Karvių mitybos svarba

Vidutinis 5 000 - 6 000 kg pri­mil­žis iš kar­vės per lak­ta­ci­ją Lie­tu­vo­je ta­po įpras­tu da­ly­ku. Ban­do­se yra ir to­kių kar­vių, ku­rios duo­da 8 000 - 11 000 ki­log­ra­mų. Kar­vių pro­duk­ty­vu­mui įta­kos tu­ri ir jų ap­rū­pi­ni­mas leng­vai fer­men­tuo­ja­mais an­glia­van­de­niais - cuk­ru­mi bei krak­mo­lu. Su­dė­tin­ga, kai su­da­rant ra­cio­nus rei­kia „įtik­ti“ ne tik pa­čiai kar­vei, bet ir jos di­džia­ja­me prie­skran­dy­je esantiems mik­ro­or­ga­niz­mams, ku­rių ten ran­da­ma dau­giau ne­gu 60 rū­šių, o vi­sų jų ma­sė sie­kia apie 7 kg. Kar­vių pro­duk­ty­vu­mas apy­tik­riai 60 proc. pri­klau­so nuo tinkamo jų šėri­mo. Labai svarbu, kad karvės su pašaru gautų kuo daugiau maisto medžiagų, reikalingų jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, svoriui priauginti, pienui produkuoti ir reprodukcijai. Karvės savo genetines galimybes gaminti pieną visiškai išnaudoja tik tuo atveju, kai racione yra optimalus kiekis visų maisto medžiagų. Jei paros davinyje ilgesnį laiką trūksta kurių nors medžiagų, organizmo atsargos išsenka, sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja produktyvumas, karvė suliesėja. Per gausiai šeriamos karvės nutunka, sumažėja apetitas, pereikvojami pašarai, o pieno gamybos genetinis potencialas iki galo neišryškėja. Optimaliai subalansuotas šėrimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik karvių produktyvumą, bet ir jų sveikatą bei reprodukcinę funkciją. Tinkamai subalansuotas gyvulių šėrimas - tai grandinė, apimanti procesus nuo kokybiško pašaro paruošimo iki šėrimo technologijos parinkimo.

