Paprikos - tai gardžios ir universalios daržovės, kurios užkariavo daugelio daržininkų širdis. Nenuostabu - jos gardžios valgyti vienos, o kiek patiekalų iš jų galima pagaminti, o kur dar atsargų žiemai galimybės! Nors paprikų auginimas reikalauja šiek tiek kantrybės ir dėmesio, tinkamai prižiūrint, galima džiaugtis gausiu ir skaniu derliumi tiesiai iš savo daržo.

Pasiruošimas sėjai ir daigų auginimas

Paprikų sėjos laikas priklauso nuo veislės bei auginimo sąlygų - ar jos bus auginamos šiltnamyje, ar atvirame grunte. Paprastai sėklos sėjamos nuo sausio iki kovo mėnesio: ankstyvam šiltnamio derliui sėją galima pradėti jau sausio viduryje, o planuojant sodinti į atvirą gruntą - vasario ar net kovo pradžioje. Paprikų sėklos dygsta 7-21 dieną, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės. Optimali dygimo temperatūra yra +25-28 °C - tokiomis sąlygomis daigai pasirodo greičiau ir tolygiau. Žemesnėje temperatūroje procesas gali užtrukti ilgiau, o netolygus drėgmės paskirstymas gali lemti prastesnį sėklų sudygimą.

Paprikų sėklų pasirinkimas rinkoje nėra labai platus. Dažniausiai tai rūšys, išauginančios kubo formos vaisius ir derančios vėliau palyginti su rūšimis, kurių vaisiai yra kūgio formos. Todėl Latvijos klimato sąlygomis geriausiai tinka auginti paprikų rūšis, duodančias kūgio formos vaisius. Dažnai parduotuvėse galima pamatyti didžiūlius Lamuyo rūšies paprikų vaisius, tačiau šios rūšies sėklos Latvijoje kol kas neparduodamos. Auginant paprikas sau, dauginti galima naudojant ir šių vaisių sėklas.

Sėklas verta atrinkti ir paruošti prieš sėją. Paprikų sėklų senumas neturi viršyti 3-5 metų, nes, joms senstant, daigumas ženkliai mažėja. 5 metų sėklose dar išlieka 65 % produktyvumo. Beicavimo ir dezinfekcijos dėlei sėklas verta 20 minučių pamirkyti šiltame kalio permanganato tirpale (santykiu 10 g : 1 l vandens). Firminių sėklų beicuoti nereikia.

Svarbu iš anksto apsispręsti dėl tinkamo konteinerio daigams. Kadangi paprikų daigai kategoriškai neperneša persodinimo, pikavimo ir šaknų atskyrimo nuo "gimtojo" substrato - rekomenduojama paprikų sėklas sėti į platesnes daigyklas iš organinių medžiagų (durpiniai, kartoniniai konteineriai ir puodeliai). Vėliau tokias organines daigyklas galima įterpti tiesiai į šiltnamio gruntą, išvengiant skausmingo šaknų atskyrimo.

Paprikų sėklos sodinamos į daigyklų dirvožemį 1-1,5 cm gyliu. Paprikų sėklų sodinimo žingsnis - 1,5-2 cm eilėje. Atstumai tarp eilių - 3-4 cm. Laistoma saikingu vandens kiekiu, antraip sėklos išsiplaus iš dirvožemio. Daigyklas-konteinerius su sėklomis pravartu pridengti plėvele, kad neišgaruotų drėgmė. Svarbu nuolat palaikyti normalią kambario temperatūrą: +22-25º C. Pirmieji daigai pasirodys po 12-15 dienų. Tuomet galima nuimti plėvelę.

Paprikų daigus pirmą kartą tręšia, kai jie išleis 2 tikrus lapus. Toliau galima tręšti 10-12 dienų intervalu. Kai gemaliniai lapeliai visiškai išsiskleidžia, sodinukai pikuojami. Auginant paprikų sodinukus ant palangių, gali neužtekti vietos. Todėl sodinukus galima pikuoti į dėžes su 3-4 cm lizdais, o vėliau persodinti į 10-12 cm skersmens vazonus. Pavėluotai išpikuotų augalų kokybė pablogėja.

