Pamatyti savo vaiką pabudusį su paraudusia, ašarojančia ar traiškanota akimi yra situacija, kurią anksčiau ar vėliau patiria beveik kiekvienas tėvas. Nors dažniausiai toks vaizdas sukelia nerimą ir daugybę klausimų, oftalmologai skuba nuraminti: akių paraudimas yra labai dažnas vaikystės palydovas, o daugelis šio simptomo priežasčių yra lengvai ir greitai išgydomos. Vis dėlto, akis yra itin jautrus organas, todėl net ir iš pažiūros nekaltas paraudimas reikalauja atidaus tėvų dėmesio.
Vaiko akies paraudimą gali lemti daugybė skirtingų veiksnių. Tai neabejotinai dažniausia vaikų akių paraudimo priežastis. Konjunktyvitas, dar vadinamas akių junginės uždegimu, gali būti bakterinės arba virusinės kilmės. Virusinis konjunktyvitas dažniausiai prasideda vienoje akyje, vėliau persimeta į kitą. Jam būdingas gausus vandeningas ašarojimas, akių niežulys ir perštėjimas. Dažnai jis pasireiškia kartu su peršalimo simptomais - sloga ar gerklės skausmu. Bakterinis konjunktyvitas skiriasi savo išskyromis - jos būna tirštos, pūlingos, gelsvos arba žalsvos spalvos. Jei vaiko akys parausta, stipriai niežti, tačiau nėra pūlingų išskyrų, didelė tikimybė, kad susidūrėte su alerginį konjunktyvitu. Alergenai gali būti patys įvairiausi: žiedadulkės, namų dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos ar net tam tikri maisto produktai.
Dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas
Dakriocistitas - tai ašarų maišelio uždegimas. Naujagimiams tai tarpinė būklė tarp raidos anomalijos ir įgimtos patologijos. Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis: ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Jos neleidžia akims išdžiūti ir saugo nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas (matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus) kartais prasideda vėliau - kelių mėnesių amžiuje. Ašarų liauka auga iki 3-4 metų amžiaus. Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Toliau ašarų taškeliais (juos matome panirusius į ašarų ežerą apatiniame ir viršutiniame voke arčiau nosies) patenka į kanalėlius, ašarų maišelį. Mirksint ašaros įsiurbiamos ir iš ašarų maišelio patenka į nosies ašarų kanalą (canalis nasolacrimalis), o juo - į nosies ertmę. Ašarų nutekėjimo sistema jau trečią nėštumo mėn. pamažu virsta kanalėliu (nosinis ašarų kanalas), kuris atsidaro prieš pat gimimą.
Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta. Pirmųjų dviejų mėnesių kūdikių nosies ašarų kanalą dažniausiai užkemša želatinos plėvelė. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas.
Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Pirmieji požymiai atsiranda pirmą mėnesį. Ūmus dakriocistitas pasitaiko 1% naujagimių, vienodai dažnai abiems lytims.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausia priežastis - ilgai neatsiveria į nosies ašarų kanalas, kuris paprastai jau būna atviras gimus naujagimiui ar atsiveria per pirmas gyvenimo savaites. Nosies ašarų kanale būna, taip vadinamas želatininis kamštis ar plėvelė, kuri paprastai rezorbuojai dar iki kūdikio gimimo ar per pirmas jo gyvenimo savaites. Antra pagal dažnumą priežastis - ašarų maišelio patologija (susiaurėjimas, divertikulai jame ir kt.) Trečia priežastis - kaulinio kanalo nebuvimas. Retesnės priežastys - antrinė patologija - nosies ir aplinkinių audinių pakitimai, atsiradę dėl uždegimų ar traumų.
Ligos simptomai ir požymiai
Pirmasis ligos požymis jau per pirmąsias gyvenimo savaites yra gleivingos arba gleivingai pūlingos išskyros junginės maiše, ašarų susikaupimas jų tekėjimas, blakstienų aplipimas traiškanomis bei nedidelis akies paraudimas. Svarbiausias dakriocistito požymis yra gleivingai pūlingo turinio išskyrimas iš ašarų taškų paspaudus ašarų maišelio sritį. Dažniausiai negaluoja viena akytė. Tai būdingas šiai ligai požymis, bylojantis, kad sergama ne paprasčiausiu konjunktyvitu - akių junginės uždegimu (akių junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu, vidiniame akies kampe), kuriam esant uždegimas apima abi akytes. Daliai naujagimių maždaug 14 gyvenimo dieną želatinos kamštis rezorbuojasi ir uždegimas išnyksta savaime be pasekmių. Jeigu taip neatsitinka, prireikia vaikų oftalmologo pagalbos.
