Situacija su vietomis savivaldybių darželiuose Lietuvoje išlieka aktuali. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, lapkričio viduryje laukiančių priėmimo į savivaldybės darželius buvo 1119, iš kurių 551 vaikas jau lankė privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tai reiškia, kad dar daugiau nei 500 vaikų nelankė jokios ugdymo įstaigos ir laukė savo eilės.
Siekiant palengvinti tėvams priėjimą prie ugdymo paslaugų, savivaldybės teikia įvairias kompensacijas. Vilniaus mieste šiuo metu skiriama 120 eurų kompensacija per mėnesį už kiekvieną vaiką, lankantį privačią ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą. Svarbu pažymėti, kad norint gauti šią kompensaciją, nebūtina būti laukiančiųjų eilėje į savivaldybei pavaldžius darželius. Kompensacija mokama pasirašius trišalę sutartį tarp tėvų (globėjų), savivaldybės ir privačios ugdymo įstaigos.
Be to, savivaldybė skiria 100 eurų kasmėnesines kompensacijas tėvams ir globėjams už vaiko priežiūrą ir ugdymą. Tokia kompensacija skiriama už vaikus, kurie yra užregistruoti į laukiančiųjų eilę ne mažiau kaip vienerius metus ir jokios ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelanko. Tai yra papildoma parama šeimoms, kurios susiduria su ilgalaikiu darželių trūkumu.
Privataus darželio išlaidos: nuo ko priklauso kaina?
Privataus darželio kainos Vilniaus mieste gali svyruoti gana plačiai. Jei vaikas lanko privatų darželį visą darbo dieną (nuo 7.30 iki 18.30 val.), mėnesinis mokestis gali siekti nuo 500 iki 600 eurų ir daugiau, net ir pritaikius savivaldybės skiriamą kompensaciją. Prie šios sumos paprastai dar reikia pridėti maitinimo išlaidas, kurios vidutiniškai siekia apie 10 eurų per dieną, arba apie 200 eurų papildomai per mėnesį.
Tačiau egzistuoja ir pigesnių alternatyvų. Kai kurių privačių darželių mėnesinis mokestis svyruoja nuo 200 iki 300 eurų, taip pat jau pritaikius kompensaciją. Net ir tokiu atveju maitinimas gali atsieiti apie 8-9 eurus per dieną, todėl papildomai reikėtų numatyti apie 170-180 eurų per mėnesį. Kai kurie darželiai siūlo nemokamus užkandžius.
Be kasdienių išlaidų, svarbu nepamiršti ir vienkartinio stojimo mokesčio. Pigesniuose darželiuose jis gali siekti 200 eurų, o brangesniuose - net 400 eurų. Kai kurios įstaigos siūlo nuolaidas, jei į darželį vedamas ne vienas, o keli vaikai.
Alternatyvos privačiam darželiui: auklės ir jų kainos
Nors privatus ikimokyklinis ugdymas nėra pigus, samdyti auklę vaikui gali būti dar brangiau. Auklių agentūros vadovė Ieva Augustinienė nurodo, kad visą dieną dirbančių auklių atlyginimai svyruoja nuo 1 100 iki 2 000 eurų į rankas, todėl dienos alga gali stipriai skirtis. Auklės sostinėje dažniausiai nori dirbti ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę, todėl, jei šeimos poreikis didesnis, darbuotojos brangsta ne tik dėl didesnio valandinio įkainio, bet ir dėl didesnio papildomų valandų skaičiaus.
Valandinių auklių atlygiai skiriasi dar smarkiau. Dažnai taikoma „keturių valandų taisyklė“ - t. y., auklė samdoma ne mažiau kaip keturioms valandoms arba mokama kaip už keturias (užmiestyje - šešioms). Taigi, jei auklę samdysite tik vienai valandai, gali tekti mokėti keturgubai. Šiuo metu valandiniai auklių atlyginimai svyruoja nuo 8 iki 25 eurų už valandą.
Nuo 2024 m. sausio valstybė pradeda mokėti kompensacijas aukles legaliai samdantiems dirbantiems tėvams, kurių vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Už vieną vaiką kompensacija turėtų siekti 364 eurus, o jeigu auklė samdoma dviem, kompensacija bus didinama. Tačiau ši kompensacija taikoma tik iki vaiko ikimokyklinio ugdymo pradžios.
Nevalstybinių ugdymo įstaigų plėtra Lietuvoje
Lietuvoje nevalstybinių ugdymo įstaigų sektorius, nors ir nėra didelis, pamažu plečiasi. 2022-2023 mokslo metais privačių ugdymo įstaigų skaičius sudarė 17%, kai 2010-2011 mokslo metais jis siekė tik 7,3%. Ypač ryški ikimokyklinių įstaigų plėtra: 2010-2011 mokslo metais veikė vos 4 privatūs darželiai, o 2022-2023 mokslo metais jų buvo jau 179. Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos sudaro ketvirtadalį visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Nuo 2011 m. švietimo politikos veiksmai buvo nukreipti į ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo tvarkos liberalizavimą, kas žymiai palengvino sąlygas steigti privačias įstaigas. Nuo 2011 m. sausio 1 d. taikomas ikimokyklinio ugdymo krepšelis, kuris skiriamas tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms įstaigoms. Savivaldybės, susidurdamos su valstybinių darželių trūkumu, įvairiomis priemonėmis didina nevalstybinių darželių prieinamumą.
Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo trigubai - nuo 30 iki 89. Nevalstybinių profesinio mokymo įstaigų skaičius padidėjo nuo 3 iki 5. Aukštojo mokslo srityje veikia 7 nevalstybinės kolegijos ir 6 universitetai.
Reikalavimai steigiant nevalstybinę ugdymo įstaigą
Nevalstybinės ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos steigimas Lietuvoje nėra sudėtingas. Pirmiausia, reikia turėti tinkamas patalpas, kurios atitiktų higienos normas ir būtų pritaikytos vaikams. Jei patalpos atitinka reikalavimus, išduodamas leidimas-higienos pasas. Steigėjas pasirenka įstaigos teisinę formą, dažniausiai tai būna viešoji įstaiga, ir parengia steigimo dokumentus (aktą, įstatus). Ikimokyklinio ugdymo programą turi parengti steigėjas, o priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal ministro patvirtintą programą. Bendrojo ugdymo mokykla turi turėti savo ugdymo planą.
Profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ar juridiniai asmenys. Įstaiga turi gauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išduodamą licenciją vykdyti mokymą. Nevalstybinės aukštosios mokyklos steigimo dokumentas yra statutas. Norint vykdyti studijas, aukštoji mokykla turi gauti leidimą studijoms ir su jomis susijusiai veiklai, įsipareigodama pradėti ne mažiau kaip 3 (universitetui) arba 2 (kolegijai) studijų krypčių studijas per 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo.
Už švietimo kokybę nevalstybinėje mokykloje atsako mokyklos steigėjas. Nuo 2011 m. ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą galima vykdyti ir gyvenamosiose patalpose, nekeičiant jų paskirties.
Nors savivaldybės skiria kompensacijas, o kai kurios ieško bendradarbiavimo sutarčių su privačiomis įstaigomis, kad užtikrintų ugdymo paslaugų prieinamumą, privačių darželių kainos ir išlaidos išlieka svarbiu veiksniu tėvams renkantis ugdymo įstaigą savo vaikams. Lyginant su auklės samdymu, privatus darželis gali būti ekonomiškai patrauklesnis sprendimas, ypač atsižvelgiant į savivaldybių teikiamas kompensacijas.
tags: #licencijos #kainuoja #privatus #darzelis