Paprikų sodinamos kovo pradžioje. Optimali temperatūra, kurioje sudygsta į substratą pasėtos sėklos - nuo +25 iki +30 °C, tačiau per aukšta temperatūra (aukštesnė nei +32 °C) gali trukdyti joms dygti. Optimalus dienos šviesos periodas paprikoms - 10-12 val. Paprikų daigai išauga per 45-60 dienų. Tai priklauso nuo sėjimo datos (kuo anksčiau pasėsite, tuo ilgiau augs), vidutinės paros oro temperatūros ir apšvietimo. Tam, kad paprikų sodinukai nesistiebtų, būtina juos tolygiai laistyti, užtikrinti gerą apšvietimą, reguliariai retinti, vis pastumiant vazonus kuo toliau vieną nuo kito.

Dirvos paruošimas ir sodinimas

Norint užauginti sveikus ir derlingus paprikų augalus, itin svarbu tinkamai paruošti dirvą. Paprikos mėgsta lengvą, derlingą ir gerai drenuojamą dirvožemį, praturtintą organinėmis medžiagomis. Prieš sodinimą dirvą verta pagerinti, įterpiant komposto, gerai perpuvusio mėšlo arba biohumuso - tai padės praturtinti ją reikalingomis maisto medžiagomis ir skatins stiprių šaknų augimą. Prieš sodinimą j gruntą įterpiama gerai perpuvusio komposto - 20-30 kg/m2. Šviežias mėšlas paprikoms netinka. Optimalus grunto rūgštingumas pH - 6,0-6,6.

Paprikos yra šilumą mėgstantys augalai, todėl jas geriausia sodinti į saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Jei auginsite atvirame grunte, verta pasirinkti vietą, kurioje dienos metu augalai gaus daug saulės šviesos, o esant stipriems vėjams - juos pridengti užtvaromis ar kitais augalais.

Nepaisant to, kad paprikas galima sodinti į sąlyginai šaltą dirvą (+10-12 °C), geriau palaukti, kol ji įšils iki +15-16 °C. Tam, kad dirva šiltnamyje greičiau įšiltų, esant saulėtam orui, maždaug prieš savaitę iki sodinimo dirvą galima dengti skaidria polietilenine plėvele. Jei oras apsiniaukęs, tai padarę nepasieksite norimo rezultato.

Dieną prieš sodinimą daigai gausiai paliejami. Nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose paprika sodinama gegužės pradžioje. Daigai turi būti su 8-10 lapų. Į nešildomus šiltnamius daigus galima persodinti, kai ten oro temperatūra nenukrenta žemiau negu 13 °C. Paprikų daigų užgrūdinimą pradedame, likus 10-15 dienų iki persodinimo į atvirą gruntą darže. Palaipsniui mažiname temperatūrą patalpoje, kurioje auga daigai: iš pradžių - tik dienos metu, o vėliau - ir naktį. Kelias dienas, laipsnis po laipsnio pratiname paprikų daigus prie mažesnių temperatūros rodiklių nei buvo kambaryje, kol pripratinsime juos prie 17-18º C - tam paprikų daigus galima išnešti į balkoną, kad jie grūdintųsi gryname ore.

Atvirą lysvės dirvą iš anksto patręšiame puvenomis - 1 kibiras/m², (arba tiek pat derlingo humuso) ir medžio pelenais (200 g/m²). Jei jūsų sklypo dirvožemis sunkus arba per tankus - supurenkite jį, perkaskite, permaišykite su smėliu. Sunkią molingą žemę pageriname smėliu (1 kibiras/m²) ir superfosfatu (20 g/m²). Priemoliui geriausia patręšti kompostu (1 kibiras/m²), durpėmis (2 kibirai/m²) arba perpuvusiu galvijų mėšlu (1 kibiras/m²).

Sodinant paprikas karštu oru, geriausia rinktis popietę, kad augalas galėtų naktį atsigauti ir sustiprėti. Paruoštas sodinimo duobutes gausiai palaistykite 1-2 litrais vandens kiekvienai duobutei. Geriausia naudoti saulėje pašildytą vandenį.

