Kūdikio skruostų paraudimas gali sukelti nerimą tėvams. Nors dažnai tai yra nekenksmingas reiškinys, kartais tai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines paraudusių kūdikio skruostų priežastis ir pateiksime rekomendacijas, ką daryti šiais atvejais.
Dažniausios paraudusių skruostų priežastys
Skruostai parausta tuomet, kai netoli odos paviršiaus esančios kraujagyslės prasiplečia. Daugeliu atveju organizmas taip reaguoja į gerybinius dalykus, pavyzdžiui, odos šildymui šaltame ore. Vis dėlto, paraudę žandai kartais gali reikšti ir rimtesnį sutrikimą. Svarbu žinoti, kas gali sukelti paraudusius žandus ir kokie kiti simptomai taip pat gali pasireikšti. Šiame straipsnyje apžvelgsime devynias galima paraudusių žandų priežastis. Daugelis jų nėra rimtos ligos, tačiau kai kurioms reikėtų medikų dėmesio.
Atopinis dermatitas (atopinis egzema)
Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas.
"Atopinis dermatitas, arba kitaip vadinama atopinė egzema - tai lėtinė odos uždegiminė liga, pastebimai pabloginanti odos būklę ir gyvenimo kokybę. Atopinio dermatito kamuojama oda kur kas greičiau netenka drėgmės, susilpnėja jos apsauginis barjeras, todėl šiai ligai būdingas niežulio lydimas odos sausumas, pažeistose vietose vystosi uždegiminiai procesai. Tikslios priežasties, kodėl atsiranda atopinis dermatitas, nėra žinomos, tačiau remiantis moksliniais duomenimis, manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi tiek genetika, tiek imunologiniai ir išoriniai veiksniai“, - pasakoja gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Ž. Korsakienė.
Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką sirgti atopine egzema patiria alergiškų tėvų vaikai. Skaičiuojama, kad jei alerginėmis ligomis serga vienas iš tėvų, ši rizika padidėja iki 25 proc., jei abu - net iki 50 proc. Vis dėlto, net ir nealergiškų tėvų šeimose išlieka 10-15 proc. rizika, jog vaikui gali išsivystyti atopinis dermatitas. Pasak gydytojos, atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje. Net du iš trijų sergančiųjų atopiniu dermatitu šia liga suserga iki vienerių metukų, keturi iš penkių - iki penkerių. Tiesa, pastebima, kad su amžiumi liga traukiasi ir apie 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir vėliau liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomi nepalankūs veiksniai - stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpyje. Reikia pažymėti, kad tik retais atvejais atopiniu dermatitu pirmą kartą susergama vyresniame amžiuje.
Pasak gydytojos alergologės, klinikinės imunologės, atopinis dermatitas sudėtingas dėl to, jog tai ne vien odos liga. Neretai greta šiai ligai būdingų išorinių simptomų - odos sausumo, niežulio, paraudimo, pleiskanojimo, pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip virškinimo, tuštinimosi sutrikimai. „Ši liga klastinga ir tuo, kad jos paūmėjimą gali išprovokuoti patys įvairiausi mūsų kasdieninėje aplinkoje esantys alergenai. Tai gali būti maistas, pavyzdžiui, pieno produktai, kiaušiniai, kviečių ir sojų produktai, ankštinės daržovės, žuvis, riešutai, citrusiniai vaisiai. Taip pat ir aplinkos alergenai, tokie kaip namų dulkių erkės, žiedadulkės, naminių augintinių plaukai. Odos išsausėjimą ir pažeidimų paūmėjimą dažnai provokuoja ir kontaktiniai veiksniai, pavyzdžiui, prausimasis šarminiu muilu, agresyvių skalbiklių naudojimas, net šaltis ar karštis, nepakankamas oro drėgnumas“, - sako Ž. Korsakienė.
