Motinystė - tai viena sudėtingiausių ir daugiasluoksnių patirčių moters gyvenime. Nors viešojoje erdvėje dažnai vyrauja idealizuotas motinos paveikslas, kupinas meilės, rūpesčio ir atsidavimo, realybė gali būti gerokai kitokia. Informacijos pertekliaus pasaulyje tebesklando paveikūs mitai apie motinystę, tačiau tūkstančių mamų fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai, kylančios dėl sudėtingos realybės, nemalonių patirčių ir neišsipildžiusių lūkesčių, neigia šiuos stereotipus.
Scena iš spektaklio „Aš visada šalia“, režisierė Vera Rozanova (Klaipėdos lėlių teatras, 2025).
Viena iš tokių mitų griovėjų yra Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Aš visada šalia“. Jame nagrinėjama motinystės tema, atskleidžiant jos kūniškumą, dramatiškumą ir sudėtingumą. Spektaklyje lėlė tampa abejojančia, baimės ir nepasitikėjimo kupina, o pagrindinė veikėja Monika - palaikančia ir tikinčia puse. Spektaklis atspindi moters, tampančios motina, vidinius išgyvenimus: nerimą, nuovargį, nepasitikėjimą savimi, sunkumą suprasti kūdikio kalbą ir adekvačiai reaguoti. Antroji pusė ragina atsiduoti gamtos ritmui ir intuicijai, tačiau abi pozicijos susiduria ir atskleidžia motinystės sudėtingumą.
Motinystės epicentre - kūdikis, kuris gali tapti tarsi monstras, užpildantis aplinką ir motinos mintis, siurbiantis gyvybės syvus. Santykis su juo tampa skausmingas ir varginantis, motiną paversdamas šimtaranke būtybe, nutįsusiomis krūtimis - čiulptuko tęsiniu. Kur dingsta moteris, per pasaulį keliavusi su lengva kuprinėle ant pečių? Lieka tik tarnystė kūdikiui, sapniškas, haliucionuojantis būvis, kurį pratęsia erdvinės vaizdo projekcijos. Jokios alternatyvos, jokio ramiu atokvėpiu „arbatos puodelio“, tik ištisa, nesibaigianti dejonė, kurią retkarčiais permuša vidinis drąsinimas ir guodimas.
Tapsmas motina yra ilgas ir varginantis procesas. Motina tampama ne tada, kai įsčiose užsimezga gyvybė, o kai motiną kūdikis apkabina savo rankomis. Spektaklyje motinystė labai kūniška ir dramatiška, tačiau abstrahavimas ir klišės silpnina emocinį poveikį. Dramaturgija, nors ir atskleidžianti kelionę per skirtingus motinystės etapus, kartais atrodo silpna. Spektaklyje neskamba juokas, kūdikis nekrykštauja, o tai dar labiau pabrėžia motinystės sunkumą.
Tačiau motinystė nėra vien tik sunkumai. Ji gali būti ir kūrybos šaltinis. Rašytojos ir poetės dalijasi patirtimi, kaip suderinti motinystę ir kūrybą. Nors intensyvi kūrybinė dienotvarkė, ypač pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, sukasi apie vaiką, motinystė gali atnešti ir naujų idėjų bei inspiracijų. Vaikai išmoko neplanuoti arba planuoti, bet neprisirišti prie planų, būti pasiruošus, kad viskas gali pakrypti visai kita linkme. Motinystė - tai ne tik aukojimas, bet ir dovana, keičianti gyvenimo prioritetus ir tekstus.
Motinystė yra labai individuali ir ypatinga patirtis, tačiau ne vienintelė, apibrėžianti moterį. Tai suprantama atsakomybė už kitą žmogų, tačiau svarbu nepamiršti ir savęs. Klausimas, ar motina, atsigręžianti į asmeninius poreikius, liausis būti kritikuojama, išlieka atviras.
Judėjimas už moterų teises siekia plėsti motinystės supratimą, atskleidžiant jos įvairius aspektus. Pirmosios bangos feministės manė, kad „motinystės instinktas“ yra natūralus ir būdingas visoms moterims, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai nėra tiesa. Antrosios bangos feministės manė, kad moterys gali išsilaisvinti tik atsisakydamos gimdyti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad skirtingos patirtys rodo, jog moterį įkalina ne vaikai, o kultūra, kuri nuvertina bendražmogiškas savybes ir kontroliuoja moters pasirinkimus.
