Palydimoji globa - tai socialinė paslauga, skirta padėti jaunuoliams, likusiems be tėvų globos arba patiriantiems socialinę riziką, prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines bei kitas problemas.
Ši paslauga teikiama 17-24 metų jaunuoliams (taip pat ir turintiems negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių), augantiems ar augusiems vaikų globos institucijose, rūpintojų šeimose, šeimynose bei šeimose, patiriančiose socialinę riziką. Paslauga gali būti teikiama jaunuoliams, kurie rengiasi palikti globos instituciją, rūpintojo ar socialinę riziką patiriančios šeimos namus arba jau yra pradėję savarankiškai gyventi, tačiau, siekiant visavertės integracijos į visuomenę, jiems ir toliau teikiamos paslaugos bei parama.
Paslaugos teikimo principas - su kiekvienu jaunuoliu individualiai dirba palydimosios globos atvejo vadybininkas, kuris ištiria poreikius, padeda jaunuoliui numatyti ir vykdyti savo tikslus, kad pajėgtų savarankiškai gyventi visuomenėje.
Palydimosios globos tikslai ir svarba
Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis. Svarbiausia ne išmokyti tvarkytis, o ugdyti kaip asmenybes. Palydimosios globos paslaugą teikiančios UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ direktorė Kristina Jurjonė akcentavo, jog palydimosios globos tikslas - suteikti jaunuoliams pasitikėjimo savimi ir motyvuoti siekti tikslų. „Palydimoji globa nėra nuolatinė priežiūra ar rūpyba, - sakė pašnekovė. - Mes mokome juos tvarkytis, higienos, tačiau ne tai svarbiausia. Visada pabrėžiu, kad nedarome darbų už juos. Jei matome, kad trūksta tam tikrų įgūdžių, - duodame užduotis, bet viską padaryti turi jie patys.“
Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Šiai grupei būdingas žemesnis išsilavinimas, kas lydi ateityje prastesnes darbo perspektyvas, taip pat dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis bei tikimybė patekti į globos namus. Tad, įvertinus šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus tam, kad jie būtų geriau paruošti savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui ir vystymuisi, išplėsta parama pereinant į suaugusio gyvenimą galėtų padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą. Tam yra svarbi ankstyva pagalba.
Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia asmenų, esančių sudėtingoje situacijoje, sugebėjimą tapti sėkmingais. Egzistuoja įvairūs šaltiniai, kurie padeda jaunuoliams atsilaikyti atsiradus problemoms: asmeniniai įgūdžiai ir savybės, turimi artimi santykiai su asmenimis, kurie juos palaiko, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą (įvairūs klubai, bažnyčia). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos faktorius tam, kad būtų formuojama efektyvi socialinė politika.
Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikiantį reikiamą palydėjimą jaunuoliui ką tik palikus globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą.
Kaip veikia palydimoji globa?
Palydimosios globos atvejo vadybininkas yra kaip mentorius, kaip draugas, patarėjas, t.y. sudaro sąlygas ir nurodo kryptį, bet už globojamą asmenį darbo neatlieka. Šiaulių regione nuo vasario mėnesio paslauga suteikta 29 jaunuoliams. Pagalba būtina ne tik iš vaikų globos namų išėjusiems, bet ir socialinę riziką patiriančiose šeimose augantiems jauniems žmonėms.
„Jiems reikia spyrio atitrūkti nuo šeimos, išsivaduoti iš žlugdančios aplinkos, kad negrįžtų ten, kur neturėtų sugrįžti, - įsitikinusi Kristina Jurjonė, „Projektų įgyvendinimo grupės“ vadovė. Be to, neretai butų šeimininkus gąsdina stereotipai, jiems neįprasta jaunuolio išvaizda. ,,Kai einame kartu, sutartis pasirašome įmonės vardu, šeimininkams ramiau, - sako K. Jurjonė. - Kai kuriuos jaunuolius net mokome praustis, kitų higienos dalykų. Kantrybe tenka apsišarvuoti įsidarbinant, motyvuojant paskambinti darbdaviui. Baimei įveikti prireikia 1-2 savaičių. Mokoma atidžiai perskaityti darbo sutartį. Neretai po kelių dienų darbe pasirodo - per sunku. Tenka įtikinėti, kad tai normalu, pripras. Kai kurie pakeičia 2-3-4 darbus per mėnesį arba atsiranda motyvacija mokytis, įgyti profesiją. Tai - irgi rezultatas. Jeigu planuoja stoti studijuoti, padedama užpildyti dokumentus. Kai kurie jaunuoliai per patiklumą jau būna prisiėmę paskolų, įsivėlę į teisinius dalykus. Pasak K. Jurjonės, tai nereiškia, kad kažkas ateis ir viskuo pasirūpins, o jaunuolis gali ramiai drybsoti ant sofos. Vertinama, ar turi motyvacijos, gebėjimo gyventi savarankiškai, vienas.
