Planuojant šeimos pagausėjimą, moterys dažnai domisi, kada saugiausia ir tinkamiausia vėl pastoti po gimdymo. Pastojimas ir vaikelio išnešiojimas gali būti sudėtingesni, jei moteris turi tam tikrų sveikatos problemų ar persileidimų istoriją. Svarbu tinkamai pasiruošti, atlikti reikiamus tyrimus ir konsultuotis su specialistais.
Ginekologai primena, kad turint lytinius santykius tik per vaisingas dienas, susilaikant nuo jų kitomis dienomis, pastojimo galimybė yra mažesnė. Tačiau patariama moterims išlikti ramioms, pasidžiaugti šituo periodu. Kai moterys bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, tada jos patiria stresą. Padidėjusi vyro ir moters įtampa mažina vaisingumą. O tai yra tikrai gražus gyvenimo tarpsnis, kai planuojamas naujos gyvybės prasidėjimas.
Pasiruošimas nėštumui: ką svarbu žinoti?
Specialistai sako, kad nėštumo planavimas turėtų būti atsakingas pasiruošimo etapas ir apie tai verta pradėti galvoti iš anksto. Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai.
1. Atsisakykite žalingų įpročių ir pasirūpinkite mityba
Planuojant vaikus svarbu iš anksto abiem tėvams atsikratyti žalingų įpročių - rūkymo (ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus), alkoholio vartojimo, sumažinti suvartojamo kofeino kiekį, taip pat daugiau dėmesio skirti visavertei mitybai, valgyti gerai termiškai apdorotą maistą, ypač nėštumo metu. Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais. Svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu gali sukelti apsigimimus, vaisiaus alkoholinį sindromą, nulemti kvėpavimo takų problemas, mažą svorį gimimo metu ir kt. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Nėštumo metu besilaukiančios moters įpročiai tiesiogiai veikia vaikelio sveikatą. Laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveikai maitinkitės (ypač svarbu į kasdienį racioną įtraukti daugiau folatų turinčių maisto produktų), daugiau judėkite, gerai išsimiegokite, nevartokite alkoholio, meskite rūkyti ir kt. Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Ruošiantis nėštumui vertėtų atlikti profilaktinius tyrimus ir įvertinti savo sveikatos būklę. Tikslius tyrimus galėtų parinkti gydytojas, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir geležies atsargas (t.y. atlikti feritino tyrimą), skydliaukės veiklą, atlikti šlapimo tyrimą.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Gydymą, jeigu jis yra reikalingas, rekomenduojama pradėti dar iki nėštumo: nors nėštumo metu dantis taisyti galima, vaistus, diagnostines arba gydymo procedūras reikia rinktis atsargiau, įvertinant rizikos ir naudos santykį.
2. Svarbu normalus kūno svoris ir fizinis aktyvumas
Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas - 20-25. Jeigu moteriai yra nustatytas nutukimas, kai kūno masės indeksas yra lygus arba daugiau kaip 30 kg/m2, rekomenduoju koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos buvimą ir padidina pastojimo galimybes. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m2, patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi. Be to, per didelis ar per mažas kūno svoris apsunkina vaisiaus išnešiojimą ir sąlygoja kai kurių ligų atsiradimą nėštumo metu.
Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
3. Folio rūgšties svarba
Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. „Eurovaistinė internete“ klientus konsultuojanti vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad kasdien svarbu, jog būtų suvartojama 400-800 mg folio rūgšties, ją rekomenduojama pradėti vartoti trys mėnesius iki pastojimo ir tai daryti iki 12-13 nėštumo savaitės. Konsultacijos metu kalbu apie folio rūgšties svarbą. Ši medžiaga moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Tai yra labai naudinga medžiaga vaisiaus audinių ir kraujo ląstelių greitam dalijimuisi ir augimui. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Ji padeda sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką ir kad nebūtų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi ir sklaidos ydų. Konsultacijos metu vertinu, ar moteriai nereikėtų didesnės folio rūgšties koncentracijos, kadangi yra nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, turi būti vartojami didesni folio rūgšties kiekiai nuo 1 iki 5 miligramų per dieną.
Nėščioms moterims (o pastaruoju metu ir vyrams) rekomenduojama vartoti po 400 µg folio rūgšties per dieną planuojant nėštumą. Folio rūgšties papildus reikėtų vartoti 3 mėn. Jeigu planuojant nėštumą folio rūgšties nevartojote, būtina pradėti tą vartoti vos sužinojus apie nėštumą. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti ir didesnę nei 400 µg folio rūgšties dozę. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
4. Kontracepcijos nutraukimas ir sveikatos patikrinimas
Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti. Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos naudojimas neturi įtakos moters vaisingumui, bet jo ir nepagerina. Jei moteris pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją dėl nereguliarių mėnesinių, tai nutraukus vaistų vartojimą, problema išlieka, ir ji gali mažinti vaisingumą. Ilgalaikis naudojimas reiškia, kad moteris ne vienerius metus naudoja kontracepciją, vadinasi, kai moteris planuoja pastoti, ji būna vyresnio amžiaus ir su tuo gali būti susijęs apsunkintas pastojimas. Nerekomenduojama daryti hormoninės kontracepcijos vartojimo pertraukų, jei moteris pageidauja tęsti kontracepciją, nes tai nepadidina vaisingumo.
