Netektis yra viena sunkiausių patirčių žmogaus gyvenime, paliečianti giliausius jausmus ir sukelianti didžiulį sielvartą. Tai negrįžtamas procesas, nepriklausantis nuo žmogaus valios ar pastangų. Psichologinio streso skalėje artimojo netektis yra skausmingesnė už skyrybas, darbo praradimą ir kitas netektis, prilygstanti nebent prievartiniam ištrėmimui.
Netekties jausmai beveik visada prieštaringi: liūdesys, širdgėla, pasimetimas, nerimas, pyktis, kaltė, savigrauža, kitų kaltinimas, įtampa, baimė, bejėgiškumas, tuštuma. Norisi užsimiršti, negalvoti, nejausti, tačiau tai neįmanoma. Šie jausmai yra natūrali ir normali žmogaus reakcija į netektį, kurią reikia išgyventi, kad būtų galima gyventi toliau.
Kiekvienas žmogus gedėjimo procesą išgyvena individualiai, tačiau svarbu suvokti, kad tai yra ilgalaikis etapas, galintis trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Gedėjimas gali pakeisti žmogaus gyvenseną, jo save ir kitus supratimą.
Gedėjimo stadijos ir kaip jas atpažinti
Pagal Elisabeth Kübler-Ross modelį, žmogus, patyręs netektį, išgyvena penkias pagrindines gedėjimo stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos, depresija ir susitaikymas. Dažniausiai šios stadijos nebūna griežtai atskirtos ir gali maišytis.
Šoko stadija: Tai pirmoji netekties stadija, lydinti laidotuvių metu ir po jų. Ji apima realybės nutolimą, jausmų atbukimą. Tai tarsi žmogaus savisaugos mechanizmas, apsaugantis nuo didžiulio skausmo. Šoko būsena ypač būdinga netikėtoms mirtims.
Neigimo stadija: Atsigavęs po šoko, žmogus gali nepajėgti įsisąmoninti, kad tai jam atsitiko. Tai gynybinis mechanizmas, padedantis sukaupti psichinę ir fizinę energiją.
Pykčio stadija: Neigimą keičia nepasitenkinimas, kartais įniršis. Žmogus klausia savęs ir kitų: "Kodėl tai atsitiko būtent man? Kuo aš nusikaltau?". Pyktis dažnai nukreipiamas į kitus - artimuosius, gydytojus, Dievą.
Derybų stadija: Ši fazė susijusi su noru išvengti realybės ir joje nutikusios netekties. Žmonės gali „derėtis“ su Dievu arba nuolat galvoti, kas būtų, jei būtų kitaip.
Depresijos stadija: Šiuo laikotarpiu žmogus jaučia didžiulį liūdesį, svarsto, kas jo laukia gyvenant be artimojo. Dažnai susvyruoja savivertė, atsiranda nepasitikėjimas savimi.
Susitaikymo stadija: Priėmus netekties faktą, grįžta poreikiai, interesai, skausmas sumažėja. Žmogus prisitaiko prie realybės, atsiranda ateities planų. Kyla noras tvarkytis namus, keisti išvaizdą, pavyzdžiui, nusikirpti plaukus - tai rodo, kad atėjo susitaikymas.
Kaip išgyventi netekties skausmą?
Didžiulis mitas, kad „jeigu nieko neklausiu, tai jam skaudės mažiau“, arba „jeigu paklausiu, tai draskysiu žaizdą, žmogui bus labai skaudu“. Kaip tik paklausus galima žmogui padėti. Išsikalbėjimas - puikus vaistas. Artimieji neturėtų skubėti gedinčio raminti žodžiais „viskas praeis“, „viskas bus gerai“. Iš tiesų laikas užgydys žaizdas, tačiau šiuo metu gedintis asmuo nenori to girdėti. Jam reikia nuoširdžių pokalbių ir išklausymo.
V. Mikėnienė pastebi, kad žmogus neretai šimtus kartų pasakoja, kaip išgirdo žinią apie mirtį, kaip vyko laidotuvės. Esantiems šalia tai net gali pradėti erzinti. „Žmogus tokiu būdu vėdina, vėdina tas emocijas ir po kažkelinto karto pasakoja jau lengviau. Jeigu aplinkiniai sudaro sąlygas išsikalbėti, nevaidina, kad iš tiesų viskas gerai, pasiteirauja apie jausmus - tai jau yra labai daug. Tai parodo pagarbą gedinčiam žmogui.“
Būkite pasiruošę gauti pliūpsnį neigiamų emocijų. Tą metu, kai labai skauda, pokalbis yra kaip nuskausminamieji. Iki kito stipraus skausmo.