Merginai Aurelijai, kuri augo vaikų globos namuose, padėta susirasti darbą Šiauliuose ir išsinuomoti butą. Ji mokosi planuoti savo pajamas ir išlaidas, kad gaunamų pajamų užtektų ne tik mokesčiams sumokėti. „Per įdarbinimo agentūrą suradome darbą, išnuomojome butą Šiauliuose, - pasakoja palydimosios globos atvejo vadybininkė Ingrida Volosova. - Tiesa, kol kas mergina dirba ne pagal specialybę, bet mes laiko turime - ateis metas praktikai, surasime darbo ir pagal specialybę. Svarbu, kad mergina turi motyvaciją dirbti, savarankiškai gyventi. Įsikurti šiame vieno kambario butuke padėjo „Projektų įgyvendinimo grupė“. Reikėjo supirkti viską - nuo šaukšto iki puodų, skalbiklių ir kitų buities reikmenų.“
Pasak I. Volosovos, smagu žiūrėti, kaip merginos savarankiškumas, pasitikėjimas savimi kyla: negąsdina pamaininis darbas, suranda laiko nuvykti į mokyklą, gerai mokosi. Patinka pačiai būti atsakingai. Jau du mėnesius Aurelija mokėjo mokesčius pati. Sako, šis butas - jos pirmieji namai, norės ir toliau jame gyventi.
I. Volosovos patirtis rodo, jog intensyviai dirbant vienerių metų palydimosios globos užtenka, kad jaunuoliai įgytų svarbiausių įgūdžių, bet įsitikinusi, kad asmenims su didele negalia tokios paslaugos nepakaktų.
Kitas sėkmingas pavyzdys, kad projektas leido suteikti pagalbą gimnaziją bebaigiančiai merginai, kuri neturėjo galimybės namuose mokytis, ramiai pailsėti, nes gyveno šeimoje, kurios 8 nariai glaudėsi vieno kambario bute. Gimnazistei išnuomotas vieno kambario butas.
I. Volosova pasidalijo įgūdžių tobulinimo ir paskatinimo metodais, kuriuos taiko savo praktikoje. Tai vadinamoji Dartan programa: veik ir tobulėk. Kartą per savaitę globojamas asmuo gauna užduotis. Pavyzdžiui, nufotografuoti ir atsiųsti savo paruošto patiekalo nuotrauką. Ruošiesi skalbti, atsiųsk nuotrauką, kaip atskyrei juodus ir baltus skalbinius. Užduotys vertinamos balais. Sudaryta sutartis su internetu prekiaujančia įmone ir už sukauptus balus jaunuolis gali išsirinkti norimą prekę. Toks žaidimas veikia kaip paskatinimas. Kiekvienas jaunuolis turi knygutę, kurioje rašomi planai, tikslai, jie drauge su atvejo vadybininke analizuojami, aptariami.
Prieš pat pokalbį su žurnaliste Ingrida buvo susitikusi su jaunuoliu, kurio tikslas - tapti savanoriu kariuomenėje. O tam reikalingas fizinis pasirengimas. Suderinus su treneriais, jam išpirktas sporto klubo abonementas, vaikinas lanko vairavimo kursus ir planuoja gauti vairuotojo pažymėjimą, apmokėtos kelionės išlaidos. Panašiu būdu I. Volosova padeda 10 jaunuolių: 4 - Radviliškyje, 6 - Šiauliuose.