Sveikatos patikrinimas planuojant nėštumą nėra privalomas. Apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Norėdama pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus, t.y. Jeigu moteris nežino, ar yra prasirgusi vėjaraupiais arba raudonuke, pasakau, kokius tyrimus ji gali pasidaryti, kad tai sužinotų. Taip pat patariu iki nėštumo susitvarkyti dantis.
Pasitikrinkite sveikatą. Ruošiantis nėštumui vertėtų atlikti profilaktinius tyrimus ir įvertinti savo sveikatos būklę. Tikslius tyrimus galėtų parinkti gydytojas, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir geležies atsargas (t.y. atlikti feritino tyrimą), skydliaukės veiklą, atlikti šlapimo tyrimą.
Pasiskiepykite. Nėštumo metu itin pavojingi tymai, raudonukė, epideminis parotitas, vėjaraupiai. Jeigu nesate tikra, ar turite imunitetą šioms ligoms (t.y. nežinote ar sirgote ir ar skiepijotės) vertėtų atlikti antikūnų tyrimus ir pagal poreikį pasiskiepyti. Tiesa, jeigu įtariate, kad galėjote pastoti, skiepytis gali būti per vėlu - pavyzdžiui, skiepytis nuo vėjaraupių rekomenduojama kuo anksčiau prieš planuojant nėštumą, geriausia - prieš 3 mėn. Žiemos sezono metu taip pat patariu pasiskiepyti nuo gripo, kad jo būtų galima išvengti nėštumo metu.
5. Partnerio dalyvavimas ir bendravimas
Retai pasitaiko, kad būtent į tokias konsultacijas, kai moteris planuoja nėštumą, ji ateitų kartu su vyru. Dažniausiai pamatau vyrą, kai jis kartu su jau nėščia moterimi atvyksta susipažinti su vaisiumi per ultragarsinio aparato ekraną. Aš rekomenduočiau į nėštumo planavimo konsultaciją moteriai atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai. Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Dažniausiai vėliau tokiai porai lengviau tirtis kartu, jeigu yra vaisingumo problemų. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt. Taigi manau, kad tokios konsultacijos būtų naudingos ir vyrams.
Daug moterų žino, kas yra ovuliacija, kokia tikimybė pastoti šiuo metu, tačiau tikrai ne visoms žinoma, kaip skaičiuoti, kada gi tos vaisingos dienos. Teoriškai, ovuliacija įvyksta maždaug 14 ciklo dieną, tačiau didelė tikimybės pastoti yra ir porą dienų prieš bei po ovuliacijos. Bet kaip sakėme, „teoriškai“… Moterų organizmas skirtingas, tad ir ovuliacija neretai gali nustebinti, nesilaikydama šių taisyklių.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu per metus nepavyksta pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos priemonių, rekomenduojama pasikonsultuoti po specialistu. Metai yra pakankamas laiko tarpas. Ne vienai moteriai, o porai, rekomenduoju kreiptis į vaisingumo specialistą. Priežastys gali kilti iš abiejų partnerių, be to, labai svarbus yra ryšys ir emocinis palaikymas.
Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų, negulint iškėlus kojų, neapkraunant savo psichikos ir jokiais kitais būdais neforsuojant. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likę 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc. jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, jau tegul ir pasitikrina… Nes po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai. Kalbant apie antrinį nevaisingumą, tą laiką (metus) reikia skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių.
Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas jau minėtas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas. Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas jau minėtas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas.
Jeigu nepavyko pastoti per aptartus terminus, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos, ką daryti toliau, pasiūlys kai kuriuos tyrimus.
Pastojimo galimybės ir amžius
Labai geras klausimas, labai aktualus šioms dienoms. Tikrai yra nustatyta, kad tam tikrame amžiuje moters vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų mažėja po truputį, o jau nuo 40 metų ženkliai mažėja. Pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, po 35 metų siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų - 36 procentus. Tuo tarpu 25-30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai. Yra taip pat duomenų apie pastojimo galimybes per vieną mėnesinių ciklą, turint lytinius santykius vaisingomis ciklo dienomis. 25-30 metų moteris per mėnesį turi tikimybę pastoti 30 procentų, po 35 metų amžiaus - 15 procentų, o po 40 metų - tik 5 procentus. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą. Su amžiumi taip pat padažnėja kitų ligų nėštumo metu, o tai apsunkina nėštumą, gimdymas dažniau yra baigiamas Cezario pjūvio operacija. Rekomenduočiau moterims apie palikuonis pagalvoti kaip galima anksčiau, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį.