Kad derlius būtų gausus ir sveikas svarbu užtikrinti tinkamus sodinimo atstumus. Per tankiai pasodinti augalai konkuruos dėl šviesos, maistinių medžiagų ir oro cirkuliacijos, todėl gali prasčiau augti ir būti labiau pažeidžiami ligų. Optimalus atstumas tarp augalų turėtų būti 30-40 cm - tai suteiks jiems pakankamai vietos plėstis ir užtikrins geresnį saulės pasiskirstymą visiems augalo elementams. Tarp eilių rekomenduojama palikti 50-60 cm tarpą, kad būtų patogu prieiti prie augalų priežiūros metu: laistant, tręšiant ar atliekant ravėjimą. Tradicinis paprikų sodinimo atstumas lysvėje - 45-50 cm viena nuo kitos. Paprikų krūmai mėgsta erdvumą, jiems reikia daugiau vietos augti, kad neužstotų vieni kitų.

Jei sodinate paprikas šiltnamyje, svarbu atsižvelgti į jo dydį ir vėdinimo galimybes - per tankiai augantys augalai gali sukurti drėgną mikroklimatą, skatinantį grybelinių ligų plitimą. Kai daigai pasiekia maždaug 10-15 cm aukštį ir turi bent du lapelius, jie yra pasiruošę būti persodinti į šiltnamį. Atsargiai išimkite paprikų daigus iš vazonėlio, laikydami stiebą ir šaknis. Nepažeiskite šaknų, nes jos yra labai jautrios. Sodindami paprikų daigus į žemę, įsitikinkite, kad jie bus sodinami tuo pačiu gyliu, kokiu jie augo vazonėliuose. Paprikas rekomenduojama sodinti apie 30-45 cm atstumu viena nuo kitos, priklausomai nuo veislės.

Rekomenduojama sodinti paprikas į žemę kartu su organinėmis durpinėmis daigyklomis-puodeliais. Paprikų šaknims nepatinka, kai jas pernelyg judina. Pasodinus paprikas jas užkasame žemėmis iki pirmo lapo. Jeigu sodinimo duobelių nepalaistėte, tuomet palaistykite pasodintus daigus šiltu vandeniu (iki 2 l vandens), o paskui apmulčiuokite žolėmis, šienu ar kitomis organinėmis medžiagomis.

Priežiūra ir auginimo sąlygos

Tam, kad paprikų sodinukai nesistiebtų, būtina juos tolygiai laistyti, užtikrinti gerą apšvietimą, reguliariai retinti, vis pastumiant vazonus kuo toliau vieną nuo kito. Kai oro temperatūra siekia apie +30-35º C, kai oro drėgnumas staigiai sumažėja, kai drėgmės kiekis dirvoje irgi sumažėja, vyksta drėgmės disbalansas. Drėgmė iš lapų išgaruoja, bet pakankamai pasisemti naujos drėgmės iš dirvos ir oro paprikos negali. Karštyje trūksta drėgmės normaliam augimui. Tuomet prasideda vandens ir maistinių medžiagų nuoplūdis priešinga kryptimi - nuo ankščių (vaisių) į augimo taškus (šaknis) ir lapus. Vaiskočiuose, t.y. vietose, kuriomis ankštys pritvirtintos prie krūmo, susidaro atskiriantis ląstelių sluoksnis. Dėl to drėgmės ir maistinių medžiagų patekimas į ankštis nutrūksta. Štai kodėl paprikų ankštys ir mezginės nulūžta nuo vaiskočio ir nukrenta.

Kad paprikos gerai augtų, oro temperatūra šiltnamyje turi būti nuo +19 iki 26 °C. Kad išaugtų derlius, oro temperatūra turi siekti +24 °C. Šie reikalavimai oro temperatūrai nulemia sodinimo laiką. Optimalus oro drėgnumas paprikoms - 60-65 %, tačiau esant aukštai oro temperatūrai drėgnumas gali siekti 75 %. Jei dirvoje trūksta drėgmės, gėlės ir daigai gali nubyrėti, vaisiuose gali atsirasti įtrūkimų, viršūnėlės gali pūti.