Palydimosios globos projektas I. Volosovos teigimu, labai veiksmingas: bus daugiau laimingų žmonių. „Mano“ namai - yra vienas iš ramsčių, suteikiantis viltį savarankiškai gyventi. Ji įsitikinusi kad savivaldybės privalėtų rasti galimybių Latvijos pavyzdžiu suteikti jaunuoliams, išeinantiems iš vaikų globos namų, atskirą socialinį būstą. Per metus dirbant intensyviai, jei jaunuolis pats nori, savarankiškumo įgūdžiai susiformuoja.
Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo", kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama, ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, tam, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų iš vis tektų gyventi globos namuose. Tačiau šio plano tikslas nėra vien tik vaikų globos namų išformavimas, bet ir palydimoji globa, kuri yra suteikiama jaunuoliams, jau palikus globos namus.
Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, ji neatsiranda vien sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams iš globos namų sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama.
Tyrimo metu apklausti jaunuoliai, kuomet jie jau turėjo palikti globos sistemą ir gyventi savarankiškai, tam jautėsi nepasiruošę, jiems vis dar sunku buvo planuoti savo finansus, susitvarkyti įvairius dokumentus, juos taip pat gąsdino atsiradusi nežinomybė, kaip viskas bus gyvenime, kai reikės veikti pačiam savarankiškai, be niekieno pagalbos. Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę gyventi savarankiškai, yra dėl netinkamo paruošimo globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tik maždaug nuo 14 metų atsiranda galimybė patiems gamintis maistą, kartais pirktis maisto produktus, skalbti rūbus, prisižiūrėti save. Atėjus išėjimo laikui, darbuotojai gana fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu po globos. Tai daugiau apima dokumentų sutvarkymą ir suradimą, kur toliau gyventi -dažniausiai tai būna mokyklos bendrabutis. Tačiau ruošiant tiek savarankiškam gyvenimui, tiek pačiam išėjimui, daugiau dėmesio skiriama praktiškoms užduotims.
Bakalauro autorės tyrimo metu buvo apklausa 12 žmonių, susijusių su palydimaja globa (5 darbuotojai, 3 iš jų dirba „A.C. Patria" ir 2 „Mauros name" ir 7 jaunuoliai, iš kurių 3 gyvenantys ar gyvenę „A.C. Patria" lydimajame būste, bei 4 merginos, gyvenančios „Mauros name".
„A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Gali gyventi merginos ir vaikinai. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyviose individualios konsultacijos (kas 2 savaites) ir kas savaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, tačiau gana motyvuotiems jaunuoliams, kuriems reikia intensyvesnio priežiūros įsivardinant supratimus. „Mauros namuose" gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi iki tol kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.
Vertinant valstybės įtaką formuojant palydimąją globą, matoma, kad tik perėjimo prie bendruomeninių paslaugų plane yra įvardyti planai, siekiant suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą. Mažas finansavimas yra ne tik kliūtis patiems darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų. O jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža žinant tai, kad 18 metų jaunuolis, geriausiu atveju, būna įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, ypač neplanavus savo pinigų, sudėtinga.
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria jaunuoliai, tai yra būsto problema. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi, kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga. Paprastai iki 24 m. nesulaukiama. O suteikiama 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada išleidžiama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti savo pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų įsikurti. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti ir pinigus išgrynina su „draugų" pagalba, jiems atiduodami dalį pinigų.
Kita problema yra asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Tyrime dalyvavę jaunuoliai buvo gana savarankiški. Tačiau nereikia atmesti ir faktoriaus, kad jie buvo motyvuoti. Patys ėmėsi iniciatyvos ir buvo linkę priimti palydimosios globos paslaugą. Tačiau pripažįsta, kad augant globos sistemoje, daug palaikymo jaunuoliai nesulaukia, trūksta tikėjimo jų gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teikti, kad trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
Tyrimu atskleista, kad jaunuoliai gyvenantys globos namuose stokoja socialinių įgūdžių pasirengiant savarankiškam gyvenimui. Globojamiems jaunuoliams stinga problemų sprendimo, pasitikėjimo, kontakto užmezgimo, sveikos gyvensenos, savikontrolės, savivertės, atsispyrimo neigiamai įtakai, profesinės karjeros planavimo įgūdžių, kuriuos labai svarbu ugdyti palydimojoje globoje. Jaunuoliams ugdyti ir stiprinti socialinius įgūdžius padeda globos atvejo vadybininkas - socialinis darbuotojas, kurie kartu su jaunuoliu individualiai parengia savarankiško gyvenimo planą, kuris yra stebimas, vertinamas, analizuojamas. Jaunuoliams palydimojoje globa ugdomi bendravimo, problemų sprendimo savikontrolės, sveikos gyvensenos, emocinei sveikatai palankūs įgūdžiai. Globojami jaunuoliai mokami taupyti, paskirstyti turimas lėšas, atlikti bankines operacijas, motyvuojami pabaigti mokslus ir įgyti profesiją.