Pašarų svarba ir jų kokybės įvertinimas

Pie­nin­gų kar­vių reik­mės la­bai di­de­lės, o ga­li­my­bės su­ės­ti daug pa­ša­rų ri­bo­tos, to­dėl ra­cio­no sau­so­jo­je me­džia­go­je tu­ri bū­ti di­de­lė ener­gi­jos ir mais­to me­džia­gų kon­cen­tra­ci­ja. Ener­gi­nes kar­vių reik­mes ge­riau­siai ten­kin­tų kon­cen­tra­tai, ku­rie 1 kg SM tu­ri 7,5-8,5 MJ NEL (ne­to ener­gi­ja - gry­no­ji, pro­duk­ty­vio­ji ener­gi­ja), ta­čiau di­des­ni šių pa­ša­rų kie­kiai kei­čia bū­ti­nas są­ly­gas mik­ro­or­ga­niz­mams gy­ven­ti. Mat fer­men­tuo­jant kon­cen­tra­tus, su­si­da­ro la­bai daug la­kių­jų rie­ba­lų rūgš­čių, ku­rių rūgš­ti­na di­džio­jo prie­skran­džio tu­ri­nį. Dau­gu­mai mik­ro­or­ga­niz­mų rei­ka­lin­ga be­veik neut­ra­li (pH 6,5-6,8) ter­pė. Dėl di­de­lio rūgš­ti­nu­mo (pH 4,5-5,0) iš­si­vys­to aci­do­zė, mik­ro­or­ga­niz­mai tam­pa ne­ak­ty­vūs, kar­vė pra­ran­da ape­ti­tą, ne­at­ra­jo­ja, su­ser­ga są­na­rių li­go­mis. Ga­li­ma iš­ei­tis iš to­kios pa­dė­ties - duo­ti pie­nin­goms kar­vėms la­bai ge­ros ko­ky­bės žo­li­nių pa­ša­rų (si­lo­so, šie­nai­nio, šie­no). Ver­tin­gi pa­ša­rai gau­na­mi tik iš anks­ti nu­pjau­tos žo­lės. Tuo lai­ku jo­je ma­žai ląs­te­lie­nos bei lig­ni­no, ku­ris vė­liau pjau­to­je žo­lė­je truk­do pa­si­sa­vin­ti mais­to me­džia­gas. Anks­ti pjau­tų pie­vi­nių erai­či­nų 1 kg SM bū­na iki 220 g ląs­te­lie­nos ir apie 30 g lig­ni­no, o pjau­nant po žy­dė­ji­mo, ląs­te­lie­nos su­si­kau­pia dau­giau kaip 350 g ir apie 100 g lig­ni­no. Jau­nų žo­lių or­ga­ni­nių me­džia­gų virš­ki­na­mu­mas sie­kia 80 proc., o SM 1 kg ener­gi­nė ver­tė yra 6,7 MJ NEL. To­kio pa­ša­ro SM 100-tui kg ma­sės kar­vė su­ėda 2,5 kg ir dau­giau. Ko­ky­biš­kų žo­li­nių pa­ša­rų ir kon­cen­tra­tų de­ri­ny­je pa­kan­ka ener­gi­jos ir nė­ra ląs­te­lie­nos per­tek­liaus. Tei­gia­ma, kad pie­nin­gos kar­vės 100-tui kg kū­no ma­sės tu­rė­tų gau­ti 0,3-0,4 kg ląs­te­lie­nos. Di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mai ją su­skai­do iki la­kių­jų rie­ba­lų rūgš­čių - ac­to, pro­pio­no, svies­to. Šios rūgš­tys nau­do­ja­mos pie­no rie­ba­lams bei cuk­rui su­si­da­ry­ti, taip pat tie­kia apie 70 proc. vi­sos or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gos ener­gi­jos. Be to, ląs­te­lie­na su­tei­kia prie­skran­džio tu­ri­nio ma­sei pu­ru­mo, ska­ti­na at­ra­jo­ji­mą ir sei­lių iš­sky­ri­mą. Še­ria­ma ne­su­smul­kin­tu šie­nu kar­vė per pa­rą iš­ski­ria apie 180-200 l sei­lių, ku­rių šar­mi­niai jun­gi­niai neut­ra­li­zuo­ja fer­men­ta­ci­jos me­tu su­si­da­ran­čias rūgš­tis ir su­da­ro ge­ras mik­ro­or­ga­niz­mų veik­lai są­ly­gas. Per­au­gu­sių žo­lių ląs­te­lie­na dėl lig­ni­no gau­sos sun­kiai skai­do­ma ir di­džia­ja­me prie­skran­dy­je su­si­lai­ko apie po­rą pa­rų, dėl to kar­vė jau­čia­si so­ti ir ma­žiau ėda ki­tų pa­ša­rų, nors tuo me­tu ener­gi­jos ir mais­to me­džia­gų jai ne­pa­kan­ka. Men­kos ko­ky­bės pa­ša­rų kar­vės pa­jė­gia su­ės­ti vos 1,5-1,7 kg 100-tui kg kū­no ma­sės. Su­ės­to pa­ša­ro ener­gi­jos pa­kan­ka pa­ga­min­ti tik 5-6 kg pie­no. Jų or­ga­ni­nės me­džia­gos pras­tai virš­ki­na­mos (apie 65 proc.), to­dėl SM 1 kg ener­gi­nė ver­tė yra 4,5-5,0 MJ NEL. Skai­čiuo­jant pa­ša­ro kiekį, būtina atsižvelgti į dar vieną rodiklį - pašaro kokybę. Ją ūkyje galima nustatyti pašarą apžiūrint ir pauostant. Tačiau taip įvertinę mes negalėsime nuspėti maisto medžiagų kiekio pašare, todėl reikėtų periodiškai išsitirti ūkyje naudojamus pašarus. Tik tuomet matysite tikslų maisto medžiagų kiekį ir galėsite patikslinti pašaro normą gyvuliui. Pašarų tyrimai taip pat padės jums įvertinti gebėjimą paruošti geros kokybės pašaro. Geros kokybės pašarai - geresnis ėdamumas, mažesni nuostoliai. Jei gyvuliai blogai ėda, reikia didinti pašaro maisto medžiagų koncentraciją, t. y. patenkinti didėjantį jų poreikį. Pavyzdžiui, mažesnės kaip 10 proc. drėgmės šienas yra trapus ir blogesnio skonio arba turi mažiau lapų, t. y. blogesnės kokybės, jo ėdamumas bus mažesnis, nes pagamintas iš peraugusios žolės. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad pašaruose netrūktų energijos. Pavyzdžiui, nedidelio drėgnio silosas (< 45 proc.) gali sukaisti, tuo tarpu dėl per didelio drėgnio prastėja siloso fermentacija, ištekėjus sultims prarandama maisto medžiagų. Toks pašaras neužtikrins energinių gyvulio poreikių. Pasiekti pašaro energijos koncentraciją - 7,2 MJ/kg SM - nelengva, todėl dažniausiai siūloma energijos kiekį užtikrinti sušeriant daugiau pašarų.

