Pagalbinio apvaisinimo paslaugomis nuo 2017 m. pasinaudojo tūkstančiai žmonių, tačiau tai padarę iki pernai gegužės dabar, regis, papuola į tam tikrus spąstus. Šioms poroms privaloma mažiausiai 2 metus už embrionų saugojimą susimokėti pačioms, nes šią paslaugą valstybė finansuoja tik nepilnus metus.
Teikiame nevaisingumo gydymo paslaugas, kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Kompensavimo Mechanizmai ir Ribojimai
Valstybės kompensacijos už embrionų saugojimą negaunančios poros per metus už šią paslaugą turi pakloti 744 eurus. V. Andrejevo nuomone, įstatymuose viskas skamba gražiai - neva siekiama gerinti šeimoms teikiamų paslaugų kokybę. „Mūsų dabar įstatyminė bazė ir tie pakeitimai skamba gražiai, siekiai ir tikslai yra kilnūs - šeimoms pradėti teikti kokybiškas paslaugas. (...) Bet praktikoje šeimos susiduria su visokiais kriterijais, apribojimais, limitais, maksimaliais ir minimaliais reikalavimais, pavyzdžiui, paslaugų suteikia tik tam tikrą dalį, ne viską.
Vyras sako kreipęsis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad kompensacija būtų mokama visoms nuo 2017 m. Bet aš keldamas šitą klausimą, (...) kalbėdamas su bendruomenės nariais, visgi pasigendu to valstybės požiūrio, kad iš tikro padėkime, ne kažkokius kriterijus ir reikalavimus kelkime, kaip neteikti paslaugų, (...) bet atvirkščiai. Susiduri su situacija, kad, pavyzdžiui, per brangu, tai turėtų įsikišti valstybė padėti“, - tvirtina V.
Patvirtinus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, procedūros tapo kompensuojamos susituokusioms poroms iki 42 metų amžiaus. Nevaisingomis laikomos poros, kurios gyvendamos aktyvų lytinį gyvenimą nepastoja per vienerius metus. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Kai kuriais atvejais reikia preimplantacinės genetinės diagnostikos. Tai gydytojų konsiliumo, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas, sprendimu atliekama diagnostika, kuria siekiama įvertinti riziką perduoti didelę negalią sukeliančią ligą su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis.
Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos moteriai ir vyrui. Jos metu partneriams atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną.
Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Tai - didelė parama poroms, nes vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.
Esamos Problemos ir Iššūkiai
Gaila, kad delsdami su Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimu per beveik trisdešimt nepriklausomybės metų nesugebėjome įkurti nevaisingumo informacinės sistemos, iš esmės nežinome realių nevaisingumo problemos mastų, nevedame jokios valstybinės pagalbinio apvaisinimo procedūrų, jų efektyvumo statistikos.
Iki šiol dalį pagalbinio apvaisinimo metu taikomų procedūrų, o ypač jo metu sukurto embriono apsaugą, esame palikę privačių klinikų apsisprendimui. Neturėdamos aiškaus teisinio pagrindo, jos savarankiškai nusistato taisykles dėl embrionų saugojimo bei sunaikinimo.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas - daug aistrų ir diskusijų kėlęs teisės aktas, kuris buvo vetuotas ir koreguojamas dar neįsigaliojęs. Pradėjus teikti kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas, gimė daugiau kaip pusšimtis kūdikių.
Taigi įstatymas turi spragų, dėl kurių ne visos poros mūsų šalyje gali tikėtis pagalbinio apvaisinimo procedūros. Taigi sąlyga egzistuoja, tačiau teisinė bazė jai įgyvendinti nesukurta, nes Lietuvoje nėra partnerystės įstatymo. Dėl to nesusituokusios poros mūsų šalyje paliktos be pagalbos, joms negali būti atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra, ir jos, kaip ir anksčiau, ikiĮstatymo įsigaliojimo, priverstos vykti į užsienio šalis.
Daug diskusijų kėlė ir kelia nepanaudotų embrionų laikymo klausimas. Embrionų laikymo politika, jų donavimas - dar vienas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo netobulumas. Pagal dabar galiojančią tvarką, sukurtus ir moteriai neperkeltus embrionus poros privalo saugoti neribotą laiką, amžinai. Ką reiškia sąvoka „amžinai“? Ar ir tada, kai pora jau turi vaikų ir daugiau neplanuoja gausinti šeimos, ji vis tiek turi saugoti embrionus, perduoti šią prievolę savo vaikams? Teoriškai tai reiškia, kad ir mirus tėvams embrionai turės būti saugomi. Tokia sąlyga vėlgi riboja porų teisę pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūra, nes reikalavimas saugoti nepanaudotus embrionus amžinai - tai išlaidos, kurias ne kiekviena pora išgali mokėti. Tiesa, Įstatymas numato, kad po dvejų metų pora embrionų gali atsisakyti ir perduoti universitetinei klinikai donorystei. O jeigu pora nenori jų donuoti?
Spermos Bankas ir Donorystė
Kokia situacija Lietuvoje yra dėl spermos banko? Ar tinkamai reglamentuotas pagalbinis apvaisinimas donoro sperma? Taip Įstatymu apibrėžiamas donoro ląstelių panaudojimas. Mat iki šiol Lietuvoje nėra spermos banko. Visos privačios gydymo įstaigos, kurių patirtis pagalbinio apvaisinimo srityje didžiulė, turi licencijas pagalbinio apvaisinimo procedūroms atlikti ir lytinių ląstelių bankui funkcionuoti.
Tačiau tokių bankų nėra, kadangi lytinių ląstelių donorams kompensacija už jų lytines ląsteles nėra numatyta. Todėl Lietuvos pacientams rekomenduojamas apvaisinimas donoro sperma, įvežta iš Europos Sąjungos šalių.