Tyrimas atskleidė, kad teikiant palydimosios globos paslaugą jaunuoliams susiduriama su įvairiais sunkumais: jaunuoliams sunku susirasti darbą, jie patys nenori dirbti, atmestinai žiūri į darbinius santykius, nenori prisiimti atsakomybės už savo padarytus veiksmus. Tyrime išryškėjo kitas neigiamas aspektas - visuomenės požiūris į globojamus jaunuolių bei pačių jaunuolių nenoras priimti palydimosios globos paslaugos. Sprendžiant kylančius sunkumus palydimojoje globoje socialiniai darbuotojai nuolat organizuoja pokalbius su jaunuoliai, kalbasi įvairiomis temomis, kviečia pokalbiams specialistus, tariasi su darbdaviai dėl jaunuolių įdarbinimo, perduoda atsakomybę pačiam jaunuoliui. Socialiniai darbuotojai moko jaunuolius laikytis susitarimų, būti mandagiems, gerbti vieni kitus. Jaunuoliai, kurie gerai mokosi ir įgyja profesiją yra pavyzdys kitiems jaunuoliams kaip motyvacija, siekiant savo tikslų.
Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė siūlymus kaip gerinti palydimosios globos paslaugą. Viena iš išryškėjusių siūlymų, atlikti tyrimus apie palydimosios globos paslaugos veiksmingumą, dalintis tyrimais įstaigos viduje ir su kitomis įstaigomis bei tobulinti specialistų kompetencijas dirbti palydimojoje globoją. Taip pat išryškėjo siūlymai - didinti šios paslaugos prieinamumą, įdiegiant visuose savivaldybėse, šviesti visuomenę apie palydimąją globą, informuoti pačius jaunuolius apie šią paslaugą.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad socialiniai darbuotojai teikiant palydimosios globos paslaugą turi išmanyti psichologines žinias, kurios padeda suprasti ir pažinti jaunuolių poreikius, jausmus, taip pat svarbu išmanyti informacine komunikacines technologijas, finansinį raštingumą, turėti teisinių žinių. Teikiant palydimosios globos paslaugą jaunuoliams, socialiniai darbuotojai turi išmanyti konflikto sprendimo, komandinio darbo, bendravimo, laiko planavimo kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Socialiniai darbuotojai nuolat tobulina savo kompetencijas dalyvaudami mokymuose, seminaruose, konferencijose, supervizijose, savarankiškai skaito profesinę literatūrą, dalijasi gerąja patirtimi su kitos įstaigos darbuotojais.
Utenos apskritis - viena iš septynių Lietuvos apskričių, kuriose teikiamos palydimosios globos paslaugos. Ši paslauga nuo balandžio mėnesio teikiama broliams Mindaugui ir Pauliui (vardai pakeisti), kuriuos sudėtingos gyvenimo aplinkybės, tėvų abejingumas, rūpesčio stoka įstūmė į akligatvį. Išėję iš vaikų globos namų vaikinai neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, glaudėsi tai pas vienus, tai pas kitus draugus, negalėjo susirasti darbo, pečius prislėgė skolų našta.
