Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ne tik fiziologiniu, bet ir emociniu lygmeniu. Daugelis moterų pastebi, kad laukdamasi tampa žymiai jautresnės, greičiau susinervina ar pravirksta. Tai natūralus procesas, kurio metu vyksta sudėtingi hormonų pokyčiai, veikiantys tiek kūną, tiek psichiką. Svarbu suprasti, kad šie pokyčiai yra normalūs ir nekenkia nei mamai, nei kūdikiui.
Besilaukdama vaikelio, moteris tampa jautresnė, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.
Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas.
Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Hormonų įtaka emocijoms
Nėštumo metu moters organizme kyla estrogeno ir progesterono kiekis. Šie hormonai gali paveikti nuotaiką, todėl moteris gali tapti emocingesnė ar reaktyvesnė nei įprastai. Nuotaikų svyravimai yra įprasti nėštumo metu ir gali sukelti depresijos, dirglumo, nerimo ar euforijos jausmus. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.
Ką daryti, kai apima jautrumas ir dirglumas?
Jei jaučiatės žiauriai jautri, greitai susinervinate ar pravirkstate, žinokite, kad nesate viena. Daugelis būsimųjų mamų patiria panašius jausmus. Svarbiausia - nebarti savęs už tai, o ieškoti būdų, kaip palengvinti savo būklę.
- Dalinkitės jausmais: Pasikalbėkite su vyru, draugėmis ar artimaisiais apie tai, ką jaučiate. Išsakyti jausmai dažnai palengvina vidinę įtampą.
- Raskite raminantį užsiėmimą: Kai jaučiate, kad tuoj susinervinsite, pabandykite užsiimti veikla, kuri jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti knygos skaitymas, muzikos klausymasis, joga, meditacija ar netgi kompiuterinis žaidimas.
- Kvėpavimo pratimai: Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą.
- Fizinis aktyvumas ir poilsis: Kokybiškas poilsis, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra labai svarbūs jūsų psichologinei savijautai.
- Valerijonas: Jei jau jums 4 mėnesiukai, galima vartoti valerijoną. Akuserė patarė šaknį pavirti ir nuovirtą gerti po truputį.
- Magnis su vitaminu B6: Jei geriate magnį, rinkitės tokį, kuriam būtų ir vitamino B6, jis gerina nuotaiką.
- Grynas oras ir geros emocijos: Daugiau laiko praleiskite gryname ore ir stenkitės save apsupti teigiamomis emocijomis.
Kada verta sunerimti?
Nors jautrumas ir nuotaikų kaita nėštumo metu yra normalūs reiškiniai, svarbu atpažinti, kada reikalinga profesionali pagalba. Jei jaučiate nuolatinę prislėgtą nuotaiką, dėmesio koncentracijos ar atminties sutrikimus, miego ar apetito pokyčius, nuovargį, motyvacijos stoką, galvos skausmus ar kitus fizinius nusiskundimus, tai gali būti pogimdyvinės depresijos požymiai.
Pogimdyvinė depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų.
Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi.
Taip pat svarbu atsiminti, kad visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. Taip pat veikia „Mamos linija“ - anoniminė emocinė parama.
Kaip suvaldyti nerimą?
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Nėštumo testai ir ultragarsas yra vieninteliai būdai nustatyti, ar esate nėščia, tačiau yra ir kitų požymių bei simptomų, į kuriuos galite atkreipti dėmesį. Ankstyvieji nėštumo požymiai yra daugiau nei praleistas menstruacijų periodas. Tai taip pat gali būti rytinis pykinimas, jautrumas kvapui ir nuovargis.
Svarbiausi ankstyvieji nėštumo požymiai:
- Praleistos mėnesinės: Daugeliui moterų tai yra pirmasis ir aiškiausias nėštumo požymis.
- Pykinimas ir vėmimas (ryto liga): Šis pojūtis gali tęstis visą dieną, o ne tik rytais. Nors jis vadinamas ryto liga, jis gali pasireikšti bet kuriuo paros metu ar naktį.
- Krūtų pokyčiai: Krūtys tampa pilnesnės, jautresnės, patinsta ir gali būti skausmingos. Speneliai gali tamsėti ir didėti.
- Nuovargis: Daug moterų jaučia stiprų nuovargį, ypač nėštumo pradžioje. Tai lemia didėjantis progesterono kiekis organizme.
- Dažnas šlapinimasis: Jūsų kūnas gamina daugiau kraujo, todėl inkstai apdoroja daugiau skysčių, o tai lemia dažnesnį šlapinimąsi.
- Pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas: Hormonų pokyčiai gali sulėtinti virškinimo sistemos veiklą.
- Jautrumas kvapams: Jūs galite tapti jautresnė įvairiems kvapams, o tai gali sukelti pykinimą ar net vėmimą.
- Nuotaikos svyravimai: Padidėjęs hormonų kiekis gali lemti emocingumą ir nuotaikų kaitą.
- Implantacijos kraujavimas: Maždaug 10-14 dienų po pastojimo gali pasireikšti lengvas kraujavimas ar tepimas, kuris klaidingai gali būti palaikytas lengvu menstruacijų periodu.
- Padidėjusi kūno temperatūra: Aukštesnė bazinė kūno temperatūra taip pat gali būti nėštumo požymis.
Jei pastebite šiuos požymius, rekomenduojama pasidaryti nėštumo testą ir, jei jis teigiamas, kreiptis į gydytoją ar akušerę.