Norint paskaičiuoti bandai reikalingą pašarų kiekį, reikia įvertinti nemažai veiksnių. Pašarų kiekis skaičiuoti pradedamas nuo bandos duomenų analizės. Analizuodami ūkio bandos duomenis, turime atsakyti į šiuos klausimus: kokio dydžio mano banda, koks planuojamas bandos metinis pokytis, kiek skirtingų šėrimo grupių, kokie pašarai bus šeriami gyvuliams ir kt. Kai į juos atsakysite, galėsite pradėti skaičiuoti reikalingą pašaro kiekį. Norint užtikrinti gyvulių fiziologinius poreikius, reikia daugiau žinių, nei vienam gyvuliui skirto pašaro kiekiui per laikotarpį paskaičiuoti. Nes gyvulių fiziologiniai poreikiai yra skirtingi, t. y. priklauso nuo jų amžiaus, lyties, gaminamos produkcijos ir jos kiekio. Pvz., melžiamai karvei, kurios produktyvumas - 30 kg, reikia apie 21 kg SM, tuo tarpu užtrūkintai karvei - tik 12,50 kg SM, 3-6 mėn. mėsai auginamiems veršeliams, priklausomai nuo priesvorio, - nuo 3,6-4,4 kg SM, veislei auginamiems 4-6 mėn. Teisingai šersime tada, kai gyvulys atitinkamu laikotarpiu gaus reikiamą kiekį ir tinkamu santykiu pagrindinių maistingųjų medžiagų. Norint tai įgyvendinti, būtina sudaryti racioną. Parinkus pašarus ir sudarius racioną, galime paskaičiuoti vienam gyvuliui reikalingą pašaro kiekį per laikotarpį. Pvz., racione kukurūzų silosas sudaro 45 proc., jo vienai karvei, kurios produktyvumas 30 kg, reiks 27 kg per parą.