Padėjo įsidarbinti, susirasti būstą Mindaugas ir Paulius kilę iš daugiavaikės šeimos, tačiau pagalbos negalėjo tikėtis nei iš motinos, nei iš brolių ir sesers, tad palikus globos įstaigą teko glaustis pas draugus. Kai pateko į palydimosios globos projektą, vaikinai turėjo po kelis tūkstančius eurų skolų: Mindaugas buvo įsiskolinęs „Sodrai“, o Paulius - prisiėmęs daug greitųjų kreditų. „Projekto metu suradome jiems darbų. Paulius turi psichikos negalią, įsidarbinti gimtajame mieste buvo sudėtinga, darbą abiem radome Vilniuje. Džiaugiuosi, kad Paulius sėkmingai įveikė bandomąjį laikotarpį, dirba ir jam gana gerai sekasi. Iš projekto lėšų išnuomojome butą. Porą mėnesių dar mokėjome komunalinius mokesčius, dabar juos susimoka patys. Kai projektas baigsis, jie patys galės išlaikyti butą“, - pasakojo Agnė Druteikienė.
Socialinė darbuotoja džiaugėsi, kad šiuo metu Mindaugas jau visiškai nebeturi skolų, o Pauliui jų liko labai nedaug. Pradėjus teikti palydimosios globos paslaugą, socialinė darbuotoja kartu su broliais lankėsi pas antstolius, padėjo sutvarkyti dokumentus, kad skolas nuskaičiuotų po truputį, o ne visą sumą iškart. A. Druteikienė lydėjo brolius ir į Užimtumo tarnybą, kartu su Pauliumi lankėsi pas pedagoginės psichologinės tarnybos specialistus ir padėjo prasitęsti nustatyto neįgalumo laiką.
Kaip pasakojo socialinė darbuotoja A. Druteikienė, pradėję savarankišką gyvenimą broliai stokojo ne tik finansinio raštingumo, bet ir buities tvarkymo bei higienos įgūdžių. Reikėjo sudarinėti grafikus, kada kuriam tvarkyti namus, mokyti pasirūpinti savimi, taupyti. Šiandien broliai gyvena beveik savarankiškai, o socialinei darbuotojai skambina kaip artimai giminaitei - paprašyti patarimo, pasidžiaugti pasiekimais. Nuo pat pradžių, pasak pašnekovės, Mindaugas ir Paulius buvo labai imlūs, juos tereikėjo pakreipti tinkama linkme.
„Viena didžiausių problemų, ir su ja susidūrė ne tik Mindaugas ir Paulius, yra visuomenės požiūris. Tokiems jaunuoliams labai sunku susirasti būstą, žmonės jais nepasitiki, bijo. Tokį atstūmimą pastebiu ir valstybinėse įstaigose. Jei į įstaigą nueina nelydimi suaugusiojo, į juos žiūri kaip į antrarūšius, - apgailestavo socialinė darbuotoja. - Dabar žmonės, kurie išnuomojo jiems būstą, žiūri jau visai kitaip - pradeda pasitikėti, žino, kad nuoma bus sumokėta laiku, kad jaunuoliai jiems nepridarys sunkumų. Taip pat didelė problema - nežinojimas, kaip elgtis su pinigais. Jie nepratę taupyti, gauna pinigus ir iškart išleidžia. Mokom, kad reikia šiek tiek atsidėti neplanuotoms išlaidoms.“
Sudėtingomis sąlygomis augę jaunuoliai, anot specialistės, jaučiasi pažeidžiami, neturi tinkamo gyvenimo pavyzdžio ir bendravimo su suaugusiais patirties, apskritai yra nusivylę suaugusiais, todėl palydimosios globos projektas - jiems didelė paspirtis. A. Druteikienė neturi abejonių, kad projektui pasibaigus broliai gebės tvarkytis savarankiškai. „Teikdami palydimosios globos paslaugą, mes suteikiam jaunuoliams gyvenimo pagrindą, kurio jie negauna globos įstaigoje arba augdami su jais nesirūpinančiais tėvais, - sakė socialinė darbuotoja A. Druteikienė.
Projekto trukmė - 2025 m. sausio 17 d. - 2029 m. Projektas finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021-2027 m.
Palydėjimo paslauga jaunuoliams - tai socialinė paslauga, kurios metu jaunuoliai apgyvendinami savarankiško gyvenimo namuose. Tai paslauga, teikiama jaunuoliams jų namuose arba kitoje gyvenamojoje vietoje, neapgyvendinant jų savarankiško gyvenimo namuose. Paslaugos yra finansuojamos iš VšĮ Vilniaus SOS vaikų kaimo ir savivaldybės biudžetų. Kai paslaugos gavėjo pajamos viršija nustatytus VRP (Valstybės remiamos pajamos), paslaugų gavėjui gali atsirasti įsipareigojimas padengti dalį paslaugos įkainio.