Kūdikiams iki 2 metų bėrimai dažniausiai atsiranda skruostų srityje, ant rankų ir kojų išorinių paviršių, taip pat plaukuotoje galvos dalyje. Paūgėjusius mažamečius atopiniai bėrimai dažniau kamuoja rankų ir kojų lenkiamuosiuose paviršiuose: alkūnių, riešų, kelių, čiurnų srityse, plaštakų, kaklo, akių vokų srityse. Nors atopinio dermatito bėrimai turi tam tikrus bruožus, nepatyrus plika akimi atskirti juos nuo kitų priežasčių sukeltų bėrimų nėra lengva. Įvertinęs ligos simptomus, surinkęs anamnezę, gydytojas gali skirti tolesnius ligos diagnozei nustatyti reikalingus tyrimus, o nustačius alergijos sukėlėją, parinkti tinkamiausią gydymą.
Kaip ir daugelio kitų alerginių ligų atvejų, atopinio dermatito gydymas - tai sėkmingas ligos suvaldymas. Atlikus reikalingus tyrimus, išsiaiškinus, kokie dirgikliai provokuoja ligos paūmėjimą, galima atitinkamai kontroliuoti gyvenimo būdą, kad alergijos paūmėjimai būtų kuo retesni, o pasireiškinimas ne toks ūmus. „Išsiaiškinus, kad atopinio dermatito paūmėjimą skatina tam tikri maisto produktai, jau galima peržiūrėti vartojamo maisto racioną, iš jo pašalinti ar vengti alergiją skatinančių produktų. Žinant, kad ligos paūmėjimą gali sukelti, pavyzdžiui, prausimosi ar skalbimo priemonės, vėlgi rinktis švelnius cheminius produktus, kuriuose nėra kvapiklių, dažiklių, kitų agresyvių ingredientų“, - sako Ž. Korsakienė.
Pasak gydytojos, svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Pasitarus su gydytoju rekomenduojama naudoti odos barjero funkcijos nemažinančias higienos priemones, nuolat drėkinti odą. Šiandien tam yra tikrai ne viena įvairių gamintojų priemonė, iš kurių kiekvienas gali rasti sau tinkamiausias. Yra pastebėta, kad vasarą atopinio dermatito požymiai palengvėja, mat yra teigiamas priešuždegiminis ultravioletinių spindulių poveikis. Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima piktnaudžiauti saule. Ligos paūmėjimo periodais gydytojas gali paskirti uždegimą slopinančių preparatų, dažniausiai kremo ar tepalo pavidalu, kuris naudojamas tepant jį ant ligos pažeistų odos vietų. Deja, bet kartais tenka gydyti infekcinį dermatitą, tuomet prireikia kitokių vaistų. Tik retais atvejais prireikia sisteminio gydymo.
Aknė
Aknė - dažniausias odos susirgimas Jungtinėse Valstijose. Aknė susiformuoja tuomet, kai odos poros yra užsikimšusios, o tai gali sukelti paraudimą tam tikros vietose, įskaitant ir žandus. Kai organizmas atsikrato mirusių odos ląstelių, jos paprastai iškyla į odos paviršių ir nukrenta natūraliu būdu. Sebumas, odos drėgmę palaikantys riebalai, kai kuriems žmonėms gali sutrikdyti šį procesą. Mirusios odos ląstelės ir sebumas galiu sukibti ir užstrigti porose. Aknė atsiranda tuomet, kai į užsikimšusias poras taip pat patenka bakterijų ir po odos paviršiumi ima formuotis infekcija. Bakterijos dauginasi greitai, o dėl to oda gali parausti ir ištinti.
Ką daryti?
Žmonės aknę dažnai gydosi namuose, nereceptiniais vaistai ir namų gamybos priemonėmis. Štai keletas Amerikos dermatologų akademijos rekomendacijų:
- Prauskitės du kartus per dieną šiltu vandeniu.
- Suprakaitavę nusiprauskite.
- Reguliariai naudokite šampūną, ypač riebiems plaukams.
- Su oda elkitės atsargiai, venkite šveitimo ar per stipriai odą veikiančių priemonių.