Kiti svarbūs veiksniai, skaičiuojant reikalingą pašaro kiekį, - šėrimo sistema ir pašarų laikymas. Pvz., pagal atliktus tyrimus šeriant galvijus pašarais, padėtais ant žemės (rulonais), pašarų nuostoliai siekia 30 proc., o aptvėrus šiaudų ryšuliais (nesant šėryklų) - tik 10 proc., jei šėrimas automatinis, pašarų nuostoliai bus minimalūs. Laikant pašarus nesandariose laikymo vietose ar neapsaugojus rulonų nuo pažeidimų, galimi nemaži nuostoliai pašarams sugedus. Skaičiuojant pašarų poreikį, reikia įvertinti, ar ganykliniu laikotarpiu gyvuliai gaus žolės iki soties, ar bus papildomai šeriami stambiaisiais ar koncentruotais pašarais. Ganykliniu laikotarpiu svarbu žinoti, kiek žolynų skirsime ganymui, kiek pašarui gaminti. Norint racionaliai panaudoti turimas ganyklas, būtina nevėluoti pradėti ganymo sezono ir žolinių pašarų gamybos. Primename, kad gyvuliai ganyti pradedami, kai ganyklos pradžiūva ir žolės aukštis siekia 10-15 cm, o žolė pašarui pjaunama atsižvelgiant į ganykloje vyraujančią botaninę sudėtį. Laiku nupjovus žolę, jos drėgnumas svyruoja nuo 75-82 proc., t. y. žalioje masėje yra nuo 18-25 proc. SM. Skaičiuodami stambiųjų pašarų poreikį, turime įvertinti nupjautos žolės SM medžiagų kiekį ir derlingumą iš ha, bei prognozuojamo gauti pašaro SM (galima vadovautis atliktais pašarų tyrimais) kiekį. Žinodami šiuos rodiklius, galime paskaičiuoti, kiek pašaro gausime iš turimo ploto. Visi šie veiksniai turi įtakos skaičiuojant pašaro poreikį. Tai iš pažiūros nesudėtinga, bet neteisingai paskaičiavus galimybes ir reikmes, ūkis gali patirti nuostolių dėl pašarų trūkumo ar pertekliaus. Esant pašarų trūkumui, atsiranda papildomų, neplanuotų ūkio išlaidų trūkstamam pašaro kiekiui įgyti. Ne paslaptis, esant tokiai situacijai ūkiuose dažnai sumažinamas pašarų davinys ir viliamasi sulaukti ganyklinio laikotarpio. Taigi, teisingai paskaičiavus pašarų poreikį, mažėja gamybos sąnaudos ir didėja ūkio pelningumas.

Karvių mitybos ypatumai

Pie­nin­gų kar­vių ap­rū­pi­ni­mas pro­tei­nais taip pat yra sa­vi­tas. Su pa­ša­ru jos tu­ri gau­ti prie­skran­dy­je skai­do­mų ir ne­skai­do­mų pro­tei­nų. Skai­do­mus pro­tei­nus di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mai su­ar­do iki amo­nia­ko ir nau­do­ja sa­vo au­di­nių bal­ty­mams ga­min­ti. To­kie bal­ty­mai yra va­di­na­mi mik­ro­bi­niais bal­ty­mais. Šie bal­ty­mai, o taip pat di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ne­su­skai­dy­ti pa­ša­rų pro­tei­nai kar­tu su slen­kan­čia virš­ki­ni­mo trak­tu pa­ša­ro ma­se nu­ke­liau­ja į plo­ną­sias žar­nas. Į šią žar­ny­no da­lį pa­te­kę pro­tei­nai va­di­na­mi nau­din­gai­siais žar­ny­no bal­ty­mais. Žar­ny­no fer­men­tai juos su­skai­do iki ami­no rūgš­čių, ku­rių yra nau­do­ja­mos vi­soms or­ga­niz­mo reik­mėms pa­ten­kin­ti, taip pat ir pie­nui ga­min­ti. Mik­ro­bi­nių bal­ty­mų sin­te­zė pri­klau­so nuo di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mų veik­los. Jie ak­ty­viai vei­kia ir vys­to­si tuo­met, kai su pa­ša­rais gau­na pa­kan­ka­mai leng­vai fer­men­tuo­ja­mos ener­gi­jos ir skai­do­mų pro­tei­nų. Leng­vai skai­do­mų pro­tei­nų kie­kį ra­cio­ne bū­ti­na re­gu­liuo­ti, nes, jiems fer­men­tuo­jan­tis, prie­skran­dy­je su­si­da­ro la­bai daug amo­nia­ko, ir mik­ro­or­ga­niz­mai ne­pa­jė­gia jį vi­są pa­si­sa­vin­ti. Amo­nia­ko per­tek­lius pa­ten­ka į krau­ją, ke­pe­ny­se pa­ver­čia­mas į šla­pa­lą ir pa­ša­li­na­mas iš or­ga­niz­mo. Kar­vės di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mai per pa­rą ga­li pa­ga­min­ti apie 2,5 kg mik­ro­bi­nių bal­ty­mų, ta­čiau to kie­kio pa­kan­ka tik iki 20 kg pie­no. Kai pri­mil­žis yra di­des­nis (apie 30-40 kg) mik­ro­bi­niai bal­ty­mai ten­ki­na tik apie 60 proc. Su­da­rant ra­cio­nus pie­nin­goms kar­vėms, svar­bu ži­no­ti pa­ša­rų pro­tei­nų skai­dy­mo ly­gį. Dau­ge­ly­je pa­ša­rų ne­skai­do­mų pro­tei­nų yra ma­žai. Žo­lė­je, žo­lių si­lo­se, šie­ne, mie­žių, avi­žų, kvie­čių grū­duo­se jų yra tik apie 15 proc. Vi­du­ti­nį kie­kį (apie 25 proc.) tu­ri ku­ku­rū­zų si­lo­sas, sau­lė­grąžų, pal­mių ru­pi­niai, džio­vin­tos mie­lės. Dau­giau­sia ne­skai­do­mų pro­tei­nų (apie 35 proc.) yra aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ap­do­ro­tuo­se pa­ša­ruo­se - žo­lės mil­tuo­se, so­jų, rap­sų, med­vil­nės ru­pi­niuo­se, džio­vin­ta­me sa­la­di­ne. Di­des­nio pro­duk­ty­vu­mo kar­vės tu­ri gau­ti dau­giau prie­skran­dy­je ne­skai­do­mų pro­tei­nų. Joms tu­rė­tų bū­ti pa­rink­ti to­kie pa­ša­rai, kad prie­skran­dy­je ne­skai­do­mi pro­tei­nai su­da­ry­tų apie 30-35 proc.