Zarasų socialiniai globos namai | Gyvenimo pilnatvė
Šiaulių regione nuo vasario mėnesio paslauga suteikta 29 jaunuoliams. Pasak Šiaulių regione šias paslaugas teikiančios UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ direktorės Kristinos Jurjonės, palydimosios globos atvejo vadybininkas yra kaip mentorius, kaip draugas, patarėjas, t.y. sudaro sąlygas ir nurodo kryptį, bet už globojamą asmenį darbo neatlieka.
K. Jurjonė informavo, kad palydimosios globos paslauga teikiama arba jau suteikta 135 jaunuoliams iš septynių apskričių. Utenoje pagalba jau suteikta 27 jaunuoliams, dabar paslauga be apgyvendinimo teikiama 9, su apgyvendinimu - 10 jaunuolių. Pašnekovė džiaugėsi, kad Utenoje veikiančios socialinių paslaugų įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos noriai bendradarbiauja, padeda rasti pagalbos reikalingus jaunuolius.
„Visko būna, tačiau nuo vasario mėnesio, kai vyksta projektas, pasiekti gana geri rezultatai, - teigia Kristina Jurjonė. Mums kiekvienam keisti gyvenimo vietą, įpročius nėra lengva. Minėtoji Aurelija taip pat iš pradžių norėjo įsikurti tik miestelyje, kuriame gimė, užaugo. Vasarą bandė susirasti darbą ir vis nesėkmingai. Ne iš karto sutiko keltis į Šiaulius.
„Projektų įgyvendinimo grupės“ direktorė atkreipė dėmesį, kad krizines situacijas išgyvenančiose šeimose ar globos įstaigose augę jaunuoliai linkę nuvertinti savo gebėjimus, jiems trūksta ryžto ir motyvacijos, be to, sunku planuoti pajamas ir išlaidas. Projekto metu specialistai jaunuolius ugdo ir stiprina kaip asmenybes, o pagrindinis darbo įrankis - pokalbis. Atvejo vadybininkai kalbasi apie tai, kodėl svarbu mokytis, baigti mokyklą ir siekti aukštesnio išsilavinimo, dirbti. „Labai pasiteisino tai, kad išnuomojam jiems butą, - džiaugėsi K. Jurjonė. - Jie supranta, kad gali turėti savo gyvenamąjį būstą, supranta, koks nepaprastas tai jausmas. Tai didelė motyvacija. Tuomet jie pradeda stengtis, dirbti ir užsidirbti, kad pasibaigus projektui patys galėtų tą būstą išlaikyti.“ Projekto metu darbuotojai nuolat palaiko ryšį su jaunuoliais telefonu, o kartą per savaitę aplanko. Labai svarbu, pabrėžė pašnekovė, kad jaunuoliai jaustų, jog jais rūpinamasi, kad šalia būtų suaugęs žmogus, su kuriuo galėtų kalbėtis apie viską. Juk šių jaunuolių, patyrusių daugybę netekčių, santykiai su suaugusiais žmonėmis nebuvo nuoseklūs ar teikiantys saugumo, todėl pasitikėjimu ir pagarba grįsti santykiai jiems yra labai svarbūs.
Teikiant palydimosios globos paslaugą jaunuoliams, socialiniai darbuotojai turi išmanyti psichologines žinias, kurios padeda suprasti ir pažinti jaunuolių poreikius, jausmus, taip pat svarbu išmanyti informacines komunikacines technologijas, finansinį raštingumą, turėti teisinių žinių. Teikiant palydimosios globos paslaugą jaunuoliams, socialiniai darbuotojai turi išmanyti konflikto sprendimo, komandinio darbo, bendravimo, laiko planavimo, kompiuterinio raštingumo įgūdžius.
2023-08-03 Gabijos g. 2026-06-03 Ukmergės g. 2025-01-24 Justiniškių g. 2025-09-11 Viršuliškių g.
tags: #palydimoji #globa #angliskai
