Paulius Gritėnas yra žinomas filosofas, apžvalgininkas ir visuomenės veikėjas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos viešojoje erdvėje. Jo kelias prasidėjo nuo akademinių studijų ir pasiekimų filosofijos olimpiadose, vėliau transformavosi į aktyvią žurnalistinę veiklą, o dabar jis konsultuoja politikus ir dalyvauja svarbiose visuomeninėse diskusijose.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Paulius Gritėnas gimė 1988 m. spalio 31 d. Mokslus pradėjo 1995 m. Dembavos pradinėje mokykloje, o 1998 m. perėjo į Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją, kurią baigė 2007 m. Aukštąjį išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete, kur 2007-2011 m. studijavo filosofiją. Magistro studijas jis baigė 2011-2013 m.
Pasiekimai filosofijos srityje
Jau mokyklos metais Paulius Gritėnas pasižymėjo kaip talentingas filosofas. 2005 m. jis užėmė antrą vietą VIII Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadoje ir atstovavo Lietuvai tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Lenkijoje. 2006 ir 2007 m. jis laimėjo IX ir X Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadas. Be to, 2006 m. Gritėnas laimėjo mokinių intelektinių gebėjimų konkursą "Žynys".
Darbinė veikla žiniasklaidoje
2013 m. Paulius Gritėnas pradėjo darbinę veiklą laikraštyje "Lietuvos Rytas". Iš pradžių jis buvo užsienio politikos naujienas aprašančio priedo "Rytai-Vakarai" autorius, vėliau tapo portalo lrytas.lt užsienio naujienų skyriaus žurnalistu ir apžvalgininku. 2015 m. jis perėjo dirbti į naujienų portalą 15min.lt, kur iki 2017 m. taip pat buvo užsienio naujienų skyriaus žurnalistas ir apžvalgininkas. Nuo 2017 m. Gritėnas domisi beisbolu ir lydėjo Lietuvos nacionalinę rinktinę į du Europos čempionatus.
Nuo 2013 iki 2020 metų Paulius Gritėnas dirbo žiniasklaidoje, naujienų portaluose lrytas.lt, 15min.lt, rašė autorinius komentarus delfi.lt. Nuo 2021-ųjų LRT Klasikos radijo eteryje su kolega Viktoru Bachmetjevu kūrė filosofinių diskusijų ciklą „Tuo blogiau faktams“.
„Skrieja kamuolys“: „Žalgirių“ mūšis, salės futbolas, italų fiasko ir ČL intrigos
Žurnalistika ir žiniasklaida Lietuvoje
Lietuvos viešojoje erdvėje žurnalistika ir žiniasklaida dažnai vartojamos kaip sinonimiškos sąvokos. Tačiau svarbu atskirti šias dvi sąvokas. Žiniasklaida yra priemonė, perduodanti žinią, o žurnalistika apima aiškias atsakomybės, etikos ir veikimo ribas. Žurnalistu gali būti kiekvienas, bet ne kiekvienas nori priimti žurnalistinės praktikos taisykles. Deja, gyvename tikrovėje, kurioje žiniasklaidos kasdien yra vis daugiau, bet žurnalistika traukiasi į jos pakraščius. Naujoje tikrovėje žurnalistams tenka susidurti su milžiniška konkurencija ir itin nepalankiomis sąlygomis, kai kokybė negali pasipriešinti kiekybei.