Karvių mitybos racionai turėtų būti sudaromi atskiroms grupėms, atsižvelgiant į laktacijos periodą. Dažniausiai jos skirstomos į 2 grupes: melžiamas ir užtrūkintas, tačiau specialistai rekomenduoja grupuoti bent į 3 grupes: šviežiapienes (iki 100-120 d.), antros laktacijos pusės ir užtrūkintas. Šviežiapienių karvių šėrimui reikia skirti didžiausią dėmesį. Nustatyta, kad per 100 laktacijos dienų karvės duoda 40-45 proc. viso per laktaciją duodamo pieno. Todėl joms racionai sudaromi iš didelės energinės ir maistinės vertės pašarų. Geriausiai laktacijos pradžioje šerti geros kokybės žoliniais pašarais (žolės ir kukurūzų silosu) ir perdirbamosios pramonės šalutiniais produktais (cukrinių runkelių griežiniais, salyklojais, žlaugtais ir kt.), mišiniu. Žolės ir kukurūzų siloso mišinio privalumas yra tas, kad racione didėja krakmolo kiekis, daugėja energijos, ląstelienos, būna stabiliai gera mikroorganizmų sudėtis ir mityba didžiajame prieskrandyje. Šviežiapienių ir labai produktyvių karvių raciono kilograme sausųjų medžiagų turi būti 11,5-12 MJ apykaitos energijos, 16-18 proc. baltymų, 15-17 proc. žaliosios ląstelienos. Laktacijos pabaigoje šioms karvėms reikia 10,75-11,8 MJ apykaitos energijos, 15-16 proc. baltymų ir 26-28 proc. žaliosios ląstelienos. Taigi karves reikia grupuoti, kad šviežiapienėms nepritrūktų maisto medžiagų, o kitos nebūtų peršertos. Tai svarbu ir jų sveikatai, ir ūkio ekonomikai.

Racionų sudarymas reikalauja kruopštumo ir žinių. Būtina atsižvelgti į pašarų maistinę vertę: sausąsias medžiagas (SM), žaliuosius riebalus, žaliuosius pelenus, žaliuosius baltymus, ląstelieną, ADF, NDF, mikro-, makroelementus ir kt. Tam, kad būtų galima sudaryti optimalų racioną, būtina periodiškai tirti pašarus laboratorijoje. Tai leidžia tiksliai nustatyti maisto medžiagų kiekį ir patikslinti pašaro normą gyvuliui. Jei karvės blogai ėda, reikia didinti pašaro maisto medžiagų koncentraciją, t. y. patenkinti didėjantį jų poreikį. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pašaruose netrūktų energijos.