- Stenkitės rankomis neliesti veido.
- Kiek įmanoma, nebūkite saulėkaitoje ir nesideginkite.
- Jei pasirodo spuogų, leiskite jiems sugyti natūraliai.
- Nespaudykite spuogų.
Rožinė (rosacea)
Rožinė - tai dažna ir neretai nediagnozuojama liga. JAV Nacionalinės rožinės asociacijos skaičiavimais, daugiau nei 16 milijonų žmonių JAV serga rožine ir to nežino. Rožinė paprastai sukelia paraudimo reakcijas ant veido ir nedidelius raudonus iškilimus, primenančius spuogus. Ši liga yra dažnai painiojama su kitais sutrikimais. Rožine sergantys žmonės dažnai skundžiasi tuo, kad dėl ligos jie drovisi ir stengiasi vengti susibūrimų. Anot Nacionalinės rožinės asociacijos apklausų, daugiau nei 90 procentų rožine sergančių žmonių teigia, kad nelabai pasitiki savimi ir nevertina savęs dėl šios ligos.
Ką daryti?
Nuo rožinės vaistų nėra, o negydoma ši liga ima sunkėti. Tačiau ja sergantys žmonės išmoksta su ja gyventi. Jei įtariate, kad sergate rožine, reikėtų pasitarti su gydytoju ar dermatologu ir aptarti ligos įspėjamuosius požymius bei kaip įmanoma greičiau pradėti gydymą.
Reakcijos į maistą
Odos paraudimą gali sukelti aštrus ir karštas maistas. Šiame maiste esantys junginiai gali paveikti centrinę nervų sistemą, kuri praplečia odoje esančias kraujagysles panašiai, kaip karštame ore. Dėl tos pačios reakcijos taip pat formuojasi prakaitas.
Ką daryti?
Geriausias būdas užkirsti kelią odos paraudimui nuo aštraus maisto - nevalgyti reakciją sukeliančio maisto. Tai galioja aitriosioms paprikos ar aukštos temperatūros maistui, pavyzdžiui, sriubai. Odos paraudimą galima suvaldyti ribojant suvartojamo aštraus maisto kiekį ir prieš valgant karštą maistą - palaukti, kol jis atvės.
Vaistai
Veido paraudimą gali sukelti tam tikri medikamentai. Šis simptomas dažniausiai pasireiškia dėl histamino - chemikalo, kurį imuninė sistema išleidžia reaguodama į vaistus. Paraudimą gali sukelti keli skirtingi vaistai. Keli pavyzdžiai:
- Opioidai, pavyzdžiui, morfinas.
- Niacinas.
- Nitroglicerinas.
- Amilo nitritas ir butilo nitritas.
- Kalcio kanalus blokuojantys vaistai.
- Aildenafilo citratas, žinomas kaip Viagra.
- Oralinis triamcinolonas.
- Rifampinas.
Ką daryti?
Kadangi šią reakciją dažnai sukelia histaminas, jai galima priešintis vartojant antihistaminus ar vaistus nuo alergijos. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama paraudimo reakciją iššaukiančių vaistų nevartoti. Prieš nutraukiant bet kokių vaistų vartojimą būtina pasitarti su gydytoju. Gydytojas galės rekomenduoti jums asmeniškai tinkamiausius būdus kovai su šiomis reakcijomis.
Karščio bangos
Karščio bangos dažnai pasireiškia menopauzę išgyvenantiems žmonėms. Karščio banga - tai intensyvaus karščio pojūtis, kuris gali trukti nuo 30 sekundžių iki 10 minučių. Karščio bangos metu veidas gali parausti. Medikai iki šiol nesutaria, kas sukelia karščio bangas. Tačiau manoma, kad organizmo temperatūros reguliavimui įtakos turi estrogenas. Smegenys jaučia, kad kūnui yra karšta, o tai iššaukia prakaitavimo ir paraudimo reakcijas. Menopauzės metu žmogaus estrogeno lygis krinta.
Ką daryti?