Motinystė suprantama kaip viena iš galimų moters tapatybių, kurią ji pati kuria. Tai kūniška ir asmeniška, svarbi patirtis, tačiau ne vienintelė apibrėžianti moterį. Nėštumas ir gimdymas gali atnešti unikalią dvasinę patirtį, tačiau jį visuomet lydi didžiuliu tempu besikeičiantis fizinis kūnas. Pokyčius komentuoja artimieji ir nepažįstami, neretai neatsiklausę liečia pilvą. Moterys gali pajusti savo kūną kaip daug labiau matomą, nekontroliuojamą, svetimą. Rūpestis ir švelnumas gali kaitaliotis su priešiškumu viduje augančiai gyvybei.
Gimdymo metu moterys gali patirti euforiją ir siaubą, jėgą ir bejėgystę. Daugybė moterų nėštumo metu patiria rimtų sveikatos sutrikdymų, o dalis pažeidimų neatsistato. Gana įprasta, kad gimdymo metu yra kerpama arba plyšta tarpvietė. Šiuo laikotarpiu daliai moterų atmintin visa jėga grįžta ir skaudūs vaikystės prisiminimai. Kitoms gimdymo metu tenka išgirsti žeminančių medicinos personalo replikų, patyčių, taigi patirti akušerinį smurtą.
Vaikų auginimas - tai ne vien besimezgantis ryšys. Tai ir didžiulis darbas, oficialiai vadinamas vaiko priežiūros „atostogomis“. Jo metu reikia ruošti maistą, plauti indus, valyti grindis, žindyti, nepaleisti iš akių vaiko, rengti, vesti pasivaikščioti, gaminti, keisti vystyklus, skalbti, drausminti, apsipirkti, vėl gaminti, maudyti, migdyti, tvarkytis, slaugyti, planuoti, taisyti sugedusius daiktus, sumokėti mokesčius, žaisti su vaiku, nupirkti reikalingų daiktų internetu, kloti lovas, ir taip be atvangos. Neišsimiegojus.
Kapitalistinėje visuomenėje globos ir rūpesčio darbas - ne tik rūpinimasis vaikais, bet ir senyvais ar ligotais artimaisiais - yra nematomas ir nevertinamas. Ne veltui taip atkakliai siekiama įtikinti moteris, kad rūpestingumas - svarbiausias ir prigimtinis jų bruožas. Spaudoje anų laikų lietuvės rašė, kad šis darbas turėtų būti apmokamas, tačiau po šimto metų Motinos dienos proga pasipila tik gėlės, dovanos ir eilėraščiai, idealizuojantys esą natūralų motinos atsidavimą.
Vadinamoji motiniška kaltė tampa vienu labiausiai slegiančių, sunkiai išvengiamų jausmų. Atrodo, gyvenimo gerovė kyla, turime vis daugiau buityje pagelbstinčių daiktų, tačiau auga ir lūkesčiai mamai pasirūpinti vaiko emocine gerove ir sėkme. Šiuolaikinės dirbančios moterys JAV praleidžia daugiau laiko su savo vaikais nei jų mamos prieš pusę amžiaus būdamos „namų šeimininkėmis“.
Vyrai nėra iš prigimties mažiau rūpestingi ir tėvystė jiems nėra mažiau svarbi. Tačiau aplinka iš jų tikisi kitų dalykų. Tėvystė nėra laikoma svarbiausia vyro tapatybe. Menkiausias vyro prisidėjimas prie vaiko auginimo sulaukia didžiausių liaupsių už „pagalbą mamai“. Nerealistišką motinos įvaizdį keičia moterys, garsiai prabilusios apie įvairias savo patirtis. Vienos pasakoja, kaip sunku po gimdymo pajusti norą mylėtis ir kaip su tuo dorojasi santykiuose. Kitos dalinasi, kad mama gali jausti ir beribę meilę savo vaikams, ir apgailestavimą, kad jų susilaukė. Net užklupusi mintis, kad nekenti savo vaikų, nereiškia, jog esi bloga mama.
Turėti ar neturėti vaikų - realybėje tai nėra tik asmeninis pasirinkimas. Kultūra spaudžia gimdyti, netgi vilioja, įtikinėja ir gąsdina. Moteris, kurios ir norėdamos negali jų susilaukti, tokie komentarai ypač žeidžia. Kita vertus, moterys su negalia nepagrįstus priešingus draudimus girdi iš aplinkinių ir medikų. Homoseksualių ir translyčių moterų galimybes patirti motinystę riboja net įstatymai.