Karvių racionuose svarbūs ir riebalai. Su pašaru į gyvulio organizmą patenka polinesočiosios riebalų rūgštys. Veikiant prieskrandžio mikroorganizmams, dalis jų virsta sočiomis, kitos suskaidomos į lakiąsias riebalų rūgštis, o dar kita dalis - suskaidoma ir rezorbuojama plonosiose žarnose. Pieno riebalai susidaro iš dviejų šaltinių. Riebalų karvių racione neturėtų būti per daug. Mat nesočiosios riebalų rūgštys neigiamai veikia didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų gyvybingumą. Esant daug riebalų, prasčiau skaidoma pašarų ląsteliena, didėja prieskrandžio turinio rūgštingumas, mažėja pieno riebumas. Leistina maksimali riebalų koncentracija raciono sausojoje medžiagoje yra 8 proc. ar ne daugiau kaip po 125 g 100-tui kg kūno masės. Be to, pageidautina, kad dalis riebalų būtų apsaugoti nuo skaidymo prieskrandyje.

Pieninėms karvėms itin svarbūs mineraliniai elementai: kalcis, fosforas, magnis, kalis, natris, cinkas, selenas, manganas, varis, nes šios mineralinės medžiagos tiesiogiai dalyvauja pieno sintezės procese ir yra sudėtinės pieno dalys. Su raciono pašarais karvės gauna tik dalį joms reikalingų riebaluose tirpstančių vitaminų A, D, E, todėl karvės, ypač laikomos tvartuose, kasdien šių vitaminų papildų turi gauti.

Visi pašarai sudaryti iš 2 komponentų - sausųjų medžiagų (SM) ir vandens. Tai reiškia, kad sudarydami racioną turime įvertinti, kiek karvė fiziškai pajėgs suėsti pašaro SM, ir taip sudėlioti šėrimo racioną, kad jo sausosiose medžiagose būtų pakankamas kiekis visų reikalingų maisto medžiagų. Priklausomai nuo produktyvumo, fiziologinės būklės (amžiaus, veršingumo, laktacijos stadijos), kūno masės, karvė, per parą gali suėsti 2,5-3,8 proc. sausųjų medžiagų (kartais - ir iki 4,7 proc.). Taigi apie 600 kg sverianti karvė, atsižvelgiant į jos būklę, pajėgi per parą suėsti nuo 15 kg iki 28 kg SM. Kiekvienam litrui pieno pagaminti karvė turi suėsti mažiausiai 0,5 kg pašaro sausųjų medžiagų. Sausųjų medžiagų (SM) suvartojimas priklauso nuo raciono sudėties, jo visavertiškumo, fizinių-mechaninių savybių. Todėl produktyvioms karvėms skiriami pašarai, kurių svorio vienete (sausosiose medžiagose) yra daugiau energijos ir maisto medžiagų. Mažesnio produktyvumo karvėms galima skirti mažesnės energinės vertės pašarus.

Karvėms reikia energijos gyvybiniams procesams, pieno sintezei, paskutinėmis savaitėmis prieš apsiveršiavimą - vaisiui augti, o jaunoms (pirmos ir antros laktacijos) - kūno masei augti. Sudarant melžiamų karvių šėrimo racionus dažnai naudojama Vokietijoje sukurta grynosios energijos (neto) laktacijai sistema (NEL). Šioje vertinimo sistemoje pašarų grynoji energija apskaičiuojama pagal planuojamo gauti pieno energijos kiekį. Pašaruose energijos kiekis ir grynosios energijos laktacijai poreikis išreiškiamas megadžiauliais (MJ). Pašarų ir racionų energinė vertė dažniausiai išreiškiama juose esančiu apykaitos energijos kiekiu. Apykaitos energija - tai pašaro ar raciono bendrosios energijos dalis, kurią gyvulio organizmas gali panaudoti apykaitos proceso metu. Apykaitos energijos karvei reikia 10,75-12 MJ/kg sausųjų medžiagų. Gyvulio organizmui energijos suteikia su pašarais gaunami angliavandeniai, riebalai ir baltymai.