Norint išvengti karščio bangų, galima vengti žinomų jų sukėlėjų. Keletas karščio bangas sukeliančių dalykų:
- Rūkymas.
- Karšti dušai ar vonios.
- Karštas oras.
- Alkoholis.
- Aštrus ar karštas maistas.
- Kafeinas.
Taip pat gali būti naudinga valgyti daugiau augalinių produktų ir keisti gyvenimo būdą, siekiant daugiau laiko skirti atsipalaidavimui ir sportui. Jei tai nepadeda, reikėtų apie kitus galimus gydymo būdus teirautis gydytojų.
Vilkligė
Vilkligė - tai autoimuninis susirgimas, kuris paveikia kūno sistemas ir organus, įskaitant odą. Vienas iš ankstyvų ligos požymių yra drugelio formos rausvai rudas bėrimas ant skruostų ir nosies. Ligai įsibėgėjus, šis bėrimas gali priminti veido nudegimą nuo saulės. Techninis šio bėrimo pavadinimas - malarinis bėrimas.
Ką daryti?
Vilkligę turi diagnozuoti gydytojas ir ją reikia gydyti. Nors ši liga iki galo neišgydoma, gydymas gali sumažinti ligos simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Egzema
Egzema vadinama keletas bėrimų, kurie gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą ir tinimą. Ši liga dažniausiai pirmą kartą pasireiškia dar vaikystėje, iki penkerių metų, o vaikui augant išlieka. Tačiau egzema taip pat suserga suaugę žmonės.
Ką daryti?
Egzema yra neišgydoma. Vis dėlto, yra daugelis kremų ir vaistų, kurie egzema sergantiems žmonėms gali padėti sumažinti simptomus.
Nudegimas nuo saulės
Per daug saulėkaitoje praleisto laiko gali sukelti odos nudegimą nuo saulės. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra nudegę nuo saulės, ypač tose kūno vietose, kurias pasiekia daugiausia tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, veidas.
Ką daryti?
Apsisaugoti nuo nudegimų galima vengiant saulės karščiausiu paros metu ir naudojant apsauginius kremus. Jei vis dėlto nudegėte, gijimą pagreitins ir diskomfortą sumažins šios priemonės:
- Šaltas dušas ar vonia.
- Drėkinamasis kremas be vazelino.
- Leiskite pūslėms užgyti natūraliai, jų nespaudykite.
- Gerkite daug vandens, kad organizmui nepritrūktų skysčių.
Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, taip pat gali padėti sumažinti paraudimą, ištinimą ir skausmą dėl nudegimo. Drėkinamųjų kremų bei vazelino galite įsigyti internete.
Alkoholis
Nors ši priežastis ir retesnė, alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti veido paraudimą. Kūnui apdorojant alkoholį, išleidžiamas acetaldehidu vadinamas junginys. Kai kurių žmonių organizmai nesusitvarko su alkoholiu, todėl ši medžiaga kaupiasi kraujyje ir dėl to rausta veidas. Statistika rodo, kad veido paraudimas pavartojus alkoholio dažniau pasireiškia Rytų Azijos populiacijai, nei Vakarų populiacijai. Kai kurie tyrimai padidėjusį acetaldehido kiekį organizme sieja su didesne tam tikrų vėžio formų rizika. Šiuo metu galutinių tyrimų išvadų dar nėra.
Kiti kūdikio odos sutrikimai
Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina vystyklų bėrimas, pleiskanų luobas ar kita odos problema. Nors jūsų kūdikis yra tobulas, jo oda ne visada tokia būna. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime.
- Jei kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas.
- Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi.
- Apgamų turi daugiau nei vienas iš dešimties kūdikių. Jie ne visada yra paveldimi - kai kurie atsiranda jau gimstant, kiti pasirodo per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
- Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.
- Naujagimių odos lupimasis ar sausumas yra dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Po besilupančiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika.
- Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų.
- Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių.
- Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia.
- Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.
