Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiniai gyvūnai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriems įveikti reikalinga žmonių pagalba. Nuo sužalojimų eismo įvykiuose iki netinkamų laikymo sąlygų - priežasčių, kodėl gyvūnams prireikia globos, yra daug.
Laukinių gyvūnų globos centrų vaidmuo
Antrus metus veikiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) yra svarbus pagalbos laukiniams gyvūnams teikėjas. Vien šiais metais centras suteikė pagalbą 1964 laukiniams gyvūnams, iš kurių beveik 500 buvo sugrąžinti į gamtą. Naujausiais duomenimis, šiais metais gauta per 6,650 tūkst. pranešimų dėl galimai sužeistų laukinių gyvūnų - net 24 proc.
LGGC vadovė J. Morkūnaitė pabrėžia, kad didžioji dauguma laukinių gyvūnų nukenčia dėl žmogaus veiklos pasekmių. Dažniausios nukentėjusių gyvūnų diagnozės - kaulų lūžiai, sumušimai, dehidratacija, išsekimas. Laukiniai gyvūnai sužeidžiami eismo įvykiuose, nemažai paukščių žūva atsitrenkę į stiklines vitrinas, langus. Daug sužalojimų sukelia žvejybos priemonės - valai, kabliukai, įvairios atliekos. Kita nemaža problema - tyčiniai gyvūnų sužalojimai. Vien per 9 šių metų mėnesius į LGGC pateko net 14 pašautų gyvūnų.
Per pastaruosius metus Centre penktadaliu išaugo ir paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų ar konfiskuotų gyvūnų laikinoji globa: šiemet per 9 mėnesius ji suteikta 247 gyvūnams. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė informavo, jog iš laikytojų šiemet dėl netinkamų laikymo sąlygų ar neteisėto laikymo paimti 247 laukiniai gyvūnai, iš jų - 7 ropliai, 170 paukščių, 70 žinduolių.
Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė pastebėjo: antrus metus veikiantis LGGC jau kuria pokyčių laukinių gyvūnų gelbėjimo srityje - bet Lietuvoje kasmet susiduriama ir su visiškai naujais iššūkiais - kaip rudasis lokys Vilniuje, gyvūnų gerovės problemos zoologijos soduose, masinės paukščių nykštukų žūtys pajūryje.
Kaip atpažinti, kada paukščiui reikia pagalbos?
Svarbu atskirti situacijas, kada paukščiui iš tikrųjų reikia pagalbos, o kada geriau jo netrikdyti. Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Tai daugiausia lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia.
Baltosios kielės jaunikliams pagalba nereikalinga, nes kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal - jis iškart iššoks vėl. Radus tokį paukščio jauniklį, įprastai jam pagalbos nereikia, jis jau mokosi gyventi savarankiškai. Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio.
Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokuoti arba skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas greičiausiai yra netoliese. Tik nesijaudinkite dėl žmogaus kvapo, paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, tai tik senas mitas ir bijoti dėl to nereikia, tėvai tikrai nepaliks savo jauniklio, jei jį palietė žmonės. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta. Įdėję jauniklį atgal, stebėkite ar tėvai grįžta. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, vadinasi paukščio negalima sugrąžinti į buvusį ar naują lizdą, susisiekite su laukinių gyvūnų globos centru.
Pavasarį, kaip ir kasmet, daug žmonių ant žemės randa paukščių jauniklių. Dažniausiai žmonės nori paukščio jauniklį paimti, priglausti ir bandyti taip jam padėti, tačiau neįvertina to, kad ne visi globoje užaugę paukščių jaunikliai gali sėkmingai grįžti atgal į gamtą. Augantiems po vieną, be tėvų ir gentainių, jaunikliams daug sunkiau išmokti būtinųjų įgūdžių ir prisitaikyti gyventi laukinėje gamtoje. Todėl radus paukščio jauniklį, pirmiausia reikia nuspręsti, ar pagalba jam tikrai būtina.
Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina. Kiti gyvūnai paprastai slepiasi nuo žmonių ir pabėga vos jiems prisiartinus. Paukščio plunksnos atrodo papūstos. Paukščiai pasipučia šaltuoju metų laiku, taip išsaugodami savyje daugiau šilumos. Apsunkintas, neįprastai gilus arba dažnas kvėpavimas dažnai yra skausmo požymis.