Ligos diagnostika
Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma pagal tipišką dakriocistito kliniką ir apžiūrėjus naujagimio akis. Kraujo tyrimas. Ūmiais atvejais atlikus kraujo tyrimą galima leukocitozė. Pasėlis. Įtarus pūlinga dakriocistitą atliekamas akių išskyrų pasėlis. Dakriocistografija. Atliekama sunkesniais dakriocistito atvejais, ne ūminio periodo metu, įtariant nosies ašarų kanalo patologiją.
Ligos gydymas
Turi būti pradėtas vos diagnozavus ligą. Kol nėra ūmaus dakriocistito, 2-3 dienas masažuojama ašarų maišelio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn, norint išstumti želatininį kamštį. Tuo pačiu laiku lašinami levomicetino, gentamicino ar kiti antibiotikų tirpalai. Papildomai gerai akytes plauti specialiais tirpalais.
Jei per savaitę efekto nesulaukiama, ašarų takai zonduojami Baumano zondu. Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Po zondavimo reikia lašinti antibiotikų ir priešuždegiminius lašus. Nezonduojant gydymo efektyvumas būna tik 15%. Taigi zonduoti reikia kiek galima ankščiau, kol dakriocistitas nevirto į flegmoną. Zondavimo efektyvumas 95%, nors kartais procedūrą reikia kartoti. Kad nesusidarytų ašarų takuose randų, po zondavimo tinka juos plauti fermentų tirpalais. Po zondavimo dakriocistitas dažniausiai praeina. Zondavimas mažai efektyvus jeigu būna įgimta ašarų maišelio bei ašarų ir nosies kanalo patologija. Jei minėtos priemonės nepadeda, tenka operuoti.
Užsikimšusio ašarų latako chirurginės korekcijos animacija
Konjunktyvitas - dar viena priežastis
Pūliuojančios akys - vienas iš dažniausių nusiskundimų, kurį gydytojai girdi tiek iš naujagimių, tiek iš kūdikių, tiek ir iš bet kokio amžiaus vaikų tėvų lūpų. Konjunktyvitas - tai akių junginės (priekinės akies obuolio dalies ir vidinio vokų paviršiaus) uždegimas. Naujagimiams infekciją dažniausiai sukelia gimdymo metu patekęs užkratas; kūdikiai ir vaikai konjunktyvitu suserga, kai akis pažeidžia virusai, bakterijos ar alergenai. Konjunktyvito simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Pavyzdžiui, jeigu konjunktyvitą sukėlė bakterijos arba alergija, iš abiejų akių gausiai teka išskyros. Virusinio konjunktyvito atveju gali būti paveikiama tik viena akis, tik vėliau - ir kita, akys parausta, negausiai ašaroja. Ligos sukėlėją galima nuspėti pagal simptomus arba paėmus tepinėlį iš akių.
Virusinis konjunktyvitas
Konjunktyvitą sukeliantys virusai (tarp jų gali būti ir Herpex simplex - lūpų pūslelinę sukeliantis virusas) prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas.
Bakterinis konjunktyvitas
Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai, chlamidijos ir kitos bakterijos. Jos patenka nuo rankų, odos, per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.
Alerginis konjunktyvitas
Alerginį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs aplinkos dirgikliai: augalų žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ir kt.
Konjunktyvito gydymas
Kartais paprastų gydymo būdų neužtenka ir daroma prielaida, kad konjunktyvitą sukėlė bakterijos, todėl kūdikiui arba vaikui į akis reikia lašinti receptinių antibiotikų lašus. Jei uždegimas didelis (t. y. Antihistamininiai vaistai.
Konjunktyvito gydymas naminėmis priemonėmis. Kai kurie gydytojai konjunktyvitui gydyti vis dar rekomenduoja naudoti ramunėlių arba kitų vaistažolių nuovirus, kiti griežtai pasisako prieš liaudiškas priemones ir akims plauti tiesiog rekomenduoja naudoti virintą vandenį.
Ašarojančios mažylių, ypač naujagimių, akytės - įprastas negalavimas. Nuo pat gimimo gali ašaroti ir viena, ir abi akytės. Naktį reikia nuolat valyti akytes virintu vandeniu arba arbata suvilgytu vatos tamponėliu. Valyti reikia pradedant nuo išorinio akies krašto - vidinio link, stengiantis masažuoti vidinį mažylio akies kampą. Toks masažas padeda atsikimšti akies latakams. Šiuo atveju nepadės antibiotikų lašiukai, kuriuos gydytojas išrašo esant infekcijoms.