- Gelta pasireiškia gelsvu odos ir akių baltymų atspalviu. Dažniausiai ji atsiranda praėjus 2-3 dienoms po gimimo ir paprastai išnyksta per 1-2 savaites.
Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių.
Ką daryti, jei paraudę skruostai šaltuoju metų laiku?
Neteisingai daro tos mamos ir močiutės, kurios išvedusios į lauką mažylį šaltuoju metų periodu taip apmuturiuoja, kad tik matyti jo akys. Po visais šalikiiais, apykaklėmis neįmanoma matyti mažylio veiduko, o tai jau negerai. Tuomet, kai jis yra nestiprus, nėra dėmėto paraudimo, tarsi įsidilginimo ir odos patinimo. Kitaip tariant, nėra šalčio alergijos požymių. Kartais skruostai parausta labai aiškiai apibrėžtu kontūru. Nuožvarbos - dažniausias vaikų odos pakenkimas šaltuoju metų periodu, kai per ilgai užsibūnama šaltame ore. Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai. Dažniau nužvarbsta veidas, kaklas, plaštakos, kai mūvima drėgnomis ar šlapiomis pirštinėmis. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjui orui reikėtų odą sutepti riebiais kremais, tepalu. Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti. Žiemą, net esant -5°C temperatūrai ir pučiant vėjui, galima nušalti veidą. Nušalus oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningos pūslelės, kurioms trūkus susidaro žaizdelės. Nušalusias vietas skauda. Nušalti gali ne tik veidas.
Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta. Pastebėta, kad oda turi atmintį nuožvarboms - kartą nužvarbus, oda tampa jautresnė šalčiui, ir kitą kartą nužvarbs greičiau ir stipriau. Nuožvarbos yra odos uždegimas, tad pirmoji pagalba - priemonės, skirtos odos uždegimo mažinimui: pvz., veiksmingas naujos kartos kremas su molekuliniu deguonimi, skirtas lengvo ir vidutinio sunkumo dermatitams malšinti. Jo veiksmingumas praktiškai prilygsta pirmos kartos hormoniniams tepalams, tačiau neturi jiems būdingų šalutinių poveikių, jis neplonina odos ir yra saugus. Kreme esantys lipidai maitina odą ir atkuria jos elastingumą (elastinga oda mažiau pažeidžiama), o molekulinis deguonis mažina uždegimą (raudonis, pleiskanojimas ir niežulys išnyksta) ir regeneruoja odos ląsteles.
Reikia vengti ypač didelių temperatūrų kontrastų. Vis tik, pati svarbiausia nuožvarbų prevencija - gydyti sausą, atopišką odą. Net jei nematyti odos pakitimų, bet vaiko oda sausa ar vaikui nustatyta atopinė odos būklė, reikia ją kelis kartus per dieną patepti malšinančiu uždegimą odoje kremu su molekuliniu deguonimi. Tokia prevencija patariama ne šiaip sau: odos uždegimas gali prasidėti ūmiai ir su didele jėga, pakaks vieno „neteisingo“ pabuvimo lauke. Tai tarsi sniego lavinos išjudinimas, kuris prasideda nuo skruostų paraudimo, o po to išplinta po visą kūno odą - ji dar labiau sausėja, pleiskanoja, niežti. Vaikas niežtinčią odą kasosi, gali ją pažeisti, įnešti infekciją.
DELFI TV Gyvai: atopinis dermatitas — priežastys ir įveikimo būdai
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka. Jei įtariate, kad sergate rožine, reikėtų pasitarti su gydytoju ar dermatologu ir aptarti ligos įspėjamuosius požymius bei kaip įmanoma greičiau pradėti gydymą. Vilkligę turi diagnozuoti gydytojas ir ją reikia gydyti. Nors ši liga iki galo neišgydoma, gydymas gali sumažinti ligos simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Susidūrus su nerimą keliančiu bėrimu ar kita alergine reakcija, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Jei tai nepadeda, reikėtų apie kitus galimus gydymo būdus teirautis gydytojų.