Paulius Gritėnas svarsto, kad dabar tapo nebeaiškios ribos tarp žurnalisto ir humoristo, žurnalisto ir aktyvisto. Visi tampa žurnalistais, o Feisbukas - žiniasklaidos priemone. Kai jis atėjo dirbti į žiniasklaidą, žurnalistas dar buvo siaurai suprantama sąvoka: reporteris, komentarus rašantis ar tam tikroje platformoje besireiškiantis žmogus. Tuo metu vyko socialinių tinklų sklaida, plėtėsi feisbukas, atsirado daugybė kitų formų, pavyzdžiui, „Laisvės televizija“ platformoje „Youtube“. Žurnalisto samprata vis plinta ir sunku pasakyti, kas yra žurnalistas. Jo manymu, tai turėtų būti žmogus, kuris informuoja ir prisiima atsakomybę už informaciją. Žurnalistu tave daro laikysena. Pirmas dalykas, tu nori informuoti, kad žmonės kažką sužinotų. Nori edukuoti, kad jie ne tik sužinotų, bet ir permąstytų bei suprastų dalykus. Šiuo požiūriu Feisbuką galima traktuoti kaip žiniasklaidos priemonę. Žurnalistas tampa sąvoka, kurią, kaip ir filosofo sąvoką, tu arba prisiimi, arba ne. Tikras žurnalistas turi norėti prisiimti žurnalisto sąvoką. Dažnai tai nusimetama. Bet viskas taip kinta, kad labai sunku pasakyti, ar apskritai tokia profesija išliks. Gal ji transformuosis į kažkokią medijų personą.
Darbai ir projektai
Šiuo metu Paulius Gritėnas dirba Vilniaus universitete rektoriaus profesoriaus Rimvydo Petrausko komandoje. Jis taip pat dalyvavo Tomo Venclovos jubiliejiniame vakare, kur kartu su Virginija Cibarauskaite, Donatu Pusliu ir Sauliumi Vasiliausku plėtojo dialogą apie prarasto orumo paieškas.
Konsultacijos Ingridai Šimonytei
Paulius Gritėnas teikė konsultacijas Ingridai Šimonytei, analizuodamas jos klaidas ir veiksmus. Jis teigė, kad analizuoja kandidatės pasisakymus ir programą bei teikia pastabas. Gritėnas manė, kad šis ryšys nekliudys jam toliau rašyti apie politiką, tačiau prezidento rinkimų jis žadėjo nebekomentuoti.
Visuomeninė veikla ir apdovanojimai
2014 metais Lietuvos liberalaus jaunimo Paulius Gritėnas buvo išrinktas labiausiai laisvei nusipelniusiu žmogumi. 2021 metais Sugiharos fondo jis buvo paskelbtas Tolerancijos žmogumi.
Paulius Gritėnas svarsto apie visuomenės pokyčius, jaunimo maištą ir prasmės paieškas. Jis teigia, kad jaunimui labai trūksta progų lavinti vaizduotę ir gebėjimą pažiūrėti į dalykus naujai. Baisiausia, kad mus uždaro net įvairiose kultūrinėse erdvėse. Jaunimas irgi įstrigęs tose mažose platformose. Jie kartais nemato bendro paveikslo ir savo vaidmens jame. Jie labai mažai kelia klausimų: ar aš saugus dėl savo ateities, kokioje valstybėje norėčiau gyventi, kokioje sistemoje? Nors švietimo sistema bando prisitaikyti, bet kadangi laikas greitai bėga ir socialiniai pokyčiai labai dideli, ji visą laiką nespėja. Man labai keista, kad jaunimas susidūręs su skirtumu tarp tikrovės ir to, kas jiems pateikiama kaip jų gyvenimas, nemaištauja. Dabartinė maišto forma, kurią pastebiu, yra dalykų redukavimas. Primityvumas muzikos stiliuje atsiranda, kapitalistinis primityvizmas pradeda veikti. Nenoriu būti senas dėdė, kuris aiškina, kaip maištauti, bet to jausmo trūksta.
Klausimas, kaip susikurti prasmę veikloje, jam yra svarbus. Jis užduoda sau daug prasmės klausimų: ką noriu padaryti? ar darau ką nors gero visuomenei? Jis tiki, kad prasmė atsiranda matant, kad galima pakeisti visuomenę ir svarbiausia save. Nes jeigu jau pats nustosiu keistis, tai tada turbūt reiks padėti šaukštą ir baigti karjerą. Klausimai veda į priekį: ką galiu padaryti geriau? kuo galiu prisidėti prie bendros gerovės? kaip save padaryti geresniu? kaip galiu tapti laimingesnis? Filosofinis klausimas reikalingas kaip katalizatorius, nes atsakymų į jį nėra. O prasmė yra klausti.