Svarbaus palaikymo ir pagalbos ieškojimas
Jeigu bendraujame su aplinkiniais - su mirtimi anksčiau ar vėliau susidursime. Psichologė netgi svarstė, jog jei nerimaujate, ar sielvartas nesitęsia per ilgai, ar tai, ką jaučiate yra normalu - nueikite pas specialistą pasitikrinti ir pasitarti. Tai tolygu periodinei dantų apžiūrai - būsite užtikrinti, kad viskas gerai, arba kad jums reikia pagalbos.
Jeigu šeimoje nėra įprasta atsiverti, dalintis jausmais, pravers dienoraščio rašymas. Išgyventi netektį padeda tam tikri ritualai, kai susikuriate jums priimtinus būdus, kaip paminėti svarbias datas - mirusiojo mirties metines ar jo gimtadienį. Galite nuvykti į vietą, kur lankėtės kartu su velioniu, perversti bendrus šeimos nuotraukų albumus.
Ko vengti sakant gedinčiam žmogui:
- Ką padarysi, nebesigraužk
- Dar viskas prieš akis, pasistenk nurimti
- Turi susiimti, dabar reikia pasirūpinti savimi, vaikais
- Būk stiprus
- Bet jis nugyveno gražų gyvenimą
- Bet jis nesikankino
- Liūdėdamas jau nieko nebepakeisi
Ką sakyti gedinčiam žmogui:
- Užjaučiu, reiškiu užuojautą
- Mano mintys su tavimi
- Esu čia, kartu su tavimi, nepaliksiu tavęs
- Myliu tave, tu man svarbus, noriu būti šalia
- Padėsiu tau kaip tik įstengsiu
- Jei nori pasikalbėti, aš išklausysiu
- Ar galiu atvažiuoti atvežti tau pietus, vakarienę, padėti buityje?
Neišjaustos netektys virsta ligomis
Neišjaustos netektys, pasak K.O.Polukordienės, virsta ligomis, energijos trūkumu, nesugebėjimu kurti naujų santykių. Su staigiomis netektimis, tokiomis kaip smurtinės mirtys, savižudybės susidūrusius artimuosius konsultuojanti psichologė-psichoterapeutė Virginija Mikėnienė svarsto, kad neigiamų emocijų slopinimas nėra šių laikų tendencija - taip žmonės yra linkę taip elgtis.
Užsitęsęs gedėjimas, patologinis gedėjimas tęsiasi labai ilgai ir tas skausmas gali išsiveržti per kažkokius fizinius simptomus, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimus. Mūsų skausmas vis tiek randa kelią, kaip „išeiti“ į išorę, kaip parodyti, kad viduje - skauda. Jis pasireiškia kokios nors ligos pavidalu.
Neišgedėto sielvarto pasekmės taip pat gali pasireikšti skirtingai. Keli iš požymių: nemiga, mintys apie mirusįjį, nors jau praėjo ilgesnis laikas po laidotuvių, kai žmogus negali grįžti į įprastą savo gyvenimo ritmą, atlikti kasdienių užduočių, tokių kaip darbas, maisto gaminimas, namų ruoša. Ir visa tai tęsiasi kelis mėnesius, situacija nė kiek negerėja.
Neišjaustas emocinis skausmas gali tapti galvos, pilvo ar kitos jautrios vietos negalavimu.
Kad žmogus pats savarankiškai neįveiks netekties skausmo rodo tai, kad po kelių mėnesių negrįžta noras rūpintis savimi - maistu, poilsiu, miegu ir higiena. Taip pat jei žmogus įninka į priklausomybes: alkoholį, narkotikus, netgi persivalgymą. Kreiptis į specialistus reikėtų, jei kamuoja keistos mintys, ir ypač - jei į galvą lenda mintys apie savižudybę.
Gimimas ir mirtis yra neatsiejami žmogaus gyvenimo dalykai. Visi žmonės anksčiau ar vėliau susiduria su artimųjų, brangių žmonių netektimis. Ši tema yra jautri, paliečianti daug emocijų - skausmą, neviltį, pyktį, pasimetimą, nerimą, kaltę. Psichologė Kristina Zabielė teigia, kad, išgyvenant artimojo netektį, natūralu, kad žmogų kamuoja didžiulis sielvartas, sukrėtimas. Tai natūrali žmogaus reakcija į netektį, staiga pasikeitusią gyvenimo situaciją.
Mirties akivaizdoje labiausiai gydo iš širdies, o ne iš proto pasakyti žodžiai. Primename, kad Kupiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure nemokamai konsultuoja psichologė Alina Spaičienė.
tags: #pastojimo #akimirka #patyriau #didziuli #sielvarta #netekties