Požiūrį į motinystę galima laikyti moterų teisių lakmuso popierėliu. Kuo daugiau viešoje erdvėje motinos idealizavimo, tuo didesnė tikimybė, kad realūs moterų poreikiai ir teisės bus ignoruojami. Aukščiausias tikslas - būti pakankamai gera mama. Tai reiškia, kad klaidos yra natūrali gyvenimo dalis. Kai imame besąlygiškai aukotis ir nepasirūpiname savimi - nukenčia visi.
Kodėl mamos yra nelaimingos | Sheryl Ziegler | TEDxWilmingtonWomen
Dailininkė Aistė Bugailiškytė, gimusi Vilniuje 1981 m., studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2004 m. dalyvauja grupinėse parodose ir pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Menininkė Aistė yra surengusi apie 30 personalinių parodų. Jos meno kūrinius yra įsigiję privatūs kolekcininkai iš Vokietijos, Danijos, JAV, Australijos, Prancūzijos. 2018 m. gavo Meno Kūrėjo statusą, o 2021 m. tapo Lietuvos Dailininkų Sąjungos nare. Jos darbai, atlikti aliejaus technika ant drobės, yra vienetiniai ir paruošti kabinti ant sienos.
Galerija Paveikslai.lt siūlo pristatymą Lietuvoje per 2-5 darbo dienas. Jei reikia paveikslo greičiau, galima rasti greitesnį sprendimą. Jeigu nenorite mokėti už siuntimą, paveikslus galima atsiimti galerijose Kaune arba Vilniuje. Meno kūriniai yra vienetiniai, todėl prieš atvykdami būtinai pasiskambinkite ir įsitikinkite, kad jūsų užsakymas paruoštas. Jeigu siunčiate paveikslą ne į Europos Sąjungą, Jūsų valstybė gali priskaičiuoti papildomą importo mokestį, už kurį yra atsakingas gavėjas.
Paveikslus grąžinti galima! Pagrindinis galerijos tikslas - padėti surasti meno kūrinį, kuris tikrai patinka ir tinka. Nors pagal įstatymą meno kūrinių grąžinti negalima (tam reikalingas pardavėjo sutikimas), tačiau jei suabejojote praėjus ne daugiau negu 30 dienų nuo meno kūrinio įsigijimo datos, susisiekite su galerija - priims kūrinį atgal ir grąžins pinigus arba pasiūlys išsirinkti kitą meno platformoje. Galima pamatyti, kaip pasirinktas meno kūrinys atrodys jūsų erdvėje naudojant papildytą realybę (AR).
Toma Dambrauskė - tinklaraščio ir parduotuvės „Twinstory“ kūrėja; Marija Keršanskienė - tinklalaidės „Kalba mamos“ autorė; Dovilė Šafranauskė - tėvystės koučerė, Mylu.lt projekto tėvams bendraįkūrėja; Eglė Aukškalnienė - psichologė, studijos „Vilkės namai“ įkūrėja; Marta Paliukienė - grožio studijos šeimai „Cozy cuts“ bendraįkūrėja - visos jos dalijasi savo motinystės patirtimis ir iššūkiais.
Motinystės patirtys būna tokios prieštaringos, netikėtos, neretai netgi gąsdinančios. Tačiau svarbiausia - neprarasti savęs, pasitikėti savo jausmais ir kurti ryšį su vaiku, kuris priešais mus, o ne aprašytas knygoje. Motinystė nėra kažkoks kitas mūsų gyvenimas. Jame atsispindi mūsų ankstesnės patirtys, elgesio strategijos ir lūkesčiai pačioms sau.
Filmo kūrėjų pagrindinė mintis yra pavaizduoti mamą, kuri jau senokai pamiršo esanti moteris, kuri toli gražu nesistengia apgauti aplinkinių, kokia yra laiminga. Drama „Auklė Tulė“ pasakoja apie trijų mažamečių vaikų mamą Marlo, kuri jau pasiekusi tą stadiją, kai miega „atviromis akimis“. Į šį chaosą žiūrėdamas Marlo brolis vieną dieną neapsikenčia ir suranda sesutei auklę. Ant Marlo namų slenksčio netikėtai išdygusi mergina Tulė pakeičia trijų vaikų mamos gyvenimą neatpažįstamai.
Motinystė - tai ne tik rūpesčiai ir iššūkiai, bet ir neįkainojama patirtis, kurią verta išgyventi. Svarbiausia - nepamiršti savęs, rūpintis savo gerove ir ieškoti palaikymo.
tags: #paveiksliukai #apie #motinyste
