Paulius Boreika - žinomas verslininkas, uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas“ partneris, viešosios įstaigos „PB fondas“ vadovas, Vilniaus universiteto doktorantas, lektorius, licencijuotas investicijų valdytojas ir socialinių projektų antrepreneris. Jo profesinė karjera apima ilgametę patirtį verslo vystymo ir investicijų valdymo srityse, kurias jis ugdo jau devyniolika metų. Sukaupta patirtis ir profesinė kompetencija leidžia jam būti reikšminga komandos dalimi įmonėse, kurios skaičiuoja ilgus veiklos metus ar tik pradeda savo verslo vystymą.
Tačiau Pauliaus Boreikos vardas nuskambėjo ne tik dėl verslo pasiekimų, bet ir dėl teisinių problemų. Jis buvo teisiamas kartu su prieštaringai vertinamu Antanu Kandrotu, pravarde Celofanas. Ši istorija atskleidžia sudėtingą finansinių nusikaltimų virtinę, kuri atvedė P. Boreiką į teisėsaugos akiratį.
Bylos eiga ir įrodymai
Teisėsaugos duomenimis, Paulius Boreika apgaulingai organizavo jo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tai buvo daroma įtraukiant į apskaitą fiktyvius dokumentus, gautus iš Antano Kandroto. Tyrėjai nustatė, kad P. Boreikos vadovaujama įmonė apsirūpino fiktyvių sandorių dokumentais - sąskaitomis-faktūromis, kvitais, kasos pajamų orderiais. Šiuose dokumentuose buvo nurodoma, kad tam tikra firma neva atliko įvairiausius darbus ir paslaugas, tokius kaip koncertinės scenos nuoma, jos montavimas, demontavimas, įgarsinimas ar apšvietimas su lazeriais. Tačiau realybėje šie darbai nebuvo vykdomi.
Pinigai, pervesti į įmonės sąskaitą už realiai neatliktas paslaugas, P. Boreikos buvo išgryninti per bankomatus naudojantis jo žinioje buvusiomis bendrovės banko kortelėmis. P. Boreikos tvirtinimu, grynuosius pinigus jis tiesiogiai perduodavo A. Kandrotui.
Prokurorų teigimu, per bankomatus iš viso buvo išgryninta daugiau nei 93 tūkst. eurų. Valstybei padaryta žala, sąmoningai pateikus neteisingus duomenis apie mokėtiną pelno mokestį, siekia 22 tūkst. 300 eurų. Antanui Kandrotui buvo pateikti kaltinimai, susiję su šiek tiek mažesne suma - pasak pareigūnų, jis padėjo pasisavinti 59 tūkst. 290 eurų.
Antano Kandroto-Celofano vaidmuo
Teismai nustatė, kad Antanas Kandrotas įgijo ir faktiškai valdė jokios veiklos nevykdančias įmones, tokias kaip „Hipokratus“, „Hurtas“, „Remilgė“ ir kitas bendroves. Jose jis įdarbindavo fiktyvius vadovus. Pasinaudodamas šiomis įmonėmis ir tarpininkaujant bendrovėms „Personalo nuomos valdymas“ ir „Proserva“, jis imitavo sandorius su kitomis įmonėmis.
Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad A. Kandrotas, organizuodamas bendrovių veiklą ir valdydamas jas bei duodamas nurodymus, stengėsi išlikti anonimiškas. Jis oficialiai neįsidarbino, o paskirdavo tariamus įmonių vadovus. Tai įrodo jo siekį veikti neteisėtai ir nuslėpti sąsajas su nurodytomis įmonėmis, turint tikslą padėti P. Boreikai.
LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai pagrįstai atmetė A. Kandroto gynybinę versiją, jog jis negalėjo bendrininkauti darant nusikaltimus, nes tuo metu atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Teismas pabrėžė, kad nors laisvės atėmimo bausmės atlikimas tam tikru metu galėjo apriboti, tačiau neatėmė iš jo galimybės bendrauti su kitais asmenimis ir dalyvauti nusikalstamoje veikoje.
Nuosprendžiai ir bausmės
Kauno apygardos teismas Antanui Kandrotui-Celofanui už padėjimą įvykdyti turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, veikiant bendrininkų grupėje, skyrė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimą. Iš šios bausmės 10 mėnesių jis turėjo praleisti įkalinimo įstaigoje, o likusios bausmės dalies vykdymas buvo atidėtas. Tačiau Apeliacinis teismas skyrė A. Kandrotui realų 1 metų ir 9 mėnesių įkalinimą. Celofanui laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su anksčiau priimtu Alytaus teismo verdiktu.
Vienoje byloje praėjusį sausį A. Kandrotui skirta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, antroje - vienerių metų ir trijų mėnesių. Subendrinus bausmes jam skirta dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Antano Kandroto sulaikymas
Pats A. Kandrotas-Celofanas nesutiko ramiai išeiti laukan. Jis prašė duoti jam laiko susidėti daiktus, papusryčiauti su šeima. „Dar palauks, kol atsisveikinsiu, apkabinsiu, pabučiuosiu vaikus. Dar biškį užvalgysiu, dar nepusryčiavęs. Tada ramiai išeisiu, niekur neketinau bėgti, slėptis“, - pasakojo nuteistasis tiesiogiai transliuodamas įvykius prie namų.
Tačiau užuot laiką leidęs su namiškiais, jis filmavo pareigūnus, ragino vaizdo transliacijos žiūrovus atvykti į jo namus. Galiausiai policijos pareigūnams su ugniagesių pagalba teko lipti į jo namus kopėčiomis per balkoną. Pareigūnams pagrasinus išlaužti balkono duris, kartu su Celofanu kambaryje stovėjęs vyras jas atidarė. Pareigūnai nuteistajam uždėjo antrankius. Jis nesipriešino.
A. Kandroto-Celofano pagyros A. Tapinui: „Visi mokykitės“
Kauno apskrities VPK atstovė O. Vaitkevičienė patvirtino, kad A. Kandrotas buvo pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių. Dėl COVID-19 situacijos nuteistasis savaitę karantinuojamas, o per 10 dienų įstaigos administracija nusprendžia, kur jis atliks bausmę toliau.
Ankstesnės aferos ir teistumai
Pirmas teistumas Antano Kandroto biografijoje pasibeldė 2010 metų rugsėjį, kuomet Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą. Po metų bauda šioje byloje buvo pakeista 10 parų areštu.
Toliau sekė 2008-ųjų afera, kai Celofanas įsigijo įmonę, ją užregistravo asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų. Šis sandoris buvo fiktyvus, o machinacijų dėka iš valstybės buvo susigrąžintas 620 tūkst. litų PVM. Už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą A. Kandrotui 2013 metais buvo skirta 1 metų ir 7 mėnesių reali įkalinimo bausmė.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 2010 | Kauno apylinkės teismas skyrė baudą už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą. |
| 2013 | Už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą skirta 1 metų ir 7 mėnesių reali įkalinimo bausmė. |
| Sausis | Vienoje byloje skirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kitoje - 1 metų ir 3 mėnesių. |
