Pavadavimas Darbo kodekse apibrėžiamas kaip papildomas darbas. Pasak teisininkės Raimondos Joskaudienės, darbuotojas tuo pačiu metu atlieka savo ir kito darbuotojo funkcijas, todėl tai laikoma papildomu darbu, už kurį privaloma mokėti. Valstybinės darbo inspekcijos pozicija, anot teisininkės, taip pat aiški - papildomas darbas negali būti „įskaičiuotas“ į atlyginimą. „Nėra tokio dalyko kaip „tas pats atlyginimas, bet daugiau darbo“, - aiškino ji. Tad, jei darbuotojas pavaduoja - turi būti priedas arba papildomas atlygis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu taip pat palanki darbuotojams. „Net jei darbdavys neįformino pavadavimo, bet darbuotojas faktiškai vykdė papildomas funkcijas - atlyginimas vis tiek turi būti sumokėtas. Teismai vertina darbo krūvį, atsakomybę ir pavaduojamos pareigybės sudėtingumą“, - teigė R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, svarbu paaiškinti viešojo ir privataus sektoriaus skirtumus. Privačiame sektoriuje taikomas Darbo kodeksas, tuo metu viešajame sektoriuje - ne tik jis, bet ir vidaus taisyklės, Valstybės tarnybos įstatymas. „Tačiau esmė ta pati: pavadavimas yra mokamas visur“, - pabrėžė teisininkė.
Kaip dažniausiai apmokamas pavadavimas?
„Praktikoje įprasta, kad mokamas fiksuotas priedas už pavadavimo laikotarpį; procentinė dalis nuo pavaduojamo darbuotojo atlyginimo; priedas tik už faktiškai pavaduotas dienas; aukštesnių pareigų pavadavimas - didesnis priedas“, - dėstė R.Joskaudienė.
Teisiškai galimi keturi pavadavimo apmokėjimo būdai:
- Proporcingas priedas už pavadavimo laiką. „Tai dažniausias būdas. Darbuotojui skiriamas papildomas priedas, apskaičiuojamas pagal pavaduojamo darbuotojo atlyginimą, pavadavimo trukmę, papildomų funkcijų apimtį. Pvz., pavaduojamo atlyginimas 1600 Eur, pavadavimas 10 iš 20 darbo dienų, priedas - sutartu procentu (pvz. 20-50 proc.) nuo proporcingos algos dalies“, - aiškino R.Joskaudienė.
- Fiksuotas priedas. „Darbdavys ir darbuotojas gali sutarti dėl konkrečios sumos už visą pavadavimo laikotarpį arba už kiekvieną pavadavimo dieną. Tai galioja tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje“, - teigė R.Joskaudienė.
- Atlyginimo prilyginimas pavaduojamai (aukštesnei) pareigybei. „Jei darbuotojas pavaduoja aukštesnes pareigas, su didesne atsakomybe, su didesne kvalifikacija - turi būti mokama aukštesnių pareigų atlyginimo dalis už pavadavimo laikotarpį. Šį modelį dažnai naudoja viešasis sektorius“, - sakė teisininkė.
- Sutarta papildomo darbo apmokėjimo suma. Darbo kodeksas, pasak teisininkės, leidžia susitarti dėl bet kokio papildomo užmokesčio modelio, pvz., papildomo valandinio tarifo, papildomos dienpinigių formos, fiksuotos sumos už papildomas funkcijas.
„Svarbiausia: susitarimas turi būti raštu. Pavadavimas negali būti „įskaičiuotas“ į tą patį atlyginimą. Darbuotojas negali būti verčiamas pavaduoti be sutikimo (nebent pareigybėje numatyta). Net jei pavadavimas buvo neįformintas - atlyginimas VIS TIEK privalomas“, - pabrėžė ji.
Pavadavimas vasaros laikotarpiu ir viršvalandžiai
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vaida Arlauskaitė teigia, kad vasaros metu, kai darbuotojai išeina atostogų, kitiems gali padidėti darbo krūvis. Jeigu darbuotojui tenka atlikti pareigas viršijant nustatytą darbo laiką, toks darbas turi būti laikomas viršvalandiniu ir apmokamas ne mažiau kaip pusantro karto. Jeigu pavadavimas nėra nustatytas pareiginėje instrukcijoje, dėl tokio pavadavimo turi būti susitarta ir mokamas padidintas darbo užmokestis. Jeigu pavadavimas yra numatytas pareiginėje instrukcijoje, darbuotojas negali atsisakyti pavaduoti. Ir jeigu jis per savo darbo laiką atlieka šią pavadavimo funkciją, tuomet padidintas užmokestis nėra mokamas. Tik tuo atveju, jeigu viršytų savo darbo laiką, tada būtų mokamas padidintas užmokestis kaip už viršvalandžius.
V. Arlauskaitė pabrėžia, kad ypač vasaros metu sulaukiama daug skambučių dėl pavadavimo klausimų: ar darbuotojas privalo pavaduoti, ar jam turi būti mokamas didesnis užmokestis, ar tai yra papildomas darbas. Būna atvejų, kai darbdavys paprašo atlikti skirtingas funkcijas turinčio kolegos darbą. Tokiu atveju būtinas susitarimas dėl papildomo darbo.
Darbo sąlygos vasaros metu: karštis ir šeimyniniai įsipareigojimai
Esant dideliems karščiams, viršijantiems 28 laipsnius pagal teisės aktus, darbuotojams turi būti skiriamos specialios pertraukos - ne rečiau kaip kas pusantros valandos, ne mažiau kaip 40 minučių per pamainą. Darbdaviai turėtų atsižvelgti į oro temperatūrą, įrengti vėsinimo vietas, vengti planuoti fizinius darbus nuo 11 iki 17 valandos, suteikti informaciją apie šilumos pavojus, pirmąją pagalbą ir aprūpinti darbuotojus vandeniu.
Kalbant apie šeiminius įsipareigojimus, pavyzdžiui, vaikų vasaros atostogas, kodeksas numato, kad darbdavys turi padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. Tėvams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys atsisako tenkinti tokį prašymą, jis privalo jį pagrįsti ir motyvuoti, kodėl jo atsisako, įrodyti, kad nuotolinis darbas jam sukelia per dideles sąnaudas dėl gamybinio būtinumo ar kitų darbo organizavimo ypatumų.
Nors straipsnyje minimi savivaldybių kompensacijų už privačius darželius pakeitimai (pvz., Vilniuje ir Kaune naikinama kompensacija dėl pakankamai laisvų vietų valstybiniuose darželiuose), tai nėra tiesiogiai susiję su pavadavimo apmokėjimu darbe. Tačiau svarbu paminėti, kad mokestis už vaiko ugdymą ir maitinimą darželyje turi tam tikras taisykles ir galimybes lengvatoms, kurios gali būti aktuali informacija tėvams.
tags: #pavadavimo #apmokejimas #darzelis