Nėštumo požymiai ir testavimas
Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keli signalai, kuriuos siunčia besikeičiantis kūnas. Tačiau kaip atskirti nėštumo simptomus nuo paprastų hormoninių pokyčių ar streso sukeltų organizmo reakcijų? Kada verta atlikti nėštumo testą, o kada - kreiptis į gydytoją?
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pastojimo galimybės didėja, kai pora turi lytinius santykius du tris kartus per savaitę be papildomų apsaugos priemonių. Ir yra nustatyta, kad kai pora vengia lytinių santykių kitomis dienomis, o bando tik per vaisingas dienas, tada pastojimo dažnis yra mažesnis. Jeigu lytiniai santykiai vyksta tris kartus per savaitę, tai užtikrina, kad jie pasitaikys ir per vaisingas dienas. Juolab nereiktų pamiršti, kad spermatozoidas yra gyvybingas iki trijų parų. Jeigu lytiniai santykiai buvo dvi-trys dienos iki ovuliacijos, spermatozoidas išlieka gyvybingas ir gali apvaisinti kiaušialąstę. Aišku, moteris gali pastoti tik per ovuliaciją, nes tam, kad ji pastotų, kiaušialąstė turi būti palikusi kiaušidę ir patekti į kiaušintakį. Tačiau kartais yra labai sudėtinga tiksliai nustatyti, kada įvyksta ovuliacija tam tikrą mėnesį. Daug veiksnių gali lemti svyravimus, ji gali įvykti porą dienų anksčiau ar porą dienų vėliau. Didelis stresas, didelis fizinis krūvis, ryškūs mitybos pokyčiai ir kiti veiksniai gali turėti įtakos ovuliacijai.
Vaisingas dienas apskaičiuoti gali padėti ir kruopščiai vedamas ciklo kalendorius, tam šiandien galima rasti įvairių mobilių programėlių (pavyzdžiui, „Clue - Period and Cycle Tracker“ „Flo My Health and Period Tracker“, „Glow Period, Fertility Tracker“ ir kitos), skirtingiems telefonų gamintojams siūlomos skirtingos programėlės, todėl rekomenduojama išbandyti keletą variantų ir atrasti patogiausią jums.
Svarbu žinoti apie nėštumo eigą ir sveikatos priežiūrą
Kai nėštumas baigiasi persileidimu, kyla natūralus nerimas, kad taip gali nutikti ir kitą kartą. Daugumai persileidimą patyrusių nėščiųjų pirmojo trimestro dienos slenka ypatingai lėtai, jos su baime laukia savaitės, kuomet praeitą kartą nutrūko nėštumas. Į dienotvarkę įtraukite kasdieninius pasivaikščiojimus gryname ore.
Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai. Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu: - Patvirtinamas nėštumas ultragarsu. - Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai. - Nustatoma numatoma gimdymo data. - Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas: - Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. - Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui. - Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų. - Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui.
Naudingi patarimai moterims, planuojančioms nėštumą
Patariu, kad planuojant nėštumą, moteris su savo partneriu turėtų turėti reguliarius lytinius santykius be papildomų apsaugos priemonių dvylika mėnesių. Tik tada, kai nepavyksta pastoti metus laiko, moteriai kartu su partneriu reikia kreiptis į ginekologą arba vaisingumo specialistą. Aišku, yra tam tikrų faktorių, kurie gali patrumpinti tą laiką. Jeigu moteris yra vyresnė negu 35-erių metų, turi nereguliarų mėnesinių ciklą, sirgo rimtom ginekologinėm ligom, turėjo operacijų ar traumų, ar buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas, jai nepastojus šešis mėnesius, moteriai kartu su partneriu reikėtų kreiptis į ginekologą ar vaisingumo specialistą. Bet kokiu atveju, siekiant pastoti, lytiniai santykiai turėtų būti reguliarūs (du tris kartus per savaitę). Taip pat rekomenduojama lytinius santykius turėti ne tik per vaisingas dienas.
Patariu toms moterims išlikti ramioms, pasidžiaugti šituo periodu. Kai moteris bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, jos tada patiria stresą. Dėl to kyla įtampa tarp partnerių, mažėja lytinis potraukis, retėja santykiai, ir taip sumažėja pastojimo galimybės. Reikia prisiminti, kad tai yra tikrai gražus gyvenimo tarpsnis, kai planuojamas naujos gyvybės prasidėjimas.
