų pramanas. Bet periodiškai vis dar tai atsiranda“, - sakė gydytojas.