Paprikų auginimui, būtina užtikrinti tinkamą laistymą, subalansuotą tręšimą ir, jei reikia, atramas aukštaūgėms veislėms. Paprikos mėgsta nuosaikų, bet reguliarų laistymą - jos netoleruoja nei perdžiūvusios, nei permirkusios dirvos. Geriausia laistyti šiltu, nusistovėjusiu vandeniu ryte arba vakare, kad drėgmė nespėtų per greitai išgaruoti. Karštomis dienomis rekomenduojama laistyti dažniau, tačiau svarbu stebėti, kad nebūtų perteklinės drėgmės, kuri gali sukelti šaknų puvinį. Laistant paprikas vanduo visada turi būti šiltas: paprikos yra labai jautrios, dėl šalto vandens jų lapai susisuka ir jos gali visai nustoti augti. Pirmąsias 5-6 dienas po pasodinimo palaikykite dirvą drėgną, o vėliau neleiskite jai išdžiūti - paprikos mėgsta drėgmę ir blogai reaguoja į drėgmės trūkumą. Geriausia paprikas laistyti “atsistovėjusiu” vandeniu arba lietaus vandeniu. Optimali vandens temperatūra laistymui - nuo +24 °C iki +26 °C. Prieš žydėjimą laistykite 1 kartą per savaitę, o karštu oru - 2 kartus per savaitę. Laistymo norma - iki 12 litrų vienam kv. metrui. Žydėjimo ir vaisių užuomazgų metu laistykite 2-3 kartus per savaitę. Tuo pačiu metu laistoma iki 14 litrų 1 m². Pirmas laistymas daromas, praėjus 4-5 d. nuo sodinimo datos. Norma - 10 l/m². Sekančių laistymo procedūrų dažnumas - 2-3 kartai per savaitę. Laistymo norma paprikų vegetacijos metu - 20-30 l/m². Toliau paprikas laisto 8-10 dienų intervalu iki pat derėjimo pradžios. Laistyti visada reikia aplink stiebo, o ne lapus. Paprikų vaisių derėjimo periodas: 3-4 laistymai per savaitę, 25-35 l/m². Jeigu laistoma per mažai, tuomet paprikų užuomazgos masiškai nubyra, o dėl to negali išsivystyti vaisiai. Jeigu laistoma nereguliariai - paprikų ankštys negauna reikiamo kiekio vandens ir krenta.

Paprikų tręšimas, taip pat labai svarbus etapas, norint valgyti skanias daržoves. Prieš žydėjimą ir vaisių formavimąsi - geriausia rinktis fosforo ir kalio turinčias trąšas, kurios padeda augalui sukaupti energiją vaisiams brandinti. Pirmą kartą paprikas tręšiame, kai po sodinimo praėjo 10-14 dienų. Dar po 14 dienų paprikas reikia patręšti trečią kartą. Paprastai paprikos tręšiamos taip pat, kaip ir pomidorai, tačiau paprikoms reikia daugiau kalcio (Ca). Jei trūksta kalcio, išsivysto augalų sausas puvinys. Skirtingai nei su pomidorais, paprikų puvinys gali atsirasti vaisiaus šoninėje dalyje. Taip pat paprikoms labai reikia kalio (ypač kai pradeda nokti didelis derlius).

Maisto medžiagų paprikai reikia maždaug tiek, kiek pomidorams, tačiau jai labiau kenkia pertręšimas, didesnė druskų koncentracija. Optimalus azoto (N) kiekis grunte - 60-90 mg/l, fosforo (P) -10-15 mg/l. Jauni augalai labai nukenčia nuo fosforo trūkumo. Paprikos daigams substrate turi būti 15-25 mg/l fosforo. Agrocheminės šiltnamio grunto analizės daromos prieš daigų sodi­nimą, žydėjimo pradžioje ir 1-3 kartus derėjimo metu. Jei nėra kaip padaryti agrocheminių analizių prieš daigų sodinimą, išbarstoma 24 g/ m2 amonio salietros, 150 g/m2 superfosfato, 50 g/m2 kalio sulfato ir 35 g/m2 magnio sulfato. Žydinčios ir derančios paprikos tręšiamos du-tris kartus mažesnėmis trąšų normomis, kas 2-3 savaitės.