Ginekologinės konsultacijos metu aptariama moters sveikata keliais aspektais. Įvertinama jos ginekologinė bei bendroji sveikata, taip pat ir tam tikri veiksniai, kurie gali turėti įtakos jos vaisingumui. Vertinant ginekologinę sveikatą, sužinome, ar pacientė turi kokių ginekologinių skundų šiuo metu, kokiomis gineloginėmis ligomis ji sirgo anksčiau, ar buvo atliktos ginekologinės operacijos, ar buvo taikomas koks nors gydymas, ar jis yra taikomas šiuo metu, ar atlikti profilaktiniai tyrimai, kokios yra ankstesnių nėštumų baigtys, ligos per nėštumus, taip pat sužinome, kaip moteris saugojosi nuo nepageidaujamo nėštumo.
Kitas aspektas yra bendrosios sveikatos būklės vertinimas, vykdomas per tą konsultaciją. Atkreipiame dėmesį į tokias ligas, kurios gali turėti įtakos moters vaisingumui, kaip cukrinis diabetas, lėtinė hipertenzija, skydliaukės patologija ir kt. Vertinu, ar šiuo metu taikomas koks nors gydymas ir ar jį reikėtų koreguoti. Jeigu matau, kad vaistai gali turėti neigiamą įtaką vaisiui, rekomenduoju apsilankyti pas tos srities gydytoją gydymo korekcijai. Kai kuriais atvejais sisteminiai (geriamieji) vaistai gali būti keičiami į vietinius. Pavyzdžiui, kartais sergant sunkiomis odos ligomis skiriami geriamieji hormoniniai vaistai, bet kai liga palengvėja, juos galima keisti į vietinius (t.y. tepamus). Šios medžiagos beveik nepatenka į kraujotaką ir, aišku, turi mažesnę įtaką vaisiui. Ne visus vaistus nuo hipertenzijos leidžiama vartoti nėštumo metu, todėl jie yra keičiami į neigiamo poveikio neturinčius vaistus.
Konsultacijos metu kartais paskiriame papildomus vaistus. Pavyzdžiui, esant antifosfolipidiniam sindromui, skiriame kraujo krešumą veikiančius vaistus iki nėštumo tam, kad moteris pastojusi sėkmingai išnešiotų vaisių, nebūtų dažnai pasikartojančių persileidimų.
Konsultacijos metu taip pat įvertiname, kokiomis infekcinėmis ligomis moteris sirgusi - ypač vėjaraupiais ir raudonuke. Taip pat įvertinamas moters kūno indeksas (KMI), ar nėra nutukimo, ar nepakankamo svorio. Kalbamės apie mitybos įpročius, ar nėra kažkokių žalingų įpročių (per dažnas kavos gėrimas, rūkymas, alkoholio vartojimas), aptariame papildų vartojimą, moters darbo sąlygas (ar nėra žalingo poveikio sveikatai).
Dažniausiai ateina moterys, kurios planuoja pirmąjį savo nėštumą. Jos dar neturi tokios patirties ir turi daug klausimų. O jau antrojo ar trečiojo vaiko norinčios susilaukti moterys labiau savimi pasitiki, nes jau turi nėštumo patirties, - ir aš daug rečiau jas matau tokiose konsultacijose. Tačiau norėčiau pažymėti, kad jei tarp nėštumų yra didelis laiko tarpas, per tą laiką gali būti atsiradusios naujos rekomendacijos, apie kurias planuojanti vėl pastoti moteris gali nežinoti.
Apsilankyti pas ginekologę prieš pastojant būtina planuojančioms nėštumą po persileidimo ir turinčioms įvairių lytinių ligų (tokių kaip endometriozė, miomos ir kt.) moterims. Aš patarčiau apsilankyti pas ginekologę turinčioms tokių problemų moterims, kad sužinotų su būtent jos sveikata susijusias prognozes, nes net viena diagnozė turi skirtingą poveikį įvairioms pacientėms. Netgi esant miomoms, viena pacientė gali sėkmingai pastoti ir išnešioti kūdikį, o kitai gali kilti sunkumų dėl pastojimo. Taigi patarimas tikrai būtų apsilankyti pas ginekologą ir išsiaiškinti informaciją apie ligos sunkumą, galimybę ją gydyti, sudaryti gydymo planą, išsiaiškinti galimybę pastoti. Dar norėčiau pabrėžti, kad patyrusioms daugiau negu du persileidimus moterims, priklauso ne tik ginekologo, bet ir gydytojo hematologo bei genetiko konsultacija.
Pastojimo taurelė gali padėti, kuri veikia kaip apsauginis spermos lopšys, skatinantis didesnį spermos kiekį keliauti per gimdos kaklelio gleives. Tokiu būdu padidėja spermatozoidų tikimybė patekti į kiaušidę.
tags: #pastojimas #kai #pastojusi