Kitos akių problemos
Ašarojančios ir paraudusios vyresnių vaikų akytės gali būti dėl konjunktyvito - akies junginės infekcijos. Akių junginė - plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu. Paprastai pažeidžiama viena akytė, bet infekcija greitai išplinta ir į antrąją. Konjunktyvito požymiai atsiranda staiga : paprastai peršalus. Parausta, ašaroja akys, jas peršti ir griaužia. Akis erzina ryški šviesa. Po poros dienų pradeda tekėti pūlingos išskyros. Naktį jos sudžiūna ir sulipina vaiko blakstienas, todėl mažylis negali atsimerkti. Junginėje gali susidaryti smulkių kraujosruvų. Konjunktyvitas užkrečiama liga. Sergantis mažylis gali užkrėsti kitus vaikus ir suaugusius šeimos narius. Infekcija perduodama teisioginio kontakto metu arba per rankšluostį. Būtinai kreipkitės į gydytoją. Jo išrašyti antibiotikų lašai arba tepalai padės vaikui greitai pasveikti nuo konjunktyvito. Taip pat akytes reikia plauti dezinfekuojamaisiais tirpalais.
Sausos ir paraudusios akytės taip pat turi būti apžiūrotos gydytojo. Priekinis uveitas - tai akies gyslainės priekinės dalies uždegimas. Jis prasideda staiga. Vaikas skundžiasi šviesos baime, akies skausmu, pablogėjusiu regėjimu. Lėtinio uveito požymiai: akis parausta, ant vidinio ragenos paviršiaus atsiranda nuosėdų, gali pakisti rainelės spalva ir atsirasti plėvelė vyzdžio plote. Akies labai neskauda. Sergant lėtiniu uveitu gali prasidėti katarakta, glaukoma. Priekinis uveitas - rimta liga, nes pablogėjęs regėjimas gali likti visam gyvenimui. Todėl būtinai reikia kreiptis į akių gydytoją.
Atsargiai kilstelėkite mažylio akies voką ir pastebėję svetimkūnį, jį pašalinkite vatos tamponėliu. Jeigu spustelėjus akytę ji parausta ir skauda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti ragenos erozijos (ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas dėl traumos, nudegimo, uždegimo) požymis. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele,
Ašarojančių ir paraudusių akyčių priežastis gali būti alergija. Paprastai atsiranda smėlio pjūtis ( šiuo atveju - be aiškios priežasties) abiejose akytėse. Vyresniems vaikams pavasarį gali prasidėti šienligė - alergija žiedadulkėms. Kitas šios ligos požymis - sloga. Ką daryti? Rūpinkitės, kad vaikas nekontaktuotų su galimais alergenais.
Tai ūmus pūlingas uždegimas, kurį sukelia į akies voke esančias riebalų liaukutes ar blakstienų folikulus patekę stafilokokai. Staiga parausta, ištinsta ir pradeda skaudėti viršutinis vokas. Po kelių dienų uždegimo vietoje gali susidaryti pūlinga viršūnė, kuri pratrūksta į vidinį akies voko paviršių arba voko odos pusę. Šaltasis miežis - akies voko liaukučių lėtinis uždegimas. Ūmus miežis gydomas antibiotikų lašais, vokas tepamas specialu akims skirtu antibiotikų tepalu, padeda sausas šiltas kompresas ant akies.
Profilaktika
Specifinių profilaktinių priemonių nėra. Svarbu laiku pastebėti ligos simptomus ir kuo greičiau kreiptis pas gydytojus. Tiksliai laikytis gydytojo nurodymų, higienos.
Rūpinimasis vaiko akimis neturėtų apsiriboti tik reakcija į jau atsiradusias problemas, tokias kaip paraudimas ar skausmas. Vaiko regos sistema intensyviausiai formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais ir toliau kinta iki pat paauglystės pabaigos. Todėl reguliarūs vizitai pas oftalmologą yra būtina bendros vaiko sveikatos priežiūros dalis. Net jei vaikas niekuo nesiskundžia, pirmąjį kartą jo akys turėtų būti išsamiai patikrintos dar pirmaisiais gyvenimo metais, vėliau - trejų metų amžiaus, prieš pradedant lankyti mokyklą, ir kasmet mokykliniame amžiuje. Gydytojas apžiūros metu įvertina ne tik regėjimo aštrumą, bet ir akių dugną, akies obuolio judesius bei binokulinį matymą. Laiku nustatytos refrakcijos ydos ar polinkis į akių sausumą leidžia parinkti tinkamą korekciją akiniais ar profilaktikos priemones, taip užtikrinant pilnavertį vaiko mokymosi procesą ir gyvenimo kokybę be nereikalingo diskomforto.
tags: #patinusios #naujagimio #akys