Po sodinimo praėjus 1-2 savaitėms paprikų šaknys jau pakankamai susiadaptuos šiltnamio dirvoje, lapų spalva taps tamsesnė ir sodresnė, ant stiebų atsiras nauji pumpurai. Visi šie požymiai byloja, kad augalą galima jau patręšti. Medžių pelenų 200 g/m² porcija padės paprikoms sklandžiai augti ir apsaugos nuo amarų ir kitų kenkėjų. Tuo pačiu metu tręšia skystu fosforu, kaliu ir azotu: Superfosfatas - 40 g/10 l vandens, Kalio sulfatas - 20-30 g/10 l vandens, Amonio salietra - 20 g/10 l vandens. Sekantis tręšimas - kai paprika subrandins pirmus mažus vaisius. Paskutinis tręšimas - 2-3 savaitėmis vėliau.

Paprikų genėjimas yra svarbi dalis, norint paskatinti gerą vaisių augimą. Kai augalai pasiekia maždaug 30 cm aukštį, rekomenduojama nukirpti pagrindinį stiebą, kad jis pradėtų šakotis ir auginti dar daugiau šoninių ūglių. Paprika pradedama genėti praėjus 20-30 dienų po daigų sodinimo. Pradžioje leidžiama augti 3 stiebams, jie pririšami špagatu. Likus mėnesiui iki derėjimo pradžios paprikų krūmą verta nugenėti. Daugiausiai geni pagrindinį stiebą iki viršutinės jo žydėjusios dalies, o viršuje palieka 2-3 ataugas. Jose reikia papildomai nupjauti mažesnes ataugas, augančias virš antro lapo.

Kai kurios aukštaūgės paprikų veislės, ypač sunkius vaisius užauginančios, gali reikalauti papildomos atramos. Kad išvengtumėte stiebų lūžimo nuo derliaus svorio, verta įsmeigti kuoliukus ar naudoti specialias atramas, prie kurių augalai būtų švelniai pririšami. Paprikų ūgliai yra labai trapūs ir lengvai lūžta, todėl juos reikėtų pririšti prie virš jų nutiestų špagatų ant kuolelių ir atramų. Pririšimas daromas, kai paprikos siekia bent 0,5 m aukščio.

Žydėjimo metu, kad geriau žiedai apsidulkintų, 3 kartus per savaitę pirmoje dienos pusėje augalai supurtomi judinant vielą, prie kurios jie pririšti.

Derliaus nuėmimas ir ligos

Paprikos pradeda žydėti vasaros pradžioje - dažniausiai birželį arba liepą, priklausomai nuo oro ir auginimo sąlygų. Kad augalas ilgiau derėtų ir nuolat formuotų naujus vaisius, svarbu reguliariai skinti sunokusius vaisius. Kuo dažniau nuskinsite prinokusias paprikas, tuo daugiau naujų užmegs augalas. Paprikos gali būti skinamos tiek žalios, tiek visiškai prinokusios - tai priklauso nuo norimo skonio ir naudojimo būdo. Vaisius rekomenduojama nupjauti aštriomis žirklėmis, sekatoriumi ar peiliu, paliekant mažą kotelio dalį - taip augalas patirs mažiau streso ir toliau sėkmingai brandins naujus vaisius. Vaisiai skinami techninės brandos, visiškai užaugę, tamsiai žali, šviesiai žali arba geltoni. Geromis sąlygomis pirmųjų vaisių sulaukiama liepos pabaigoje. Nuskynus juos paspartinamas naujų užuomazgų vystymasis. Vis dėlto ant krūmelių visiškai sunokusios paprikos skanesnės.

Paprikų ligos gali sukelti didelių nuostolių, todėl svarbu žinoti jų požymius ir priežastis.

