Spalio 4-ąją minima Pasaulinė gyvūnų globos diena. Šia proga, spalio 5-ąją, Vingio parke Vilniuje vyko gyvūnų globos šventė, subūrusi ne tik gyvūnų gerovės klausimus sprendžiančias organizacijas, kinologus, dresūros mokyklas, bet ir gausų būrį žmonių su savo augintiniais.
Renginys, prasidėjęs 13 val. ir trukęs iki 16 val., buvo nemokamas ir atviras visiems. Vilniečiai bei miesto svečiai turėjo unikalią galimybę sužinoti daugiau apie įvairias šunų veisles, jų gabumus, pavyzdžiui, ką „šunų kalba“ reiškia Frisbee ir Lure Coursing, ar būna įvairių veislių retriverių. Taip pat buvo pristatyta, kokių gebėjimų turi terapiniai šunys ir ką veikia jaunieji vedliai. Šventės metu buvo galima išbandyti aktyvias veiklas kartu su savo augintiniais, pabendrauti su veterinarijos, gyvūnų priežiūros ir dresūros specialistais, Vilniaus savivaldybės, Lietuvos kinologų draugijos (LKD) šunų mylėtojų klubų, šunų veislynų atstovais.
Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Dovilė Masalskaitė pabrėžė, kad organizuojant gyvūnų mylėtojų šventes, stengiamasi atkreipti dėmesį į „Penkias gyvūnų laisves“, kurios yra laimingo augintinio gyvenimo pagrindas. Tai laisvė nejausti alkio ir troškulio; nepatirti diskomforto; nejausti skausmo, sužeidimų ir ligų; laisvė išreikšti natūralų savo rūšies elgesį; laisvė nepatirti baimės ir kančių. Šie principai yra tai, ko gyvūnai tikisi iš žmonių, už ką žmonės yra atsakingi.
Šventės metu taip pat buvo pristatyta, kad pirmiausia apie gyvūnų gerovę imta diskutuoti XIX amžiuje Didžiojoje Britanijoje. Gerokai vėliau „Penkias gyvūnų laisves“ sukūrė Airijos profesorius F. W. Roger Brambell (paskelbtos 1965 m.). Nors visuomenė neabejinga gyvūnams, dar daug ką turime nuveikti. Gyvūnų gerovę saugo įstatymai ir europiniai normatyvai, ES taiko vienus aukščiausių pasaulyje gyvūnų gerovės standartų.
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius savo nuotoliniame sveikinime akcentavo, kad „Niekada nebūna per anksti kalbėti apie gyvūnų gerovę. Gali būti tik per vėlai.“ Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė tvirtino, kad viskas remiasi penkiomis gyvūnų laisvėmis.
Vilnietis Eimantas Radvilavičius, Berno zenenhundo Ačiū Duok labas šeimininkas, sakė, jog jam žodis „gerovė“ asocijuojasi su gyvūno emocijomis. Kai pagalvoja apie gyvūnų gerovę, pirmiausia mato vizgindamas uodegą atbėgantį laimingą šunį.
LKD Mokymo centro komanda, rengdama nuotolinį gyvūnų globos dienos minėjimą, suorganizavo vaikų piešinių konkursą „Myliu savo augintinį“, virtualią viktoriną „Negali būti, bet yra!“. Taip pat buvo publikuoti interviu su gyvūnų mylėtojais ir šunų veisėjais. Vilniaus kolegijos studentai ir dėstytojai sukūrė du edukacinius filmus, kaip iš nenaudojamų daiktų pagaminti guolį ir šviesą atspindinčią skarelę.
Radijo stotyje „Kelyje“ vyko smagus pašnekesys, kurio metu du žurnalistai ir šunų augintojai - Antanas Šilkūnas ir Renaldas Gabartas - dalijosi patarimais, kaip saugiai keliauti su augintiniais, kaip pasirūpinti ne tik saugumu, bet ir jų gerove.
Seimo narė Dovilė Šakalienė džiaugėsi, kad gyvūnų problemoms niekada nebuvo skiriama tiek daug dėmesio, kaip pastaraisiais metais. Ji pabrėžė, kad nors ne visi gyvūnų globos sprendimai yra priimti, tai yra maratonas, o ne sprintas. Pokyčiai, nors ir ne visada greiti, svarbu, kad apskritai įvyktų. Palyginus visuomenės požiūrį į gyvūnus augintinius prieš 20-30 metų, pokyčiai išties dideli: įvestas visuotinis gyvūnų augintinių ženklinimas, įveikta pasiutligė, visuomenė vertina šeimininkų švietimą ir pasisako už jų atsakomybės didinimą.
Vilniečiai Reda ir Rimtas Vaitkunskai, auginantys tris šiba inu veislės šunis ir katiną Ozį, atvirai kalbėjo, kad augintiniai yra jų draugai, džiaugsmas ir šeimos nariai.
LKD dėkoja Europos Parlamento nariui Petrui Auštrevičiui už nuoseklų darbą gyvūnų gerovės srityje, Vilniaus savivaldybei ir Seimo nariams už ryžtą, jautrumą ir supratimą, o Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto studentams ir dėstytojams - už kūrybą ir meilę gyvūnams.
Šventės dalyviai, užsukę susipažinti su „GGI“ veikla, sprendė gyvūnų gerovės testą, kuriame atsakinėjo į klausimus apie gyvūnų gerovę Lietuvoje, žiauraus elgesio atvejus ir kaip juos pastebėjus elgtis. Organizacijos tikslas - spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui.
| Laisvė | Apibūdinimas |
|---|---|
| 1. Laisvė nuo alkio ir troškulio | Užtikrinamas nuolatinis priėjimas prie šviežio vandens ir tinkamo maisto, skirto palaikyti visą sveikatą ir jėgas. |
| 2. Laisvė nuo diskomforto | Užtikrinama tinkama, saugi ir patogi aplinka, įskaitant pavėsį ir poilsio vietą. |
| 3. Laisvė nuo skausmo, sužeidimų ir ligų | Užtikrinamas greitas diagnostikos ir gydymo metodų taikymas, siekiant išvengti ligų, sužeidimų. |
| 4. Laisvė išreikšti natūralų elgesį | Užtikrinamos pakankamos erdvės, tinkamų sąlygų ir bendraminčių kompanijos, kad gyvūnas galėtų atlikti savo natūralius elgesio tipus. |
| 5. Laisvė nuo baimės ir kančių | Užtikrinamos sąlygos, kurios vengia psichologinio streso ir kančių. |