Pagalba žiemą
Šąlant orams būtina pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali. Šiomis itin žvarbiomis dienomis didelis pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei gresia daugeliui lauke gyvenančių keturkojų, paukščių bei žvėrių. Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Suteikite šiltą užuovėją. Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims.
Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams - sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais. Įkėlus inkilą, suteiksite paukščiukams saugią ir šiltą užuovėją.
„Vien praėjusią žiemą į tokių pranešimų gavome per 400. Ir svarbu pabrėžti, kad pražūtingas yra būtent žmonių pomėgis lesinti paukščius vandens telkiniuose“, - teigia M. Arbūzas. Todėl aplinkosaugininkas primena - turime elgtis atsakingai ir paukščiams nedaryti meškos paslaugos: „Paukščius lesinti galima tik tada, kai jiems tikrai reikia globos, ir tai daryti gali tik specialistai - gyvūnų globėjai, veterinarai. Lesinami paukščiai įpranta toje vietoje ir, atėjus laikui migruoti, neišskrenda.“ Kai paukščių žmonės nebemaitina, situacija iš karto išsisprendžia. Paukščiai, vadovaudamiesi instinktais, pasitraukia į šiltesnius kraštus, neužšąlančius vandens telkinius ir problemos nebelieka.
Pasak M. Arbūzo, žmonės pagelbėti paukščiams gali ir kitais būdais, pavyzdžiui, įkėlę inkilą, suteiksite paukščiukams saugią ir šiltą užuovėją.
Konfiskuoti gyvūnai ir jų laikymo reglamentavimas
AAD duomenimis, 2010-2018 metais LR muitinė ir AAD iš viso konfiskavo 114 gyvų gyvūnų. Iš fizinių ir juridinių asmenų 2019-2021 metų laikotarpiu konfiskuoti 128 gyvūnai: tigriniai pitonai, jūrinis erelis, bengalinės katės hibridas, pilkojo vilko hibridas, rudosios meškos. Šis skaičius išaugo beveik 3,5 karto per metus.
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėja Toma Bulauskienė aptarė Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 tūkst. laukinių gyvūnų laikytojų. Pagal išduotus leidimus nelaisvėje laikomos 96 laukinių gyvūnų rūšys.
Lietuvos zoologijos sodo mokslinės veiklos skyriaus vadovas Airingas Šuopys pasidalijo patirtimi, kokios praktikos taikomos didžiųjų gyvūnų gerovei užtikrinti.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei radote sužeistą ar pagalbos reikalingą gyvūną, galite kreiptis į šias organizacijas:
- LSMU Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC): Jurginų g. Konsultacijai telefonu: +370 605 72837 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Pagalba teikiama 24 val. per parą.
- Gyvūnų globėjų asociacija: Svetainėje nurodytais telefonais.
- Skubiosios pagalbos tarnybos: Tik išskirtiniais atvejais, kai reikalinga ir kitų tarnybų pagalba, kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
- Veterinarijos klinikos: Kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką.
„Įšalusių lede paukščių, kitų sužeistų gyvūnų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paimti globoti negali. Tai gali tik specialistai, kompetentingi įvertinti gyvūno būklę, suprantantys, kokios pagalbos reikia, turintys sąlygas globoti. Be to, gyvūnui gali prireikti veterinarų pagalbos, o tokių paslaugų aplinkosaugininkai neteikia“, - sako Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Mantas Arbūzas. Jo teigimu, pastebėjus lede įšalusį paukštį, pirmiausia, jei yra galimybė, reikia pabaidyti (tarkim, mesti akmenuką) ir įsitikinti, ar jis tikrai prišalo. Ledo sukaustyti paukščiai akivaizdžiai bando ištrūkti arba nepajuda iš vietos bent dieną.
Taigi pamačius, kad gyvūnui tikrai reikia pagalbos, geriausia skambinti tiesiai Gyvūnų globėjų asociacijai svetainėje nurodytais telefonais. Tik išskirtiniais atvejais, kai reikalinga ir kitų tarnybų pagalba, kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Svarbiausias Gyvūnų globėjų asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams.