Kodėl karštyje krenta paprikų ankštys? Problemos sprendimas. Kartais būna taip, kad vasarą šiltnamyje augančios paprikos nukrenta nuo krūmų. Ankštys jau didelės, bet dar žalios. Pačios nulūžta nuo stiebų ir nukrenta ant žemės. Dažniausiai paprikų ankštys ir žiedai nukrenta, patekus į nepalankias augimo sąlygas šiltnamyje. Pavyzdžiui - temperatūra, apšvietimas, oro ir dirvos drėgnumas. O paprikos - kaprizingas augalas. Neatsargus persodinimas į šiltnamio dirvą irgi gali būti priežastimi. Juk paprikų šaknų sistema labai silpna. Persodinimo metu galėjo traumuotis šaknys, o į tokį stresą paprikos vėliau reaguoja vaisių kritimu. Todėl protingi ir patyrę augintojai persodina pipirų daigus būtinai kartu su durpine daigykla. Tai padeda išvengti šaknų pažeidimo. Gali būti, kad jūs per klaidą auginate ne mėgėjiškas paprikas, o pramonines rūšis. Yra tokių rūšių, kurios skirtos stambiems ūkiams ir mechanizuotam pramoniniam derliaus surinkimui. Tokių rūšių vaiskočiai labai lengvai atsiskiria, net nestipriai pakračius ar palietus krūmą. Tuomet ankštys ir nukrenta. Kaltas karštis. Viena iš rimtų priežasčių - karštis, kaitra ir sausra. Kitaip tariant, temperatūros režimo pažeidimas. Išlepintų paprikų ankštys neatlaiko, nulūžta ir krenta. Kai oro temperatūra siekia apie +30-35º C, kai oro drėgnumas staigiai sumažėja, kai drėgmės kiekis dirvoje irgi sumažėja, vyksta drėgmės disbalansas. Drėgmė iš lapų išgaruoja, bet pakankamai pasisemti naujos drėgmės iš dirvos ir oro paprikos negali. Karštyje trūksta drėgmės normaliam augimui. Tuomet prasideda vandens ir maistinių medžiagų nuoplūdis priešinga kryptimi - nuo ankščių (vaisių) į augimo taškus (šaknis) ir lapus. Vaiskočiuose, t.y. vietose, kuriomis ankštys pritvirtintos prie krūmo, susidaro atskiriantis ląstelių sluoksnis. Dėl to drėgmės ir maistinių medžiagų patekimas į ankštis nutrūksta. Štai kodėl paprikų ankštys ir mezginės nulūžta nuo vaiskočio ir nukrenta. Be to, karštyje ir sausroje smarkiai perdžiūva kuokeliai ir piestelės. Dėlto nevyksta apdulkinimas ir apvaisinimas. Nebus apvaisinimo - nebus ir vaisių, t.y. ankščių. Nesaikingas preparatų purškimas. Kai kurie daržininkai besaikiškai naudoja cheminius preparatus-insekticidus, norėdami apsaugoti savo kultūras nuo vabzdžių-kenkėjų. Bet tuo kenkia tik augalams. Pavyzdžiui, amarai labai mėgsta atakuoti paprikas. Ūkininkas iš peties apipurškė paprikų krūmus preparatu. Bet paprikos apsinuodijo, o jų ankštys krito. Ar galima vartoti nukritusias paprikų ankštis? Jeigu įtariate, kad ankštys krito nuo cheminio apsinuodijimo - nevartokite jų. Paprikos gali kaupti savyje kenksmingas chemines medžiagas, kuriomis jas apipurškė. Jeigu chemikalų nenaudojote ir manote, kad ankštys nukrito nuo karščio, persodinimo, šaknų pažeidimo, netyčinio pakratymo - tokias ankštis dar galite nokinti ant palangės.

Kodėl saldžiosios paprikos būna karčios? Taip nutinka, jeigu saldžiųjų paprikų daigus pasodino šalia aitriųjų veislių. Saldžiosios yra linkusios ne tik į savidulką (autogamiją), bet ir į kryžminį apdulkinimą. Jeigu šalia auga karčiosios aštrios paprikos, bitutės gali nunešti jų dulkes į saldžiųjų kuokelius. Geriau nesodinti jų labai arti.

tags: #papriku #auginimas #darze

• Nereguliarus menstruacijų ciklas: požymiai
• Dantukų dygimas
• Darželių auklėtojų ir tėvų bendradarbiavimo aspektai
• Simptomai ir priežastys: skydliaukės problemos vaikams
• Vyro vaidmuo šeimoje