Racionų sudarymas ir šėrimo sistema

Racionų sudarymo pagrindas visuomet turi būti stambieji pašarai. Todėl laktuojančių karvių racionas turi būti sudarytas iš maždaug 60 proc. apėmingų (siloso, šieno, šiaudų) ir 40 proc. koncentruotų (grūdų, išspaudų) pašarų mišinio. Koncentratų kiekis tikslinamas žinant silosuotų pašarų kokybę. Taigi ją būtina išsitirti, kad žinotume, koks optimalus koncentratų kiekis reikalingas pašaro daviniui subalansuoti. Pvz., jeigu šeriame kokybišku silosu, kurio energijos koncentracija 1 kg sausųjų medžiagų siekia apie 6,5 MJ NEL, karvė suėda iki 14 kg sausųjų medžiagų ir gauna apie 90 MJ NEL. Silose esant 5,5 NEL energijos, karvė suėda apie 12 kg SM ir gauna apie 65 MJ NEL energijos. Dėl 25 MJ NEL energijos skirtumo kasdien patiriama apie 7,5 kg pieno nuostolio. Jam kompensuoti papildomai karvei reikia sušerti apie 2-3 kg koncentruotų pašarų.

Racionaliausiai karvės šeriamos atsižvelgus į nustatytas normas. Toks karvių šėrimas vadinamas normuotu. Pašarų racionų balansavimas yra būtinas pienininkystės ūkyje, o jų koregavimas turi vykti nuolat: pradėjus šerti naujais pašarais (atidarius naujas pašarų saugyklas, nusipirkus įvairių išspaudų ar kitų pašarų), gavus atsakymus apie bandos produktyvumo kontrolės rezultatus. Būtent šie rezultatai rodo, ar tinkamai sudarytas šėrimo racionas. Ūkyje be specialisto pagalbos sudaryti optimalų maksimalią produkciją ir karvių sveikatą garantuojantį racioną nelengva. Tam reikalingos ne tik techninės priemonės (šėrimo programos), bet ir geras teorinis šio reikalo išmanymas, praktinė patirtis.

Karvės turi būti šeriamos 2, geriausia- 3 kartus per dieną, tuo pačiu laiku. Tai užtikrina normalią seilių liaukų ir virškinamojo trakto veiklą. Prie naujų pašarų karvės pratinamos po truputi, kad prisitaikytų jų virškinamasis traktas. Staiga pakeitus pašarus, dažnai sutrinka virškinimas. Atkreipkite dėmesį, kaip pašarai paduodami karvėms: ar karvės turi priėjimą prie pašaro visą laiką, kiek kartų per dieną karvės šeriamos, ar yra šviežio pašaro, kai karvė grįžta po melžimo, ar karvės turi 60-70cm pločio priėjimą prie pašaro, ar šėrimo stalas leidžia karvei ėsti patogiai, žemyn nuleista galva, ar šėrimo stalo paviršius yra lygus.

Jei karves šeriate atskirais pašarais, o ne pašarų mišiniu, tai pirma sušerkite stambiuosius pašarus ir leiskite karvei juos sugromuliuoti, ir tik po to duokite koncentratų, apribokite koncentratų kiekį iki 3kg per šėrimą. Jei karves šeriate pašarų mišiniais, tai atkreipkite dėmesį: ar tinkamo dydžio pašaro dalelės, ar ląstelienos struktūra nesuardyta per maišymo procesą, ar pašare yra 45-55% sausosios medžiagos.

Pašaro drėgnumą galima nustatyti specialiais drėgmei matuoti skirtais prietaisais ar mikrobange krosnele. Apytikriai pašaro drėgnumą galima nustatyti, jį suspaudžiant delne:

Pašarų sušėrimo tvarka: Karvės turi būti šeriamos 2, geriausia- 3 kartus per dieną, tuo pačiu laiku. Tai užtikrina normalią seilių liaukų ir virškinamojo trakto veiklą. Prie naujų pašarų karvės pratinamos po truputi, kad prisitaikytų jų virškinamasis traktas. Staiga pakeitus pašarus, dažnai sutrinka virškinimas.