Tačiau Pagalbinio apvaisinimo įstatymas išskirtinę teisę dirbti su įvežtine sperma suteikia tik universitetinėms klinikoms. Tokios sąlygos vėl riboja pacientų teises pasirinkti gydymo įstaigą, gydytoją. Licencijos, suteikiančios teisę atlikti pagalbinį apvaisinimą, yra vienodos privačioms ir valstybinėms gydymo įstaigoms. Tuomet kodėl teisė dirbti su sperma suteikiama tik universiteto klinikoms?
Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl prekybos žmogaus kiaušialąstėmis atkreipė dėmesį, kad „kiaušialąsčių paėmimas medicinos požiūriu kelia didelį pavojų moterų gyvybei”, o “už kiaušialąstes mokamos didelės kainos kursto ir skatina donorystę, ypač atsižvelgiant į santykinį donorų skurdą”. Dėl to Europos Parlamentas ragina griežtai reglamentuoti kiaušialąsčių donorystę bei ir skatina “valstybes nares imtis priemonių užkirsti kelią moterų išnaudojimui gyvybės moksluose”. Gaila, bet kartu su veto Seimui pateiktose įstatymo pataisose nėra numatyta jokių moterų donorių apsaugos mechanizmų.
Dar daugiau, įteisinant lytinių ląstelių donorystę, embriono šaldymą nėra sureguliuojami embrionų bei lytinių ląstelių išvežimo į kitas šalis klausimai. Ar būtų sąžininga Lietuvos moteris pasmerkti dažnos kiaušialąsčių donorystės komplikacijos - kiaušidžių hiperstimuliacijos - kančioms tam, kad jų lytinės ląstelės, nors ir moteriai gavus „kompensaciją“, būtų išvežtos į užsienį? Išvežimo apribojimų trūkumas būtų ypač pavojingas žvelgiant iš prekybos kiaušialąstėmis ar embrionais perspektyvos. Jis, apsisprendus įteisinti donorystę ar embrionų šaldymą, taip pat turėtų būti sprendžiamas įstatymo lygmeniu.
Taigi, naujos kadencijos Seime prie diskusijų dėl pagalbinio apvaisinimo turės būti grįžtama netgi tuo atveju, jeigu rudens sesijoje Seimas pritars Prezidentės veto ir jos siūlomoms pataisoms. O toliau planuojant demografinės politikos pokyčius būtų reikalingas ir konkrečių priemonių, skirtų nevaisingumo prevencijai bei gydymui numatymas.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Pavyzdžiui, Lietuvoje tik pradedama kalbėti apie NaPro technologijas, kurios leidžia stebėti vaisingumo funkcijos sutrikimus, juos diagnozuoti ir, pasitelkiant įvairių specializacijų medikų komandą, taikyti kompleksinį nevaisingumo gydymą. Šis būdas suteikia galimybę porai pastoti po natūralių lytinių santykių. Mokslo duomenimis, savo efektyvumu NaPro technologijų taikymas nenusileidžia pagalbiniam apvaisinimui, o kai kuriais atvejais - netgi jį pralenkia (Tham E. et al., 2012). Iki šiol Lietuvoje toks gydymas pacientams neprieinamas. Jie savo lėšomis keliauja gydytis į kaimyninę Lenkiją.
Tai tik dar kartą parodo, kad yra reikalingos tolesnės Lietuvos specialistų diskusijos bei mūsų specialistų bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, kad būtų perimta ir Lietuvoje pritaikyta geroji kitų šalių patirtis, leidžianti išnaudoti visas nevaisingumą sukeliančių sveikatos sutrikimų gydymo galimybes.
Tik tada, kai gydymo galimybės yra išnaudotos ir konkrečiam pacientui jos nepadeda, kaip paskutinė įmanoma pagalbos priemonė pasitelktinas pagalbinis apvaisinimas, kuris, nors ir nepašalina nevaisingumo priežasčių, tačiau padeda naikinti skaudžiausias jo pasekmes - suteikia papildomą galimybę susilaukti vaikų.
Nevaisingumo Statistika ir Visuomenės Nuomonė
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. porų yra nevaisingos.
Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc. Taigi, norint geriau suprasti visuomenės požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, SAM užsakė visuomenės nuomonės tyrimą.
2009 metų kovą bendrovė RAIT atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 48 proc. respondentų pritartų pagalbiniam apvaisinimui, jei jis būtų taikomas nevaisingoms poroms. Perpus mažiau - 24 proc. respondentų - pritartų pagalbiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena. Pagalbiniam apvaisinimui nepritaria 12 proc. apklaustųjų, o 16 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Gydymo Ciklų Kompensavimas
Gydymo ciklą sudaro:šviežiai sukurtų embrionų perkėlimas - nuo kiaušidžių stimuliacijos pradžios iki nėštumo testo atlikimo arbašaldytų embrionų perkėlimas - nuo vaistų, skirtų gimdos gleivinei paruošti, iki nėštumo testo atlikimo.
Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Beveik 3 tūkstančiai kasmet ieško pagalbos Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora. Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praeitais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų. Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkst. žmonių. Dažniausiai šios paslaugos teiktos 33-37 metų amžiaus moterims ir vyrams, tačiau jomis pasinaudojo taip pat didelė dalis 28-32 metų moterų bei 38-42 metų vyrų.
Gydymo įstaigą renkasi patys
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą. Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis šiais metais sutartis yra sudariusios šios gydymo įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika;UAB „Jolsana“;UAB „Kardiolita“;UAB „Northway medicinos centrai“;Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“;UAB „Vaisingumo centras“.
tags: #pasinaudojau #nevaisingumo #kompensacija