Racionų pavyzdžiai

Štai keletas racionų pavyzdžių skirtingiems ūkiams ir karvių produktyvumui:

Šveicarų ūkininkų Tinos ir Valo Gisler ir Edwin Jr. Steiner ūkyje taikomas racionas

• Karvių skaičius: 28
• Produktyvumas per laktaciją (305d.): apie 10 000 kg pieno
• Kukurūzų silosas: 8,0 kg
• Liucernos silosas: 4,0 kg
• Cukrinių runkelių griežiniai: 4,0 kg
• Baltyminiai - mineraliniai priedai: 4,0 kg
• Šienas: pagal poreikį

JAV ūkiuose taikomi racionai karvėms (svoris ≈ 650 kg, 30 kg pieno per parą, 3.8% riebumo, 3.4% baltymingumo, 150 dienų po apsiveršiavimo)

• Geros kokybės silosai:
• Liucernos silosas: 12,9 kg
• Kukurūzų silosas: 25,0 kg
• Kukurūzų miltai: 2,25 kg
• Energetiniai papildai: 0,25 kg
• Mineral./vitamin. premiksai
• Prastesnės kokybės kukurūzų silosas:
• Liucernos silosas: 14,3 kg
• Kukurūzų silosas: 9,3 kg
• Kukurūzų grūdai: 8,8 kg
• Kukurūzų miltai: 3,0 kg
• Energetiniai papildai: 0,25 kg
• Mineral./vitamin. premiksai

Karvėms (svoris ≈ 600 kg, 36 kg pieno per parą, 3.8% riebumo, 3.3% baltymingumo, 120 d. po apsiveršiavimo)

• Šienas: 9,0 kg
• Kukurūzų silosas: 11,0 kg
• Kukurūzų grūdai: 10,0 kg
• Baltyminiai papildai: 3,0 kg
• Mineraliniai vit. papildai: 0,5 kg

Jovitos ir Alfredo Mikalauskų ūkyje (Plungės r., Žemaičių Kalvarija) taikomas racionas

• Karvių svoris: 650-700 kg
• Karvių skaičius: 66, produktyvumas: 9282 kg pieno per laktaciją, pieno riebumas 4,85 %, baltymingumas - 3,31 %
• Produktyvumas (pieno per parą) 27 kg / 35 kg
• Šienas: pagal poreikį / pagal poreikį
• Silosas (pirmos žolės): 15,0 kg / 15,0 kg
• Žolės silosas: 12,0 kg / 12,0 kg
• Malti miežiai: 2,0 kg / 3,0 kg
• Malti kvietrugiai: 2,0 kg / 3,0 kg
• Rapso išspaudos: 1,0 kg / 1,0 kg
• Sojos rupiniai: - / 1,5 kg
• Kukurūzų grūdai (malti): 1,5 kg / 1,5 kg
• Saldieji lubinai (malti grūdai): 0,5 kg / 0,5 kg
• Apsaugoti riebalai: - / 0,15 kg

Jakumienės ūkyje (Skuodo r., Prialgava) taikomas racionas

• Karvių svoris ≈ 650 kg
• Karvių skaičius 50, produktyvumas 8093 kg pieno per laktaciją, pieno riebumas 4,24 %, baltymingumas 3,39 %
• Šienas: 1,0 kg
• Vytintos žolės silosas: 16,0 kg
• Kukurūzų silosas: 9,0 kg
• Cukrinių runkelių melasa: 0,6 kg
• Kombinuotieji pašarai: 7,0 kg
• Mineraliniai priedai: 0,35 kg

LSMU Gyvulininkystės instituto rekomenduojami racionai 600-650kg sveriančioms karvėms

Rodikliai: Užtrūkusios karvės, pieno riebumas -4%, baltymingumas -3,4%

Veršingų karvių sausų medžiagų sunaudojimas prieš veršiavimąsi:

tags: #zindanciai #paravedei #koncentruotu #pasaru #kg

• Kada laukti dygstančių dantukų
• Vaikų šeimos žaidimai
• 18-ojo gimtadienio idėjos
• Kūdikių galvos skausmo priežastys
• Vaikų odos priežiūra saulėje